Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N. (A. N.) ir V. T. (V. T.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. dvejiems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. N. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2600 litų (20 MGL) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą, nustatant, kad ji turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (už piktnaudžiavimą tarnyba 2006-05-05 ir 2006-05-12) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu trejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (už piktnaudžiavimą tarnyba 2006-10-18) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu trejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus jas apimant, o po to sudedant, galutinė bausmė nustatyta vieneri metai laisvės atėmimo ir atėmimas teisės trejus metus dirbti teisėsaugos institucijose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. T. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1300 litų (10 MGL) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant, kad ji turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 297 str. 1 d. V. T. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad su S. K. organizavo, tiesiogiai vadovavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos.

,,Jie nuo 2005 m. pradžios iki 2006 m. spalio mėn. 24 d. veikdami bendrininkų grupėje turėdami tikslą gauti pajamų iš prostitucijos, kiekvieną dieną dėdavo skelbimus dienraštyje „Vakarų ekspresas“, kuriuose užslėptai buvo ieškomos merginos prostitucijai, nurodant, jog reikalingos merginos erotiniam masažui, kad joms bus sudaromos geros darbo sąlygos bei užtikrinama apsauga. Nuo 2005 m. pradžios iki 2006 m. spalio mėn. 24 d. pas A. N. bei S. K. dirbti prostitutėmis-už atlygį teikti lytines paslaugas, atvyko A. M., G. K., J. A., O. T., L. A., T. G., A. V., V. B., J. G., I. K., J. V., D. A., R. V.. Šioms moterims sutikus dirbti prostitutėmis, S. K. su S. N. dėdavo dienraštyje „Vakarų ekspresas“ skelbimus apie tai, kad merginos teikia seksualines paslaugas, kas užslėptai skelbimuose būdavo įvardijama „erotiniu masažu“, aukščiau išvardintoms merginoms Klaipėdos mieste nuomodavo butus prostitucijai, aprūpino MRT telefonais bendravimui su klientais, lydėdavo į susitikimus su klientais, užtikrindavo saugos bendrovės „Falk Security“ apsaugą, spręsdavo su klientais bei policijos pareigūnais kilusias konfliktines situacijas. A. N. bei S. K. nurodymu aukščiau išvardintos merginos iš klientų už valandos laiko seksualinių paslaugų suteikimą imdavo 100-140 litų mokestį, už pusę valandos-80 litų mokestį, iš klientų gautus pinigus surašydavo S. K. užvestame apskaitos žurnale ir pusę už seksualinių paslaugų atlikimą gautų pinigų pagal išankstinį susitarimą perduodavo A. N. bei S. K.“.

V. T. nuteistas už tai, kad ,,būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

Jis 2006 m. gegužės 5 d., būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos antrojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, remiantis 2006-02-22 Klaipėdos m. VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-31 paskirtas laikinai eiti šio skyriaus viršininko pareigas, dėl savo tarnybos iš Klaipėdos m. VPK KP ONTT 3-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo K. G. sužinojęs, kad Klaipėdos m. VPK buvo gauta nusiskundimų dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo, dėl savo tarnybos bei iš A. N. ir S. K. žinojęs, kad minėtame bute teikia lytines paslaugas moterys, kurių prostituciją organizavo, vadovavo bei iš jų turėjo pajamų S. K. ir A. N., būdamas asmeniškai atsakingas už skyriui pavestų užduočių vykdymą, piktnaudžiaudamas tarnyba, apie gautus nusiskundimus 2006 m. gegužės mėn. 5 d. 13 val. 45 min. telefonu informavo S. K., liepdamas sumažinti prostitučių klientų šiame bute srautą ir, esant galimybei, persikraustyti į kitą butą.

Be to jis 2006 m. gegužės mėn. 12 d. vakare, dėl savo tarnybos iš budinčio Klaipėdos m. VPK KP ONTT 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Mangarovo sužinojęs apie 2006 m. gegužės mėn. 12 d. gautą L. K. pareiškimą apie tai, kad jo kaimynų nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno moterys, teikiančios lytines paslaugas, kurios triukšmauja, kad jo kaimynui V. P. buvo grasinama susidorojimu bei prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. ir supratęs, kad pareiškėjas skundžiasi dėl A. N. bei S. K. nusikalstamos veikos-organizavimo bei vadovavimo prostitucijai, paties A. N. veiksmų ir dėl A. N. bei S. K. vadovaujamų prostitucija užsiimančių moterų, apsigyvenusių minėtame bute, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi apie 22 val. 15 min. paskambinęs A. N. telefonu pastarajam nurodė atvažiuoti pas jį į namus, o šiam atvykus V. T. atskleidė A. N. nurodyto pareiškimo turinį, kurį sužinojo paskambinęs Klaipėdos m. VPK budėtojui.

Tokiu būdu, V. T., žinodamas apie S. K. ir A. N. nusikalstamą veiklą-organizavimą ir vadovavimą prostitucijai, privalėdamas imtis priemonių šiai veikai užkardyti, pažeisdamas 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 str., 4 str. l ir 2 d., 5 str. l d. l p. 5 p., 21 str. l d. 2 p. ir 5 p. nustatytus reikalavimus vykdyti LR Konstituciją ir kitus įstatymus bei teisės aktus, nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam esant įvykio liudininku imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui bei pranešti apie tai policijos įstaigai, laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, taip pat pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 4 d., 9d. 2 ir 3 p. nustatytus reikalavimus nešališkai tarnauti žmonėms, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pačiam esant įvykio liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, apie tai nedelsiant pranešti policijos įstaigai, pažeisdamas Klaipėdos m. VPK KP ONTT 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybių, patvirtintų 2006-04-03 Klaipėdos m. VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-132, IV skyriaus 10 p. nuostatas užtikrinti besąlygišką Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų įstatymų reikalavimų vykdymą, tuo pačiu nesitaikstyti su bet kokiais įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais, remiantis Klaipėdos m. VPK viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. V-257 patvirtintomis šio skyriaus viršininko pareigybių IV skyriaus 16 ir 21 p. nuostatomis kontroliuoti tarnybos 2-ojo skyriaus pareigūnų pareiginių funkcijų bei atskirų pavedimų savalaikį vykdymą, vadovaujant 2-ajam skyriui, privalėdamas užtikrinti jo veiklą, būdamas asmeniškai atsakingas už skyriui pavestų užduočių vykdymą, piktnaudžiaudamas tarnyba to nepadarė . Dėl tokių V. T. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės pareigūno vardas, iškraipyti policijos funkcijos ir veiklos principai bei sumenkintas šios teisėsaugos institucijos prestižas“.

