Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

2016-09-15 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (gautas 2016-08-08, b. l. 3-6) atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos AVPK 2016-07-18 sprendimą Nr. 16-IL-30-01126-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (b. l. 15-16) (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių grąžinti pareiškėjui jo ginklą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu sprendimu jam panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-00002945. Teigia, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu (per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismu sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių). Pripažįsta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu, kurį patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis), ir perduotas pagal laidavimą savo žmonai S. L. pagal laidavimą 1 (vienerių) metų terminui, nenustatant užstato dydžio, ikiteisminis tyrimas Nr. 01 -1 -20239-16 nutrauktas.

Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taip pat nurodo, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Mano, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia šias Įstatymo nuostatas, kadangi neįrodyta, jog jo elgesys kelia potencialią grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Teigia, kad atsakovas vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi neadekvačių bei neproporcingų prevencinių priemonių, bei netinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus. Nurodo, kad dėl padaryto teisės pažeidimo labai gailisi, jam sukeltos teisinės pasekmės daro teigiamą įtaką, todėl mano, kad atėmus leidimą laikyti (nešiotis) ginklą jo teisės suvaržomos neproporcingai.

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 12-14) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, jog pareiškėjo skundo argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti, nes skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis būtent Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 40 straipsnio 5 punktu, o ne pareiškėjo skunde nurodytais Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, todėl nereikėjo įrodinėti, kad pareiškėjo elgesys kelia potencialią grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, viešajai tvarkai.

Atsakovas mano, kad visi Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai atitiko Įstatymo bei kitų norminių aktų reikalavimus, todėl yra tinkami, pagrįsti ir teisėti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus jam reikalingas medžioklės tikslais.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad jo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-07-18 sprendimo Nr. 16-IL-30-01126-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus įpareigojimo grąžinti pareiškėjui jo ginklą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-07 nutartimi (b. l. 18-21) patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės 2016-07-05 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20239-16 pareiškėjo M. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. L. atsakomybėn, laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-07 nutartyje nurodė, kad pagal 2016-04-30 savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pareiškėjas pateikė turėtą ginklą Nr. 19373; XN19373, ginklo pažymėjimą Nr. L1-0002945-45413 bei leidimą laikyti (nešioti) ginklą Nr. L1-0002945. Lygiavamzdis šautuvas TOZ34R, Nr. N19373 2016-05-23 perduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (kvito Nr. 034503). Ginklo dokumentai, t. y. ginklo pažymėjimas L1-0002945-45413, 1 vnt., bei leidimas laikyti ginklą Nr. L1-0002945, 1 vnt., perduoti saugojimui į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Licencijavimo skyrių iki atskiro sprendimo. Priėmus galutinį sprendimą ikiteisminiame tyrime, Klaipėdos VPK Viešosios tarnybos biuro Licencijavimo pareigūnams išaiškinta, kad priimtų sprendimą dėl lygiavamzdžio šautuvo TOZ34R, Nr. 19373, ginklo pažymėjimo Nr. L1-0002945-45413, bei leidimo laikyti (nešioti) ginklą Nr. L1-0002945.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Klaipėdos AVPK 2015-07-15 pareiškėjui išdavė leidimą Nr. L1-0002945 laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo vardu yra registruotas lygiavamzdis šautuvas TOZ34R, 12x70 kal., Nr. N19373, XN19373. 2016-04-30 iš pareiškėjo buvo paimtas jam priklausantis ginklas, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20239-16, kurioje pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos AVPK Viešosios tarnybos biuro Licencijavimo skyriuje 2016-07-15 gautas pareiškėjo prašymas grąžinti paimtą ginklą ir leidimą Nr. L1-0002945 laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą grąžinti ginklą buvo atlikti priklausantys patikrinimai ir nustatyta, kad 2016-07-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino 2016-07-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20239-16 pareiškėjo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. L. atsakomybėn, laidavimo terminą nustatė vienerius metus.

Skundžiamu sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0002945, pareiškėją apie priimtą sprendimą informuoti, ginklą – lygiavamzdį šautuvą TOZ34R, 12x70 kal., Nr. N19373, XN19373 realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 40 straipsnio 5 punktu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių. Įstatymo 40 straipsnio 5 punktas nustato, kad Leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos, griežtesnės leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos ir tai negali būti laikoma asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimu, nes yra konstituciškai pateisinama.

Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį Įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį Įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas. Taigi atsakovas, nustatęs tai, kad pareiškėjas yra asmuo per paskutinius pastaruosius 3 metus dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą, bylai reikšmingas faktines aplinkybes vertino tinkamai bei materialinės teisės normas taikė teisingai. Pareiškėjo argumentas, kad sprendžiant klausimą dėl jo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, turėjo būti vertinama, ar pareiškėjas kelia potencialią grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, viešajai tvarkai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju Įstatymas tokio vertinimo nenumato.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beja, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad atėmus leidimą laikyti (nešiotis) ginklą jo teisės suvaržomos neproporcingai, laikytinas nepagrįstu, kadangi toks ribojimas nustatytas galiojančiu Įstatymu. Pažymėtina, kad praėjus 3 metams nuo teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjas pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, nurodytų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, vėl gali kreiptis dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Nenustatyta, kad priimant skundžiamą sprendimą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovas viršytų kompetenciją, taip pat, kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Klaipėdos AVPK buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą bei tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.