Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. M. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nutarimo, kuriuo nutarta V. M. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 194 str. 3 d., ir skirti:

pagal LR ATPK 126 str. 4 d. – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

pagal LR ATPK 194 str. 3 d. – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarta LR ATPK 33 str. pagrindu paskirtas nuobaudas subendrinus jas apimant, paskirti galutinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Nutarimui įsiteisėjus ginklą – kombinuotą šautuvą „Sauer“ (16x70, 16x70, 7x57R, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ginklo pažymėjimą, saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti V. M., dvi kompaktines plokšteles palikti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad 2016-01-25, apie 22.34 val., Telšių r., kelio Šiauliai – Palanga 65-ame kilometre, vairavo sau priklausantį automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, t. y. nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,65 promilių), policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir automobilio salone gabeno „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, t. y. kombinuotą šautuvą „Sauer“, 16x70, 16x70, 7x57R, kurio serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 p. ir LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 30 str. 2 d. 3 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 194 str. 3 d.

Apeliantas tvirtina, kad policijos pareigūnų M. K. ir V. P. parodymai neatitinka faktinėms aplinkybėms. Policijos pareigūnas M. K. nurodo, kad V. M. prisipažino vairavęs ir kad jis pradėjo tai neigti tik po to, kai buvo patikrintas girtumas alkotesteriu ir surašytas protokolas, t. y. po po 10 min kuomet atsirado E. Apelianto teigimu, šiuos parodymus paneigia vaizdo įrašas (2 failas, 16 s). Be to, M. K. meluoja sakydamas, kad aplink buvo plyni laukai, nes aplink buvo matyti kalnai žemių, už kurių ir buvo užėjęs E.. M. K. parodymai skiriasi nuo V. P. laike. M. K. aiškina, kad pažeidėją paleido iš karto, o V. P. teigia, kad kad su pažeidėju prie džipo bendravo apie 5 min. Apeliantui kyla klausimas, ką M. K. tiek reikėjo veikti su nežymiu pažeidėju? V. M. teigimu, iš tikrųjų BMW buvo sustabdytas dėl didžiulio greičio, kur greičio ribojimas 50 km/h ir draudžiama lenkti, o BMW pralėkė didžiuliu greičiu kurį dėl lenkimo draudžiamoje zonoje, ir greit artėjančias šviesas pamatę policijos pareigūnai sustabdė. V. M. daro prielaidą, kad dėl minėtų šiurkščių KET pažeidimo BMW vairuotojui susitarus su pareigūnu BMW buvo paleistas ir V. P., kažką perdavus sėdinčiam M. K., ėjo link V. M., kuris išniręs iš tamsos jį išgąsdino. M. K. teismui aiškino, kad stabdydamas vairuotojus niekada nemato, kas vairuoja, tik priėjus prie automobilio pamato, tai dar kartą parodo, kad sunku tamsiu paros metu pamatyti stabdoma vairuotoją.

Apelianto nuomone, M. K. tyčia neatsako į nubaustojo klausimą, kokio ilgio metrais yra sankryža, kurioje stovėjo policijos automobilis. Jis taip pat negali tiksliai pasakyti, kaip atvažiavo baltas automobilis cady, bet sako kad juo buvo atvežtas ar atvažiavo ir išlipo E. E., nepasako iš kokios vietos išlipo E. E. (ar keleivio ar vairuotojo pusės), nepasako net iš kurios pusės atvažiavo baltas automobilis. Nubaustasis kelia klausimą, kodėl pareigūnai, pamatę, kad buvo atvežtas E. E., šios aplinkybės nesiaiškino nei su E. E., nei su jį neva atvežusiu vairuotoju, savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodo jokių tikslesnių duomenų apie E. E. neva atvežusį automobilį.

Apeliantas pabrėžia, kad iš filmuotos medžiagos matosi, kad pareigūnai sėdi galvas sukišę į monitorių, todėl jie negalėjo naktį pamatyti E. E. išlipantį iš atvažiavusio balto automobilio, A. S. žmoną, atvežusią A. S. ir A. S. išlipantį iš automobilio, nors A. S. ir B. V. automobiliai buvo arčiau, ir nesuprantama, kaip galima pamatyti jeigu policijos pareigūnai nežiūri net į tą pusę, tai matosi filmuotoje medžiagoje. Nubaustojo nuomone, pareigūnai visiškai nematė tų dalykų ir meluoja, kad matė V. M. vairuojantį džipą, skambinantį ir su kažkuo kalbantis telefonu, kviečiantis pagalbą.