V. T. nuteistas ir už tai, kad ,,būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, tuo padarydamas didelę žalą.

Jis būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos antrojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, remiantis 2006-02-22 Klaipėdos m. VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-31 paskirtas laikinai eiti šio skyriaus viršininko pareigas, 2006-07-21 iš Klaipėdos m. VPK KP ONTT viršininko V. P. gavęs jam užvizuotą 2006-07-13 Lietuvos KPB NTVV viršininko T. U. pasirašytą raštą Nr. 38-S6-2-361 (RN), kuriame buvo prašoma pateikti duomenis apie asmenis vardu S. bei vaikiną pravarde „L.“, užsiimančius kitų asmenų įtraukimu į prostituciją ir pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos bei patikrinti galimus šios nusikalstamos veiklos adresus-(duomenys neskelbtini), dėl savo tarnybos bei iš pačių A. N. ir S. K. žinojęs, kad paklausime nurodyti asmenys, besipelnantys iš kitų asmenų prostitucijos, yra A. N. ir S. K., taip pat žinodamas paklausime minimus adresus, kuriuose šie asmenys vykdė savo nusikalstamą veiklą, Klaipėdos m. VPK KP ONTT viršininko V. P. vardu, piktnaudžiaudamas tarnyba, pažeisdamas 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 str., 4 str. l ir 2 d., 5 str. l d. l p. 5 p., 21 str. l d. 2 p. nustatytus reikalavimus vykdyti LR Konstituciją ir kitus įstatymus bei teisės aktus, nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam esant įvykio liudininku imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui bei pranešti apie tai policijos įstaigai, taip pat pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 4 d., 9 d. 2 ir 3 p. nustatytus reikalavimus nešališkai tarnauti žmonėms, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pačiam esant įvykio liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, apie tai nedelsiant pranešti policijos įstaigai, taip pat pažeidžiant Klaipėdos m. VPK KP ONTT 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybių, patvirtintų 2006-04-03 Klaipėdos m. VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-132, IV skyriaus 10 p. nuostatas užtikrinti besąlygišką Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų įstatymų reikalavimų vykdymą, tuo pačiu nesitaikstyti su bet kokiais įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais, remiantis šių pareigybinių instrukcijų 17 p. reikalavimais būdamas asmeniškai atsakingas už jam pavestų funkcijų vykdymą, laikinai eidamas Klaipėdos m. VPK KP ONTT 2-ojo skyriaus viršininko pareigas ir remiantis Klaipėdos m. VPK viršininko 2006-07-19 įsakymu Nr. 30-V-245 patvirtintomis šio skyriaus viršininko pareigybių IV skyriaus 6.8 p. nuostatomis privalėdamas derinti atskirų pavedimų bei operatyvinių užduočių vykdymą pagal Tarnybos 2-ojo skyriaus darbo linijas su kitų tarnybų vadovais, kontroliuoti šių užduočių vykdymą, parengė neatitinkantį tikrovės 2006-10-18 raštą Nr. 30-1-9675, kuriame nurodė, kad A. N., pravarde „L.“, 2000-20002 metais užsiimdavęs sąvadavimu, nuo savo nusikalstamos veikos atsisakė, galimi „salonų“ adresai (duomenys neskelbtini) nenustatyti, „patikrinimo priemonės“ dėl merginos vardu „S.“ nustatymo tęsiamos ir apie rezultatus bus pranešta papildomai. Parengęs nurodytą raštą, jis - V. T., šį raštą pateikė pasirašyti Klaipėdos m. VPK KP ONTT viršininkui V. P., šį apgaule suklaidindamas, kad jo paruoštas atsakymas yra suderintas su paklausimo iniciatoriais LKPB NTVV atsakingais pareigūnais, ko pasėkoje Klaipėdos m. VPK KP ONTT viršininkui V. P. pasirašius nurodytą neatitinkantį tikrovės dokumentą, V. T. jį išsiuntė LKPB NTVV po ko tolimesnis LKPB NTVV atliekamas tyrimas A. N. bei S. K. atžvilgiu buvo nutrauktas.

Dėl V. T. veiksmų-piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo, kuriais šis veikė priešingai policijos veiklos principams, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas ir sumenkintas teisėsaugos institucijos-policijos prestižas“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis padarė inkriminuotas veikas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netikrino ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kurios pagrindu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, pagrįstumo, t. y., ar teisėjui buvo pateikti ir kokie buvo pateikti duomenys, sudarę pagrindą priimti atitinkamą nutartį. Sprendžiant klausimą ar tokiais veiksmais gauti duomenys laikytini įrodymais, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumą, t. y., ar priimant nutartį buvo laikomasi BPK nustatytos tvarkos, taip pat veiksmo atlikimo teisėtumą.

2006-04-19 Klaipėdos apygardos prokuratūroje remiantis L. A. pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.30-9-009-06 pagal LR BK 307 str. l d. ir 2 d., 308 str. 2 d. 2007-06-21 ikiteisminis tyrimas, dėl L. A. įtraukimo į prostituciją buvo nutrauktas, kadangi tyrimo metu nenustatyta, kad būtų padaryta šio nusikaltimo požymių turinti nusikalstama veika (t. 1, b. l. 37–38). Nutarime konstatuojama, kad „analizuojant ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybės matyti, jog pareiškėja L. A. nėra nuosekli savo parodymuose – vienuose parodymuose ji nurodo, kad ją į prostituciją įtraukė kartu su A. N. buvęs policijos pareigūnas K. G., vėlesniuose parodymuose ji nurodo, jog ją į prostituciją įtraukė policijos pareigūnas V. T.. Pirmuose savo parodymuose ji nurodo, kad ją privertė dirbti prostitute 2006 m. vasario mėn. ir prostitute dirbo apie mėnesį laiko. Vėlesniuose parodymuose ji nurodo, kad pas A. N. prostitute ji pradėjusi dirbti 2005 m. pabaigoje – 2006 m. pradžioje ir prostitute ji pradirbo 3 mėnesius (kituose parodymuose nurodo apie 2–3 mėnesius), todėl šie prieštaringi ir nenuoseklūs pareiškėjos L. A. parodymai vertintini kritiškai. Tuo labiau, kad šie parodymai prieštarauja objektyviems tyrimo metu surinktiems duomenims“. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėja L. A. užsiiminėjo prostitucija laisva valia. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasinaudota L. A. pareiškimu dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, įrašų darymo bei slapto sekimo. Vadinasi, patys pareigūnai pripažino, kad visos paskirtos ir sankcionuotos operatyvinės–techninės priemonės rėmėsi nepatikrinta informacija, nurodant, kad yra padarytas sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 5 d.).

