Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Skridailos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. M., V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 178 str .4 d. išteisinti, nenustačius, kad jie padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymius (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išteisintieji R. M. ir V. P. buvo kaltinami tuo, kad 2005 m balandžio 18 d., apie l val., (duomenys neskelbtini), bendrininkaudami su E. M., P. E., pasitelkę D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėję 14 metų, iš J. S. gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė J. S. priklausantį 2000 litų vertės automobilį „Volkswagen Paesat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. M., V. P. buvo kaltinami ir tuo, kad 2005-04-18, apie 2 val., (duomenys neskelbtini), bendrininkaudami su E. M., P. E., pasitelkę D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iki baudžiamojo nusižengimo padarymo neturėjo 14 metų amžiaus, iš kieme stovėjusio neužrakinto automobilio „Volkswagen Paesat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė R. A. priklausiusią 250 litų vertės automagnetolą „Blaupunkt“.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. M. ir V. P. išteisinimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.

Prokuroro nuomone, nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl R. M. ir V. P., teismas buvo šališkas, pažeidė BK 20 str. 5 d. nuostatas, nes reikiama apimtimi neišsiaiškino, kodėl kaltinamieji pakeitė parodymus, teisminio tardymo metu neigė dalyvavę nusikaltimų padaryme, teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kodėl pakeitė parodymus liudytojas D. B., neiškvietė į teismą šio liudytojo apklausų metu dalyvavusius asmenis ir su jais neišsiaiškino, kodėl šis liudytojas teisme nebedavė išteisintuosius kaltinusių parodymų.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji V. P., R. M. ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas R. M. ir V. P. pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. išteisino nenustatęs, kad jie padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymius. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė pilnai neištyręs ir neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino nuteistųjų, išteisintųjų ir mažamečio liudytojo D. B. parodymų, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo trūkumus pašalino teisėjų kolegija apeliaciniame teismo posėdyje.

Kolegijos nuomone, liudytojo D. B. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu atitinka faktinėms bylos aplinkybėms ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jais remtis sprendžiant ir R. M. bei V. P. kaltės klausimą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad E. M. pasiūlius pavogti automobilį, su šiuo pasiūlymu sutiko visi. Inkaklių kaime, V. P. pamačius baltos spalvos automobilį ir prie jo priėjus, per neužrakintą bagažinę į automobilio vidų įlindo E. M. Po to, kai visi ją išstūmė iš kiemo, o E. M. nutraukdamas užvedimo spynelės laidus ir ją užvedė, visi kaltinamieji važinėjosi visą naktį. Šis liudytojas taip pat parodė, kad su pavogtu automobiliu jie buvo grįžę į (duomenys neskelbtini) kaimą. V. P., R. M. ir jis liko stovėti už namo kampo ir stebėti ar niekas neateina, o E. M. ir P. E. tuo metu pavogė automobilio magnetolą. Pagrobtą automobilio magnetolą E. M. įdėjo į mašiną su kuria toliau visi važinėjosi (t. 1, b.l. 35-37, 56-57). Teisiamajame posėdyje D. B. pakeitė parodymus ir parodė, kad tuo metu, kai E. M. su P. E. pagrobė automobilį ir automobilio magnetolą, jis su V. P. ir R. M. stovėjo autobusų stotelėje ir nežinojo apie vykdomas vagystes (t. 2, b. l. 115-125). Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamasis prieštaringų liudytojo D. B. parodymų priežastis, atliko įrodymų tyrimą ir D. B. apklausė papildomai. Jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, o apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje melavo, nes V. P. prašė nesakyti, kad jis ir R. M. dalyvavo vagystėse (t. 3, b.l. 27). Liudytojo D. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir apeliaciniame teismo posėdyje, atitinka nuteistųjų E. M., P. E. bei išteisintųjų R. M. ir V. P. parodymams, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymais. Jie patvirtina R. M. ir V. P. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme.

