Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2008-12-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (8 mėnesiai 20 dienu) ir paskirti S. K. galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti O. B. ir I. R., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su O. B., I. R. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, o būtent: 2009-11-27 apie 23 val. prie namo, esančio Vilniuje, L. Giros g. (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę pagrobti degalų iš svetimų automobilių, I. R. atvežus bendrininkus automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo vietą ir likus jų laukti automobilyje, kad po nusikaltimo išvežtų bendrininkus su pagrobtais degalais, O. B. ir S. K. priėjo prie A. P. automobilio „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) O. B. stebint aplinką, kad įspėtų bendrininkus apie aplinkybes, galinčias sutrukdyti nusikaltimo padarymą, S. K. atsuktuvu prasuko degalų bako spynelę, taip ją sugadindamas ir padarydamas 50 Lt žalą, įstatė į baką iš anksto paruoštą žarną ir į I. R. parūpintą talpyklą iš bako nupylė 8 l benzino, kurio vertė 29,92 Lt, po ko visi susėdo į I. R. automobilį ir nuvažiavo, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat S. K. nuteistas už tai, kad kartu su O. B., I. R. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, o būtent: 2009-11-27 apie 23.10 va. prie namo, esančio Vilniuje, L. Giros g. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę pagrobti degalų iš svetimų automobilių, I. R. atvežus bendrininkus automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo vietą ir likus jų laukti automobilyje, kad po nusikaltimo išvežtų bendrininkus su pagrobtais degalais, O. B. ir S. K. priėjo prie A. N. automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) O. B. atidarius degalų bako dangtelį ir stebint aplinką, kad įspėtų bendrininkus apie aplinkybes, galinčias sutrukdyti nusikaltimo padarymą, S. K. įstatė į baką iš anksto paruoštą žarną ir į I. R. parūpintą talpyklą iš bako nupylė 20 l dyzelino, kurio vertė 61 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvažiavo policija ir juos sulaikė, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 1 d., priskiriamas prie apysunkių), pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – praeityje buvo teistas 2 kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo atveju, yra linkęs nusikalsti. Kolegijos nuomone, nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas leidžia įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo S. K. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Todėl teismas paskyrė S. K. bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Apelianto manymu, teismas taip pat neatsižvelgė į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį ir nurodo, kad jeigu veika būtų padaryta neįsibraunant į saugyklą ar grupės iš anksto susitarusių asmenų, ji būtų kvalifikuota kaip LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatytas smulkusis svetimo turto pagrobimas. Kolegija pažymi, kad nuteistojo veika buvo kvalifikuota teisingai, todėl apelianto argumentas dėl padarytos žalos dydžio neturi reikšmės kvalifikuojant veiką ir, atsižvelgiant į tai, atmestinas.

Teismo nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.