Dėl įrodymų vertinimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali būti grindžiamas. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o svarbiausia, turi būti įrodyta, kad kaltininko veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis.

Europos žmogaus teisių teismas net keletą kartų yra nurodęs, kad neteisėtu ir nepagrįstu pagrindu sankcionuoti telefoniniai pasiklausymai negali būti panaudojami baudžiamosiose bylose ir remiantis jais negali būti nuteisiami asmenys. Teismas yra pabrėžęs, kad neteisėti veiksmai, provokacijos negali sukelti teisinių pasekmių įtariamiesiems (Teismo 2000 05 04 sprendimas byloje Rotaru prieš Rumunija, 2000 02 16, Z50, Kopj prieš Šveicariją ir kitos). Vadinasi, pats ikiteisminis tyrimas, pradėtas melagingu pagrindu, melagingu pagrindu sankcionavus telefoninį pasiklausymą ir tokiu būdu surinkus medžiagą, daro bylą niekinę. Beje, policijos ir prokuratūros pareigūnai, patikrinę operatyvinės apskaitos duomenų bazę, nustatė, kad ši pareiškėja ir anksčiau vertėsi prostitucija. Ikiteisminio tyrimo pradžia ir pagrindas yra reglamentuojami LR BPK atitinkamomis normomis, taip pat Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos“. Remiantis LR BPK 166 str., ikiteisminis tyrimas pradedamas:1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kaltinamajame akte nurodoma, kad „...2006-04-19 Klaipėdos apygardos prokuratūroje remiantis L. A. pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-009-06 pagal LR BK 307 str.1 ir 2 d., 308 str.2 d. (t. 1, b. l. 1-3).“ Baudžiamojoje byloje nėra jokio L. A. pareiškimo. Byloje yra 2006 m. balandžio 19 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Marius Navickas Klaipėdos apygardos prokuratūros tarnybinėse patalpose, vadovaujantis LR BPK 166 str., priėmė pareiškimą iš L. A.. Minimas pareiškimas prie protokolo-pareiškimo nepridėtas. Kalbos prasme žodis priimti yra aiškiai suprantamas kaip ką nors gauti. Šiuo atveju aiškiai nurodyta, kad buvo priimtas pareiškimas. Tačiau byloje jokio L. A. pareiškimo nėra. Jis nepridėtas prie bylos. Bet ant protokolo-pareiškimo yra Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro I. L. rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą ir kad jis pavedamas prokurorui M. Navickui. LR generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. Įsakymo Nr. I-58 2.4. punkte nurodyta: „...Skundai, pareiškimai, pranešimai apie nusikalstamą veiką – tai prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti asmenų, mačiusių įvykį ar turinčių kitokių konkrečių duomenų apie įvykį, rašytiniai skundai, pareiškimai, pranešimai ar tarnybiniai pranešimai, kuriais informuojama apie konkrečioje vietoje konkrečiu laiku įvykusį konkretų įvykį, turintį tam tikros nusikalstamos veikos požymių, arba prokuroro ar pareigūno surašyti protokolai – pareiškimai apie nusikalstamą veiką, pasirašyti informavusio asmens“. Šio įsakymo 6 p. nurodyta: „...Neatidėliotiną informaciją apie nusikalstamą veiką patikrinimą atlikęs asmuo, neįgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą, pasitvirtinus informacijai, praneša apie tai budėtojui, surašo tarnybinį pranešimą, priima pateiktą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, surašo nustatytos formos protokolą – pareiškimą ir visa tai nedelsiant perduoda įgaliotam asmeniui...“ Visa tai rodo, kad prieš surašant protokolą – pareiškimą, turi būti priimamas skundas, pranešimas ar pareiškimas, kuris ir pridedamas prie protokolo. Protokolas šiuo atveju tampa procesiniu dokumentu, kuriuo apibrėžiamas skundo ar pareiškimo gavimas, nes jame yra numatytas privalomasis rekvizitas – įspėjimas apie melagingą įskundimą. Pats prokuroras savo protokole-pareiškime nurodė, kad priėmė iš L. A. pareiškimą. Ne pranešimą, o pareiškimą. Anksčiau minimo įsakymo 7 p. nurodyta: „...Neatidėliotino patikrinimo metu pasitvirtinus informacijai apie nusikalstamą veiką, įgaliotas asmuo, surašęs tarnybinį pranešimą ar gavęs tarnybinį pranešimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ir surašęs nustatytos formos protokolą-pareiškimą, užrašo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlieka būtinus tyrimo veiksmus...“ Neatidėliotini patikrinimo veiksmai neatlikti. Pažymėtina ir tai, kad net netirtos tos sunkinančios aplinkybės, nurodytos L. A. protokole-pareiškime, kurių pagrindu ir buvo pradėtos operatyvinės sekimo priemonės. Nepaisant to, kad L. A. protokole-pareiškime pasirašė dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nepasitvirtinus jos pranešimui apie, neva, įvykdytus sunkius nusikaltimus, t. y. konstatavus, kad ji melagingai įskundė policijos ONTT pareigūnus sunkių nusikaltimų padarymu, kurių jie nepadarė, prokuroras iki šiol jokio ikiteisminio tyrimo jai nepradėjo. Visa tai taip pat nurodo tyrimo šališkumą.