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu visi kaltinamieji savo parodymus pakeitė negalėdami paaiškinti parodymų pakeitimo priežasties. Apeliacinio teismo posėdžio metu išteisintieji R. M. ir V. P. parodė, kad po apklausų protokolais pasirašė todėl, kad policijos pareigūnai jiems grasino, apklausų metu gynėjai nedalyvavo, tačiau jų parodymus paneigia bylos duomenys. Jie patvirtina, kad R. M. apklausoje dalyvavo advokatas S. Lebeckis (t. 2, b. l. 6-9). 2005-06-20 ir 2005-11-25 apklausiant R. M. dalyvavo advokatas A. Butautas (t. 2, b. l. 1-5). Išteisintojo V. P. apklausose dalyvavo advokatai S. Laurinaitytė, R. Vaškys (t. 2, b. l. 30-36, 39-40). Kaip įtariamieji R. M., V. M., V. P. ir P. E. ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apklausti ne vieną kartą, apklausų metu jų parodymai nesikeitė ir buvo nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausta tyrėja V. Armonienė. Ji parodė, kad visas nusikaltimų darymo aplinkybes įtariamieji pasakojo patys, jokiais užrašais nesinaudojo. Jų parodymuose jokių prieštaravimų nebuvo, todėl nebuvo daromos ir akistatos (t. 3, b. l. 25). Bylos duomenys patvirtina, kad baigus ikiteisminį tyrimą, nei vienas iš įtariamųjų nepateikė prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą ar susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t.2, b. l. 66-69). Tai leidžia daryti išvadą, kad įtariamieji kartu su advokatais susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga su ja sutiko. Nurodytos aplinkybės išteisintųjų parodymus, kad jie nedalyvavo J. S. automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. A. priklausančio automobilio magnetolos „Blaupunkt“ vagystėse leidžia vertinti kaip aiškiai neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad išteisintieji R. M. ir V. P. bendrininkavo su nuteistaisiais E. M. ir P. E., bendrais vieningais tarpusavyje suderintais veiksmais siekė vieningo nusikalstamo rezultato, todėl kolegija daro išvadą, jog R. M., V. P., P. E. ir E. M. 2005 m. balandžio 18 d., apie 1.00 val. nakties, (duomenys neskelbtini), veikdami grupe, iš J. S. gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė jo 2000 litų vertės automobilį „Volkswagen Paesat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Ši R. M. ir V. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 18 d., apie 2.00 val. nakties, (duomenys neskelbtini), R. M. ir V. P. saugant, P. E. ir E. M. iš kieme stovėjusio neužrakinto automobilio „Volkswagen Paesat“, valstyb. Nr (duomenys neskelbtini), pagrobė R. A. priklausiusią 250 litų vertės automagnetolą „Blaupunkt“ ir jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad teismas buvo šališkas „nes reikiama apimtimi neišsiaiškino, kodėl kaltinamieji pakeitė parodymus ir teisminio tardymo metu neigia dalyvavę vykdant nusikalstamas veikas. Prokuroras mano, kad teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kodėl keičia parodymus liudytojas D. B., neiškvietė į teismą šio liudytojo apklausose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavusių asmenų, siekiant aiškintis aplinkybes, kuriomis liudytojas davė kitokius parodymus (kaltinančius išteisintuosius) ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras mano, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas“.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punkto 1 dalies išaiškinimą, daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nėra pagrindo. Kitų BPK 58 straipsnyje paminėtų pagrindų laikyti pirmosios instancijos teismą šališku kolegija nenustatė, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą dėl išteisintųjų R. M. ir V. P. perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 6, 9, 20 punktų nuostatomis pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo trūkumus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi, nagrinėdamas bylą R. M. ir V. P. atžvilgiu, neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Tačiau pagal prokuroro apeliacinio skundo pobūdį galima daryti išvadą, kad apeliantas siekė, jog išteisintieji R. M. ir V. P. būtų nuteisti dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu iš apeliaciniame skunde nurodytų išteisinamojo nuosprendžio apskundimo pagrindų matyti, kad apeliantas siekia, jog būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau rezoliucinėje skundo dalyje prašo panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos (BPK 320 str.).

Prokuroro apeliaciniame skunde nepateikti konkretūs prašymai dėl išteisintųjų V. P. ir R. M. veikų kvalifikavimo bei skirtinų bausmių rūšių ir dydžių, tačiau tokie prašymai dėl V. P. ir R. M. veiksmų kvalifikavimo ir bausmės buvo suformuluoti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Be to, baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, toks teismo sprendimas nebūtų laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu, o prokuroro poziciją dėl V. P. ir R. M. skirtinų bausmių laikytina prokuroro baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu išsakyta pozicija. Iš baigiamosios prokuroro kalbos pirmosios instancijos teismematyti, kad abiems kaltinamiesiems prokuroras prašė skirti laisvės apribojimo bausmes bei įspėjimą. Tokios bausmės ir skirtinos V. P. ir R. M.

Kadangi turtinė žala R. A. 150 Lt, J. S. 432 Lt padaryta bendrais E. M. ir P. E., R. M. ir V. P. veiksmais, todėl civiliniai ieškiniai, taikant subsidiarinę atsakomybės rūšį, priteistini ne tik iš E. M. ir P. E., bet ir nepilnamečių R. M., V. P. bei jų įstatyminių atstovų (CK 6.276 str.) - E. M. tėvų ir Saugų vaikų globos namų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.. 3 d.., 329 str. 1 d 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-04-11 nuosprendį dėl R. M. ir V. P. išteisinimo pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 178 str. 4 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. P. pripažinti kaltu pagal BK 178 str.2 d. ir BK 178 str. 4 d. ir nubausti:

pagal BK 178 str. 4 d.skirti įspėjimą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2005-09-23 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo būnant namuose nuo 21 val. iki 7 val., per 5 mėnesius išdirbti 50 val. viešųjų darbų globos ir rūpybos įstaigose.

R. M. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 178 str. 4 d. ir nubausti:

pagal BK 178 str. 4 d. skirti įspėjimą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2005-09-23 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo būnant namuose nuo 21 val iki 7 val., per 5 mėnesius išdirbti 50 val. viešųjų darbų globos ir rūpybos įstaigose.

Priteisti taikant subsidiarinę atsakomybės rūšį nepilnamečių R. M., V. P. bei jų įstatyminių atstovų (CK 6.276 str.) - E. M. tėvų ir Saugų vaikų globos namų - R. A. 150 Lt, J. S. 430 Lt.