Policijos pareigūnas V. P. nurodo, kad stabdė automobilį BMW dėl nedegančio gabarito. Apelianto nuomone, tai melas, nes tai pamatyti naktį ir degant kitoms šviesom, yra neįmanoma. Jis taip pat meluoja, kad matė jog V. M. išlipo iš džipo vairuotojo pusės, nes duodamas parodymus teisme jau nebenurodo tų 20 metrų ir iš vis nieko nebesako apie atstumą nuo jo ir iki džipo. Meluoja, kad V. M. kažkam skambino, nes iš pokalbių išklotinių matyti, kad V. M. niekam neskambino, kad turėjo tik vieną mobilųjį telefoną, kuriuo iki 21 val jis susirašinėjo žinutėmis su medžiotojais. Meluodamas aiškina, kad E. E. atsirado po 30 min., policijos atstovas bando menamu klausimu sumažinti laiką iki 10-15 min. Meluoja, kad matė kaip A. S. išlipo iš savo automobilio keleivio pusės, t.y. kad jį atvežė žmona. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jei V. P. prie džipo priėjo per 4 metrus, tai kaip jis taip greit priėjo, nes patys policininkai nurodo, kad džipą pamatė jau sustojusį, tai E. E. pilnai užteko laiko išlipti ir nubėgti savo reikalais.

Nubaustasis atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu pareigūnai neatsakė į nubaustojo užduotus klausimus, jiems buvo uždavinėjami atstovų menami ir pataisomi klausimai. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai neišsamūs, juose nėra nurodyta, kokiu atstumu vairuotojas išlipo iš džipo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. M. pučiant į alkotesterį, šalia buvo ir E. E. ir stovi B. V. automobilis. Tai paneigia pareigūnų versiją, jog tik nustačius neblaivumą ir susitikus su E. E., V. M. pradėjo neigti tai, kad jis vairavo automobilį. Tai, kad filmuotoje medžiagoje matosi, kad prie policijos automobilio ir džipo iš priekio prieina E. E., nereiškia, kad tik dabar šis buvo atvežtas. Tai, kad policijos vaizdo ir garso įraše nesigirdi E. E. kalbėjimo, kad jis vairavo, nepaneigia šio fakto, nes, kaip paaiškino E. E., jis tai nurodė pareigūnams anksčiau, tačiau šie nesiteikė su juo kalbėti, nebendravo ir uždarė automobilio duris. Tai vyko dar iki tol kol V. M. nebuvo įpūtęs, E. E. girdėjo kaip jis būdamas lauke prie policijos automobilio pareigūnams rodė į E. E. kaip vairuotoją ir neigė vairavęs džipą, nesutiko pūsti. Pareigūnams paaiškinus, kad teks pūsti nes V. M. gatve ėjo be atšvaitų ir neblaivus, pažeidėjas sutiko.

V. M. atkreipia dėmesį į tai, kad filmuota medžiaga sudėliota iš dalių, daugelio svarbių momentų nesimato, todėl daroma išvada, kad ne tik policijos patrulių tarnybiniai pranešimai yra klaidingi, bet ir medžiaga, kurią pateikė policijos atstovai, yra sumontuota ne iš visų, o tik iš atskirų, dalių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino V. M. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d. ir 194 str. 3 d. ir paskyrė teisingą nuobaudą.

Apygardos teismas atmeta nubaustojo argumentus, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir automobilio salone gabeno „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, t. y. kombinuotą šautuvą „Sauer“, 16x70, 16x70, 7x57R, kurio serijos Nr. (duomenys neskelbtini).

LR ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. M. kaltė yra pilnai įrodyta liudytojų M. K., V. P. parodymais, jų tarnybiniais pranešimais, filmuota medžiaga iš įvykio vietos, alkotesterio parodymais, nubaustojo paaiškinimu dėl ginklo gabenimo, apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, ištrauka ortofoto, kita bylos medžiaga.