Įtarimuose nurodyta, kad V. T. 2006 m. gegužės 5 d., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos antrojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, remiantis 2006-02-22 Klaipėdos m. VPK viršininko įsakymu Nr.30-TE-31, paskirtas laikinai eiti šio skyriaus viršininko pareigas, dėl savo tarnybos iš Klaipėdos m. VPK KP ONTT 3-iojo poskyrio vyresniojo tyrėjo K. G. sužinojęs, kad Klaipėdos m. VPK buvo gauta nusiskundimų dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), keliamo triukšmo, dėl savo tarnybos bei iš A. N. ir S. K. žinojęs, kad minėtame bute teikia lytines paslaugas moterys, kurių prostituciją organizavo, vadovavo bei iš jų turėjo pajamų S. K. ir A. N., būdamas asmeniškai atsakingas už skyriui pavestų užduočių vykdymą, piktnaudžiaudamas tarnyba, apie gautus nusiskundimus nurodytą dieną 13 val. 45 min. telefonu informavo S. K., liepdamas sumažinti prostitučių klientų šiame bute srautą ir, esant galimybei, persikraustyti į kitą butą. Toliau nurodoma, kad V. T., žinodamas apie S. K. ir A. N. nusikalstamą veiklą – organizavimą ir vadovavimą prostitucijai, privalėjo imtis priemonių šiai veikai užkardyti. Nurodoma, kad tuo jis pažeidė tokius norminius aktus: 2000-10-17 LR policijos veiklos įstatymo Nr. VIII – 2048 3 str., kuriame nurodyta: „...Policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarnybos policijoje statutu bei kitais teisės aktais...“ 4 str. 1, 2 d., kuriose parašyta: „...1. Policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. 2. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais...“ 5 str. 1 d.1p.,5p. , kuriuose nurodyta : „ 1. Pagrindiniai policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas..“ 21 str. 1 d. 2p. ir 5 p. nustatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta: „...1. Policijos pareigūnas privalo: 2) gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti daromai nusikalstamai veikai, ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti;...5) laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko nors kita nereikalauja tarnybinių pareigų vykdymas...“ Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-15383 str. 4 d., 9 d. 2 ir 3 punktus, kurie nurodo: „...4. Pagal politinio neutralumo principą pareigūnas privalo nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje. Keičiantis politinei valdžiai užtikrinamas pareigūnų tarnybinės veiklos tęstinumas... 9. Pagal nuolatinį bendrųjų pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas: ...2) sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;...3) gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą...“Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybių aprašymo (patvirtintų Klaipėdos m. VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-132) IV skyriaus 10 p. kuris nurodo : „ ...10. Užtikrina besąlygišką Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų įstatymų reikalavimų vykdymą, tuo pačiu nesitaiksto su bet kokiais įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais...“ Klaipėdos m. VPK viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. V-257 patvirtintomis šio skyriaus viršininko pareigybių IV skyriaus 16 ir 21 punktus, kuriuose parašyta : „...16. Kontroliuoja Tarnybos 2-ojo skyriaus pareigūnų funkcijų bei atskirų pavedimų savalaikį vykdymą, teikia pasiūlymus darbuotojams skatinti bei nuobaudoms skirti...21. Vadovauja 2-ajam skyriui, užtikrina jo veiklą, asmeniškai atsakingas už skyriui pavestų užduočių vykdymą...“ Ir todėl, piktnaudžiaudamas tarnyba to nepadarė bei atskleidė tarnybos paslaptį. Toliau įtarime nurodyta, kad dėl tokių V. T. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės pareigūno vardas, iškraipyti policijos funkcijos ir veiklos principai bei sumenkintas šios teisėsaugos institucijos prestižas ir tuo įvykdė nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 1 d., 297 str. 1 d.

Nurodoma, kad, V. T. pažeidė: Klaipėdos m. VPK KP ONTT 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pareigybių aprašymo (patvirtintų 2006-04-03 Klaipėdos m. VPK viršininko įsakymu Nr.30-V-132) IV skyriaus 10 p., kuriame parašyta: „...10. Užtikrina besąlygišką Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų įstatymų reikalavimų vykdymą, tuo pačiu nesitaiksto su bet kokiais įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, tuo pačiu nesitaiksto su bet kokiais įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais...“; IV skyriaus 17 p., kuriame nurodyta : „...Asmeniškai atsako už jam pavestų funkcijų vykdymą...“; Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo skyriaus viršininko Pareigybių aprašymo ( patvirtintų Klaipėdos m. VPK viršininko 2006-07-19 įsakymu Nr.30-V-245) IV skyriaus 6.8 p., kuriame nurodyta : „...Derina atskirų pavedimų bei operatyvinių užduočių vykdymą pagal Tarnybos 2-ojo skyriaus linijas su kitų tarnybų vadovais, kontroliuoja užduočių vykdymą...“.

Apeliantas teigia, kad visi šie kaltinimai remiasi tik išvardijant anksčiau nurodytus norminius aktus, tačiau konkrečiai nėra susiejami su įtarimų esme. Tai tik deklaratyvaus pobūdžio norminių aktų nurodymas. Be to, neatsižvelgta į tai, kad yra specialieji įstatymai, kuriais ir buvo privaloma remtis. Kadangi šie specialieji įstatymai paneigia kaltinimų esmę, tai ir buvo pasirinkti abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio kiti įstatymai.

Pirmajame ir antrajame epizoduose nurodoma, kad V. T. atskleidė tarnybos paslaptį. Tarnybos paslapties teisinis reguliavimas ir sąvokos išaiškinimas yra nurodomas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (1999 m. lapkričio 25 d. Nr. VIII-1443, Nauja redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: Nr. IX-1908, 2003-12-16, Žin. 2004, Nr. 4-29 (2004-01-07). Šio įstatymo 3 str. yra nurodoma, kas yra „Tarnybos paslaptis“. Nurodoma: „ Tarnybos paslaptis – šio Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, ekonominė, teisėsaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos institucijų interesams arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis Įstatymas...“ Pagal bendruosius teisės principus specialus įstatymas pakeičia bendrąjį, t. y. specialiosios normos riboja bendrųjų normų veikimo sritį, todėl esant specialiajai normai, bendroji netaikoma (Lex specialis derogat generali principas).

