Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., V. J., D. A., S. J. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo J. J. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: A. J., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. J., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo – J. J. – tėvai. A. J. ir J. J., be pareiškėjo, turėjo dar keturis vaikus: J. J., V. J., D. A. ir S. J.. Pareiškėjo tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą, ūkio pastatų, viralinę, tvartą, daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonių: du traktorius ir traktorinę priekabą. A. J. asmeninės nuosavybės teise turėjo tris žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Tačiau sutuoktinis J. J. palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti. Liko gyventi jų name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė namus, rūpinosi žmonos turtu, jos asmeniniais daiktais, t. y. elgėsi kaip paveldėto A. J. turto savininkas. Mirus J. J., jo palikimą priėmė sūnūs J. J., V. J. ir J. J..

Pareiškėjas J. J. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: J. J., V. J. ir D. A. gimimo liudijimais; J. J. ir A. J. santuokos liudijimu; A. J. mirties liudijimu; J. J. mirties liudijimu; Gyventojų registro ir notaro pažyma; notaro liudijimu apie J. J. palikimo priėmimą; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažyma; Nekilnojamojo turto registro duomenimis; pažymėjimais apie žemės sklypų įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, transporto priemonių dokumentais, piniginių lėšų pervedimo kvitais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. J. J. mirė (duomenys neskelbtini). J. J. ir A. J. turėjo penkis vaikus: pareiškėją – J. J., gim. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo tėvo J. J. mirties jo palikimą priėmė sūnūs – J. J., J. J. ir V. J.. Paveldėjimo byla po A. J. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo tėvas J. J. iš karto po sutuoktinės A. J. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad J. J. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės A. J. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas J. J. mirusios sutuoktinės A. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.