Nors V. M. neigė vairavęs automobilį, tačiau šią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam byloje surinktų įrodymų vertinimui ir daro išvadą, kad įrodymai buvo ištirti objektyviai ir nuosekliai, pateiktas išsamus visos byloje surinktos medžiagos įvertinimas. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas nekartoja įrodymų vertinimo analizės, laikant, kad pakartotinis vertinimas yra netikslingas. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nubaustojo skundo argumentus apie tai, kad policijos pareigūnas V. P. dėl didelio atstumo ir tamsaus paros laiko negalėjo tiksliai matyti, kas iš tiesų vairavo V. M. automobilį. V. P. paaiškino, kad jis eidamas link sustojusio džipo pamatė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo asmuo (kaip vėliau paaiškėjo, V. M.) ir ėjo link pareigūno, o daugiau jokių žmonių neišlipo. V. P. pradėjus bendrauti su priešais ateinančiu V. M., šis paaiškino kad važiuoja iš medžioklės, vengė bendravimo, neneigė, kad vairavo automobilį, jautėsi alkoholio kvapas. Jiems bebūnat prie V. M. automobilio, šis skambino mobiliuoju telefonu. Tuomet V. P. jį nusivedė prie tarnybinio automobilio, o po kurio laiko atsirado kiti žmonės, tame tarpe ir vairuotoju prisistatęs E. E.. Šie policijos pareigūno parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kito pareigūno M. K. parodymais, byloje nėra jokių duomenų apie minėtų pareigūnų šališkumą nubaustojo atžvilgiu, todėl teismui nėra pagrindo nesiremti minėtais parodymais ir juos atmesti. Tai, kad vaizdo ir garso įraše yra užfiksuota, jog vėliau, t. y. įlipęs į policijos automobilį, V. M. neigia vairavęs automobilį ir aiškina, kad jis buvo tik keleivis, nepaneigia V. P. pateiktos informacijos, nes vaizdo registratoriumi nebuvo galimybės fiksuoti viso įvykio nuo pat pradžios dėl riboto registratoriaus fiksavimo lauko. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad objektyviai V. M. turėjo galimybę kontaktuoti su kitais asmenimis dar iki įlipant į policijos automobilį ir tokiu būdu suderinti pozicijas. Tai, kad V. M. nurodytu telefonu nebuvo niekam skambinta po 21 val. nepaneigia fakto, jog jis galėjo naudotis kitu mobiliuoju telefonu.

Taip pat atmetami apelianto argumentai dėl neva nenuoseklių ir neva neaiškių liudytojų V. P. ir M. K. parodymų, susijusių su sankryžos išmatavimais, bei dėl laiko tarpo nuo V. M. sulaikymo iki kitų asmenų atsiradimo įvykio vietoje, dėl reljefo ypatumų, dėl automobilio Volkswagen Cadi atvažiavimo laiko, dėl E. E. atvykimo aplinkybių, nes šios aplinkybės nėra esminės. Apeliacinės instancijos teismas neesminiais laiko apelianto argumentus dėl jo pateiktos versijos, susijusios su automobilio BMW sustabdymo aplinkybėmis, kadangi tai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Apeliaciniame skunde pateikta ypatingai detali užfiksuotos vaizdo ir garso informacijos analizė nepaneigia pareigūnų pateiktos objektyvios informacijos apie įvykį, t. y. to, kad V. M. dėl neaiškios priežasties sustabdė savo automobilį, išjungė šviesas ir išlipo iš vairuotojo pusės, daugiau jokių žmonių neišlipo, V. M. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. M. vairavo jam priklausantį automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai tiesiogiai sulaikė neblaivų vairuotoją įvykio vietoje, nustatė jo girtumą, visos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo akivaizdžios ir aiškios, todėl jiems nebuvo jokio pagrindo papildomai rinkti kitų įrodymų, t. y. apklausinėti asmenis, kurie po įvykio atvyko į įvykio vietą, fiksuoti kitus atvykusius automobilius, pėdsakus ir kt., todėl apelianto argumentai dėl tyrimo neišsamumo atmestini. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl paties nubaustojo ir liudytojų E. E., B. V. parodymų nelogiškumo ir neišsamumo. Šiuos parodymus paneigia kita objektyvi byloje surikta medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad V. M. 2016-01-25, apie 22.34 val., Telšių r., kelio Šiauliai – Palanga 65-ame kilometre, vairavo sau priklausantį automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, t. y. nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,65 promilių), policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir automobilio salone gabeno „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, t. y. kombinuotą šautuvą „Sauer“, 16x70, 16x70, 7x57R, kurio serijos Nr. 316177.

Skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir buvo teisingai paskirtos nuobaudos, atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus. Galutinė subendrinta nuobauda taip pat paskirta teisingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nuobauda nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. skundo netenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.