Taigi įtarime nuorodos į tai, kad V. T. atskleidė tarnybinę paslaptį, prieštarauja šio įstatymo tarnybinės paslapties išaiškintai prasmei ir turiniui. Šiame įstatyme nurodoma, kad Įslaptintas dokumentas, tai: „...valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta fiksuota informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas ir informacijos laikmenos (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar nubraižyti: vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos rinkmenos, kino ir fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai), taip pat bet kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos laikmenų kopijos...“ Taigi šis įstatymas imperatyviai išaiškina, kad įslaptintame dokumente turi būti valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta informacija. Tik atskleidus tokią informaciją, galima kaltinti atskleidus tarnybinę paslaptį. Šio įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojamas įslaptintos informacijos klasifikavimas ir žymėjimas. Įstatymas numato, kad informacija, esanti tarnybine paslaptimi, privalo turėti žymą, kuri suteikiama griežtai laikantis šio įstatymo reikalavimų. Įtarime V. T. nėra net jokios nuorodos, kad jis būtų atskleidęs tarnybos paslaptį, kuriai buvo suteikta kokia nors slaptumo žyma, numatyta minimo įstatymo 5 str.: „visiškai slaptai“, „slaptai“, „ konfidencialiai“ ar „ riboto naudojimo“. Šio įstatymo 5 str. 7 d. nurodyta : „...Draudžiama šiame straipsnyje nustatytas informacijos slaptumo žymas suteikti šio Įstatymo nereglamentuojamai informacijai. Taigi pareigūnas, pareiškęs įtarimą dėl tarnybos paslapties atskleidimo, pažeidė anksčiau cituotą 5 straipsnio nuostatą. Todėl įtarimas yra aiškiai neteisėtas.

A. N. yra pareiškęs, kad jis buvo Klaipėdos m. VPK ONTT slaptasis informatorius ir jam buvo suteiktas kodinis slapyvardis „Masažistas“ (darbo ir asmens byla Nr.30-022-02), taip pat buvo slaptasis informatorius ir STT Klaipėdos skyriuje. A. N. nurodė, kad jo kodinis slapyvardis buvo Andrejus. Jis taip pat nurodė, kad dalyvaudavo ir operatyvinėse operacijose, kurių metu buvo išaiškinami sunkūs nusikaltimai ir asmenys tai padarę, taip pat teikė žvalgybinę informaciją, kurią rinko ir per prostitutes. Apeliantas teigia, jog teisme prašė, kad susipažinti būtų išreikalauta visa slapta operatyvinė medžiaga, kuri ir įrodytų, jog įtarimai neatspindi tikrųjų veiksmų motyvų ir jų tarpusavio ryšių, taip pat patvirtintų tas aplinkybes, kurias nurodė tiek jis, tiek ir A. N., t. y: NVIM Nr. 34-07 s/2005 medžiaga, taip pat teikimą dėl šio modelio sankcionavimo; 2006-09-26 užduotį operatyviniam sekimui Nr. 1562 ir 2006-09-26 operatyvinio sekimo suvestinę Nr. ĮS/-369s; A. N. operatyvinę bylą su visais priedais. Visa tai šioje baudžiamojoje byloje yra itin svarbu. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-965) 8 str. nurodyta: „1. Operatyvinės veiklos subjektai privalo: 1) užtikrinti, kad visa operatyvinės veiklos metu gaunama informacija būtų naudojama pagal paskirtį, laikantis įstatymų; 2) saugoti asmens teises ir teisėtus interesus; 3) saugoti operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių bei kitų operatyvinę veiklą remiančių asmenų teises ir teisėtus interesu; 4) garantuoti slapto bendradarbiavimo konfidencialumą...“Visa tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta ir įvertinta. Pati logika nusako, kad bylos esmę ir sudaro būtent šios aplinkybės.

LR operatyvinės veiklos Įstatymo 6 str. 5 d. yra nurodyta: „...Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti...“ Apeliantas tvirtina, kad jis tikrai derino atsakymą į raštą Nr. 38-S6 -2-361 (RN) su šio rašto iniciatoriais. Netikėti tokiais apelianto parodymais nėra pagrindo. Mano, kad jo veiksmai buvo logiški ir determinuoti. Susipažinus su operatyvinės veiklos pagrindais ir principais, nepagarsinant valstybės ar tarnybos paslapties, galima pasakyti, kad yra reglamentuota ir griežta tvarka dėl operatyvinių priemonių pradėjimo ir taikymo slaptiesiems informatoriams. Pagal operatyvinės veiklos normas tokio rašto ruošėjui sukelia pareigą atlikti kai kurią patikrinimo procedūrą. Būtent, apie tai jis su rašto iniciatoriais ir bandė išsiaiškinti, ar tokia procedūra yra atlikta. Visa tai buvo tiesiogiai susiję su atsakymo turiniu ir forma. Jis neturėjo teisės neįgaliotiems asmenims atskleisti visos teisybės apie A. N. statusą ir jo atliekamą misiją, negalėjo parašyti kitaip nei parašyti tarpinį atsakymą. Be to, kaip nurodė teisme apklausti pareigūnai iš Policijos departamento, Klaipėdos m. VPK ONTT buvo patikrintos visos operatyvinės bylos, kurios buvo jo vadovaujamame skyriuje. Vadinasi, jeigu A. N. buvo slaptasis policijos bendradarbis, tai pareigūnai iš Policijos departamento buvo visiškai susipažinę ne tik su jo statusu, bet ir su jo operatyvinio darbo pobūdžiu ir gautomis instrukcijomis bei pavedimais. Todėl nebuvo reikalinga daryti kažkokius užklausimus. Vadinasi, visi paklausimai, kurie nurodomi šioje byloje ir įtarimuose, turi provokacinį pobūdį. Atsakyti raštu apie A. N. statusą ir jo atliekamas užduotis net ir Policijos departamento pareigūnui, apeliantas negalėjęs, jeigu tas asmuo neturėjo tinkamų įgaliojimų. Tokių įgaliojimų apeliantui nebuvo pateikta.

Yra reglamentuota speciali tvarka, kaip turi būti surašomi slapto pobūdžio dokumentai. Be jokios abejonės, atsakymo metu rašte minimi „salonai“ neveikė. Dėl ko – tai jau kita tema, tačiau šiuo konkrečiu metu rašte melagingų žinių nėra. Apeliantas teigia, kad todėl suprantami jo veiksmai, kai bandė susisiekti su rašto iniciatoriais. Šį raštą Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo vyriausioji valdyba gavo 2006 10 20 ir tą pačią dieną rašte užvizuojama raštą nusiųsti į ONTVV 5 valdybą. Štai ir įrodymai, kad šis atsakymas visiškai nedomino LKPB Nusikaltimų tyrimų vyriausiosios valdybos, nes tą pačią gavimo dieną jis nusiunčiamas į 5 valdybą, kuri užsiima tik vidaus saugumo klausimais (šiurkščiai sakant – STT pačioje policijos sistemoje). Todėl visa tai nurodo provokacijos požymius. Apeliantas mano, kad tai paneigia jam pareikštus įtarimus, kad tokio rašto surašymu jis užkirto kelią tolimesnei minimų asmenų nusikalstamai veikai tirti. Jokiu tolimesniu tyrimu net nekvepia, nes raštas iškeliavo į 5-ąją valdybą, kurios pareigūnai pradėjo vidaus tyrimą dėl jo ir V. P. veiklos.

Priimdamas nuosprendį teismas painiojasi operatyvinės veiklos peripetijose. Visur teigiama, kad nebuvo atliekamas joks NVIM. Bet ir apeliantas su A. N. apie tai net nekalba. Jie kalba apie agentūrinio – žvalgybinio darbo kitas formas ir būdus. Jie visą laiką kalba apie agentūrinį legendavimą, o ne apie NVIM. Ir visa tai turi būti atitinkamosiose operatyvinėse medžiagose, kurios nebuvo išslaptintos ir pridėtos prie šios bylos. Teisme liudytojas V. P. nurodė, kad visa ši byla, o ypač jos pradžia ir pradėjimas yra aiškiausia provokacija. Pažymėtina, kad LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 str. reglamentuoja leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šio straipsnio 3 p. nurodyta, kad „...Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra įslaptintos informacijos, įtariamasis (kaltinamasis) ir įtariamojo (kaltinamojo) gynėjai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius duomenis...“ Nors apeliantai ir prašė, tačiau su įslaptinta medžiaga supažindinti nebuvome, nors teisme buvo paskelbta, kad su kažkokia įslaptinta medžiaga teismas buvo supažindintas. Be to, minima įslaptinta medžiaga dėl įtariamojo A. N. statuso ir jam duotų pavedimų turėjo būti nagrinėjama šiame teisme, nes tik toks nagrinėjimo ribų nustatymas galėjo leisti padaryti išvadą dėl apelianto kaltumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 28 d. Nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2006 nuasmeninta). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 12 d. Nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2007 nurodė: „...Pagal BPK 305 straipsnio...nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu...“ Teismas nenagrinėjo ir neanalizavo visų šios bylos aplinkybių. Teismas susipažino su kažkokia tik jam ir prokurorui žinoma įslaptinta medžiaga, kuri nei apeliantams, nei gynybai nebuvo pateikta. Taip buvo atimta kaltinamųjų teisė dėl šios medžiagos duoti bet kokius parodymus bei suvaržyta teisė į gynybą. Niekas negali paneigti ir to, kad ta medžiaga ir galėjo nulemti teisėjos vidinį įsitikinimą, kurio pagrindu ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose ginčijamas ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumas ir pagrįstumas bei jo metu, taikant procesinės prievartos priemones (telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo) surinktų duomenų tinkamas vertinimas. Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Šiuo konkrečiu atveju 2006 m. balandžio 19 d. į Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorą M. Navicką kreipėsi L. A., kuri pranešė apie Klaipėdos miesto VPK pareigūnų, asmens, vardu, L., S. K. ir kitų asmenų gali būti, kad nusikalstamą veiką. Prokuroras, užrašęs žodinį L. A. pareiškimą, kurį pasirašė pareiškėja (įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str.), ir pateikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris užrašė rezoliuciją ,, M. Navickui. Pavedu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 307 str. 1 ir 2 d. bei BK 308 str. 2 d...“, tinkamai vadovavosi BPK 166 str. bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos“ nuostatų reikalavimais. A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad prokuroras M. Navickas turėjo priimti tik rašytinį L. A. pareiškimą. Tačiau toks apelianto teiginys nepagrįstas, nes teisėsaugos pareigūnai privalo priimti ir fiksuoti atvykus į prokuratūrą ir ikiteisminio tyrimo įstaigą ne tik raštu, bet ir žodžiu pateikiamą informaciją apie nusikalstamas veikas. Taip šiuo konkrečiu atveju ir pasielgė prokuroras M. Navickas. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai.

Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai kaip įrodymus vertino telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu gautus duomenis, nes tokia kontrolė sankcionuota nesant tam pagrindų, o bylą nagrinėjęs teismas netikrino, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai sankcionavo tokias prievartos priemones, be to, minėtos procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nutrauktoje baudžiamojoje byloje. Tokie apeliacinių skundų motyvai nepagrįsti. Minėta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas galimas esant dviem pagrindams: 1) jeigu tokiu būdu renkant informaciją galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą arba padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, numatytą BPK 154 str. 1 d. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo duomenys nebūtinai turi apibūdinti visus nusikalstamos veikos sudėties elementus, pakanka tyrimui surinkti duomenis apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius; 2) jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams bus pavartotas smurtas, prievarta ar kitokios neteisėtos veikos. Tokie pagrindai nagrinėjamojoje byloje buvo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo gauti duomenys, kad į L. A. ir R. J. turimus mobiliojo ryšio telefonus buvo siunčiamos grasinamojo pobūdžio žinutės, jiems skambinama siekiant, kad L. A. užsiiminėtų prostitucija. Minėti asmenys nurodė, kad tokius veiksmus gali daryti S. K. bei A. N.. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuriam buvo pateikti tokie duomenys, visiškai pagrįstai tenkino prokuroro prašymą ir 2006 m. balandžio 20 d. sankcionavo L. A., R. J., S. K. ir A. N., 2006 m. balandžio 25 d. A. N. ir L. A., 2006 m. gegužės 4 d. V. T. naudojamais mobiliaisiais telefonais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, nes BK 307 str. 1 ir 2 dalyse numatytos nusikalstamos veikos, pagal kurias buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo tuo metu galiojusio BPK 154 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sąraše. Vėliau buvo sankcionuota bei tęsiama minėtų bei kitų asmenų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas. Esant tokioms aplinkybėms bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tikrinti tokių nutarčių teisėtumo, nes jos priimtos nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. Akivaizdu, kad taikant šią procesinės prievartos piemonę buvo gauti duomenys apie padarytus nusikaltimus, numatytus BPK 154 str. 1 d. (galiojusio veikų padarymo metu) sąraše. Ikiteisminis tyrimas dėl L. A. nurodytų aplinkybių buvo pradėtas 2006 m. balandžio 19 d., prie šio ikiteisminio tyrimo buvo prijungti ikiteisminiai tyrimai, pradėti 2006 m. spalio 25 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. Visi šie tyrimai pradėti ir atlikti dėl apeliantų nusikalstamų veiksmų. Ta aplinkybė, kad dalis ikiteisminio tyrimo dėl L. A. pareiškimo 2007 m. birželio 21 d buvo nutraukta, nedaro niekiniais duomenų, surinktų viso tyrimo metu.

Apeliaciniame skunde A. N. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų L. A., D. A. bei M. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes minėti liudytojai teisme nebuvo apklausti. Šie A. N. apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, nes iš BPK 276 str. 1 d. konstatuota, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti perskaitomi kai minėti proceso dalyviai: 1) yra mirę arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių; 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Nė vienos nurodytos sąlygos, kuriai esant būtų galima perskaityti L. A., D. A., M. Ž. parodymus, nebuvo, tuo labiau, kad minėti asmenys anksčiau nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teisme nebuvo apklausti. Tačiau minėtų liudytojų parodymai byloje nėra visa lemiantys ir nuosprendis dėl jų negali būti pripažintas nepagrįstu. Teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., teismo posėdyje perskaitė minėtų liudytojų parodymus ir dėl jų apklausė kaltinamuosius, kurie iš esmės pripažino minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Nuteistojo A. N. kaltė, padarius inkriminuojamas jam veikas, yra visiškai įrodyta kitais teismo posėdžio metu ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek liudytojo R. J., tiek ir liudytojų A. M., J. V., R. V., A. V., G. K., T. G. (S.), J. G., O. T. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl šių liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertina kaip objektyvesnius, t. y., kad juos iš dalies patvirtina patys kaltinamieji. bei tai, kad byloje yra duomenų, jog A. N. ikiteisminio tyrimo metu liudytojams darė poveikį (t. 4, b. l. 133–134), bei tai, kad minėtų liudytojų parodymus objektyviai patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu užfiksuoti įrodymai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo minėtų liudytojų parodymų vertinimu ir konstatuoja, kad A. N. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai negali būti pagrindu kolegijai padaryti kitokią išvadą.

Kolegija, tenkindama nuteistojo V. T. prašymą, iš Klaipėdos apskrities VPK pareikalavo ir susipažino su valstybės paslaptį sudarančia medžiaga, tai yra: informatoriaus ,,Masažistas“ darbo bei asmens byla Nr. 30-022-02, nusikalstamos veikos imitacijos modelio Nr 34-07s/2005 medžiaga, 2006 m. rugsėjo 26 d. užduotimi operatyviniam sekimui Nr. 1562s, 2006 m. rugsėjo 26 d. operatyvinio sekimo suvestine Nr. 30-ĮS/3-369s. Taip pat kolegija susipažino su 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta ,,Vidaus reikalų sistemos operatyvinę veiklą vykdančių padalinių darbo su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis ir operatyvinės veiklos finansavimo instrukcija“. Kolegija taip pat gavo atsakymą iš Klaipėdos apskrities VPK (t. 12, b. l. 70), kuriame nurodoma, kad minėta policijos įstaiga negali ,,vienareikšmiškai atsakyti“, ar rašte nurodytas asmuo (A. N.) buvo slaptuoju policijos informatoriumi. Apie tai teismo posėdžio metu informavus proceso dalyvius, V. T. gynėjas pareiškė: ,,svarbiausia, kad teismas susipažino su slaptais dokumentais, tad manau, kad papildomai tirti nieko nereikia“. Tokiai pozicijai pritarė ir A. N. gynėjas (t. 12, b. l. 58-59). Taigi susipažinus su nurodytais dokumentais akivaizu, kad jų turinys apeliantams žinomas ir kad būtent su šiais dokumentais susipažino bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja. Šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys nepaneigia apeliantų teiginių apie tai, kad A. N. buvo slaptuoju policijos informatoriumi. Nurodytoje Instrukcijoje yra konstatuota, kad slaptasis policijos informatorius negali daryti nusikalstamų veikų (išskyrus atvejus, jei veikiama pagal NVIM). Tai, kad slaptasis policijos informatorius negali daryti nusikaltimų, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. P. ir G. P.. Tai patvirtino ir nuteistasis A. N., teigdamas, kad jam apie tai buvo žinoma. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų ir įvertintų įrodymų matyti, kad A. N. padarė nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas. Akivaizdžiausiai tai patvirtina liudytoja J. A. parodydama, kad pas A. N. ji dirbo prostitute. Iš pradžių iš merginų pinigus surinkdavo A. N., po to kažkurį laiko tarpą ji surinkdavo pinigus ir perduodavo A. N., vėliau pinigus surinkinėjo S. K.. Už tai, kad ji nebenorėjo dirbti prostitute A. N. ją du kartus stipriai sumušė. Prostitučių paslaugomis nemokamai naudojosi policijos pareigūnai. Tokios dienos buvo vadinamos ,,subotnikais“. Kaip prostitutė, ji yra aptarnavusi ir nuteistąjį V. T.. Netikėti tokiais minėtos liudytojos parodymais nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo, nes juos objektyviai patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys. Iš jų matyti, kad 2006-06-19 16 val. 57 min. A. N. skambina J. A. ir vartodamas nusikaltėlių žargoną reikalauja, kad pastaroji grįžtų ,,dirbti“ į Klaipėdą. Grąsina, kad priešingu atveju suras ją ir Kaune, siūlo nusipirkti virvę su muilu. Laikotarpiu nuo 2006-06-19 17 val. 4 min. iki 2006-06-19 18 val. 10 min. A. N. ir J. A. rašo vienas kitam žinutes, iš kurių turinio matyti, kad J. A. bijo važiuoti į Klaipėdą, teigdama, kad A. N. vėl ją už nieką nuskriaus, o pastarasis patvirtina, kad taip ir bus, be to, jis turįs J. A. motinos telefoną, žada padaryti staigmeną vaikui, kuris sužinos, už ką motina mokėjo baudas (t. 3, b. l. 139–147). Iš minėtų telefoninių pokalbių ir žinučių akivaizdžiai matyti, kad A. N. ne vaidino sutenerį, o iš tikrųjų juo ir buvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo netikėti A. N., kad jis padėdavo policijos pareigūnams išaiškinti nusikaltimus, tačiau ši aplinkybė įtakos jo veiksmų vertinimui neturi, nes niekam nesuteikta teisė daryti nusikaltimus.

Apeliaciniame skunde V. T. teigia, kad epizode dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo jis buvo išprovokuotas padaryti tokią veiką. Dėl veikos provokavimo nuteistojo V. T. apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Taigi 2006 m. liepos 13 d. raštu Nr. 38-S6-2-361 (RN) Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininkas Klaipėdos miesto VPK viršininkui pateikė nepatikrintą operatyvinę informaciją apie asmenis, užsiiminėjančius kitų asmenų įtraukimu į prostituciją ir pelnymusi iš kitų asmenų prostitucijos. Nurodė, kad Klaipėdoje žinomi du adresai, kur gali būti teikiamos intymios paslaugos, tai (duomenys neskelbtini). Rašte buvo nurodyta, kad prostitutėms vadovauja mergina, vardu S., ir vaikinas, pravarde L.. Taip pat rašte buvo nurodyta, kad turima duomenų, jog buvo sumušta prostitutė, vardu J., kuri galėjo dirbti pas nurodytus asmenis. Buvo prašoma organizuoti šios informacijos patikrinimą bei informuoti apie patikrinimo rezultatus (t. 5, b. l. 3). Paruošti atsakymą buvo pavesta V. T., kuris 2006-10-18 rašte nurodė, kad ,,asmuo ,,L.“ tai A. N., gim. (duomenys neskelbtini), BNGV, kurio atžvilgiu 2000-2002 metų laikotarpyje buvo gauta operatyvinė informacija, kad jis galėjo užsiimti sąvadavimu. Tačiau po atliktų profilaktinių priemonių A. N. nuo nusikalstamos veiklos atsisakė. A. N. turi savo individualia įmonę, kuri užsiima automobilių salonų valymų. Galimi ,,salonų“ adresai: (duomenys neskelbtini), nenustatyti. Patikrinimo priemonės merginų vardu J. ir S. tęsiami apie rezultatus papildomai pranešime.“ V. T. teigia, kad atsakymo tekstą jis derino su šio rašto iniciatoriais, tačiau nė vienas V. T. nurodytų asmenų nepatvirtino šios aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad dėl specifinio A. N. statuso jis negalėjo tinkamai atsakyti rašto iniciatoriams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad atitinkamuose poįstatyminiuose aktuose numatyta tvarka, kaip tokiu atveju turi elgtis pareigūnas. Šiuo konkrečiu atveju raštas buvo pateiktas su tam tikra slaptumo žyme, todėl V. T. turėjo pateikti teisingą informaciją. Iš bylos duomenų matyti, kad V. T. buvo žinoma apie tai, kad A. N. ir S. K. organizuoja ir vadovauja prostitucijai. Tokia išvada daroma iš to, kad dar 2006 m. gegužės 5 d. 13 val. 45 min. 45 sek. V. T. skambino S. K. ir liepė sumažinti žmonių judėjimą bute (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 173). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir kaltinamoji S. K.. Iš telefoninių pokalbių tarp V. T. ir S. K. 2006-05-06, 2006-05-12 (t. 3, b. l. 175–176, 182-183), tarp V. T. ir A. N. 2006-05-12, V. T. ir V. M. 2006-05-12 turinio matyti, kad V. T. viską žino apie S. K. ir A. N. nusikalstamą veiklą. Jei informacijos apie A. N. nepateikimą apeliantas bando pridengti pastarojo specifiniu statusu, tai informacijos nepateikimas apie S. K. niekuo nepaaiškinamas. Šią aplinkybę apeliaciniame skunde V. T. nutyli. Atsižvelgus į provokacijos apibrėžimą daroma išvada, kad V. T. turėjo galimybę pasirinkti, kaip atsakyti į Policijos departamento pateiktą paklausimą, t. y. ar pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, kuri V. T. buvo žinoma, ar nurodyti melagingus duomenis, ką pastarasis niekieno neverčiamas ir padarė. Apeliantas sako netiesą apeliaciniame skunde teigdamas, kad ,,salonas“ (duomenys neskelbtini) neveikė, nes būtent šiame ,,salone“ 2006-10-24, t. y. praėjus 6 dienoms po to, kai jis paruošė anksčiau minėtą raštą policijos departamentui, buvo sulaikyta S. K. ir dar kelios prostitutės (t. 1, b. l. 102–104).

V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad visi jam pareikšti kaltinimai remiasi tik išvardijant nurodytus norminius aktus, tačiau konkrečiai nėra susiejami su įtarimų esme. Neatsižvelgta į tai, kad yra specialieji įstatymai, kuriais ir buvo privaloma remtis. Kadangi šie specialieji įstatymai paneigia kaltinimų esmę, tai ir buvo pasirinkti abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio kiti įstatymai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, apelianto manymu, kaltinimai turėjo būti grindžiami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei LR vidaus reikalų ministro 2006-05-22 įsakymu Nr.1- 1RN-5 (RN) „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklos, detaliojo sąrašo“ normų reikalavimais. Šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas. Jis būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu V. T. būtų nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 297 str. 1 d. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pagal BK 297 str. 1 d. V. T. išteisino konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Kitų kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus V. T. pažeidė, todėl pagrįstai nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija daro išvadą, kad dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų A. N. ir V. T. apeliacinius skundus atmesti.