Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

M. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesantis santuokoje, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2015 m. spalio 17 d., apie 05:00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,05 prom. girtumas), veikdamas kartu su D. B., dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, nakties metu, mėtydami akmenis į gyvenamojo namo langus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame nuomos pagrindais gyvena V. M. su šeima ir taip išdauždami namo virtuvės ir vaikų kambario plastikinius langų paketus bei trijų rūsio langų stiklus, tuo padarydamas V. M. 153,76 eurų turtinę žalą ir sutrikdydami namo gyventojų rimtį, t.y. ten miegojusių mažamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat ten buvusių N. M., D. V., K. R. poilsį, taip tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. Š., apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2015-10-17 kartu su D. B., R. T. ir I. buvo (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau nusprendė eiti pas V. į namus pagerti, tačiau durų niekas neatidarė, todėl kartu su D. pradėjo į langus mėtyti akmenis. D. susirado didelį akmenį ir metė į langą ir langas sudužo. Tada visi pradėjo bėgti link didžiojo turgaus. Tą vakarą buvo girtas, todėl tiksliai visko nepamena. Nepastebėjo ar jis išdaužė langą, nes buvo naktis (b. l. 82, 84-85, 89-90).

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2015-10-17 apie 5 val. buvo savo namuose kartu su sugyventine N. M. ir kaimynu D., kai išgirdo dūžtančius stiklus viename kambaryje, o netrukus dužo ir virtuvės lango stiklo paketas. Name buvo nepilnamečiai jo vaikai E. 5 m. ir L. 2 m., kurie išgirdo kaip išdužo langas, todėl pabudo, išsigando ir pradėjo verkti. Išsigando ne tik vaikai, bet ir jis su sugyventine. Pro langą nieko nesimatė, nes buvo tamsu, bet mano, kad langus išdaužė M. su D. (b. l. 16-17, 21-22, 28-29)

Liudytoja N. M. parodė, kad 2015-10-17 su savo mažamečiais vaikais bei draugu V. M. buvo namuose, kai pas juos atėjo I. D. kartu su M. Š. ir D. B., kuri prašė pakvieti kaimyną D. V.. Šiam atėjus tarp kaimyno ir I. įvyko konfliktas. Visi tie buvę asmenys su kaimynu susimušė, todėl D. išvežė į ligoninę. Tą patį vakarą buvo išdaužti jų nuomojamo namo vaikų kambario ir virtuvės lango stiklo paketai, dėl to labai išsigando. Kas išdaužė langus nematė, bet yra įsitikinusi, kad tai padarė M. su D. (b. l. 35-36, 39-40).

Liudytojas D. V. parodė, kad 2015 m. spalio mėn. buvo pas V. M. svečiuose, kai jiems žiūrint televizorių išgirdo triukšmą ir pamatė, kad į kambarį pabiro stiklai (b. l. 43-44).\

Liudytoja K. R. parodė, kad 2015 m. spalio mėn. buvo pas savo sesę N. M., žiūrėjo televizorių, kai išgirdo trenksmą. Suprato, kad kažkas išdaužė langą. Taip pat prabudo N.vaikai, kurie išsigando, pradėjo verkti (b. l. 47-48).

Liudytojas K. M. parodė, kad 2015-10-17 apie 4.20 val. su M. Š. bei dar viena mergina ir dviem vaikinais baliavojo. D. pradėjo sakyti, kad jiems reikia eiti pas V. ir išdaužyti jam langus. Nuėjus pas minėtą V. D. pradėjo rinkti akmenis nuo darželio ir mėtyti juos į langus, kai parbėgo šaukdamas, jog išdaužė plastikinį langą. Ar akmenis mėtė M. pasakyti negali (b. l. 50-51).

Liudytoja I. D. parodė, kad 2015 m. spalio mėn. vaikščiojo su R., K. M. ir D. M. su D. einant (duomenys neskelbtini) priėjo prie N. namo lango ir pradėjo barškinti į langus, daužyti kumščiais, alkūne. Iš pradžių jie rankomis išdaužė stiklinį langą, po to nepavykus kito lango išdaužti rankomis D. su M. bandė išdaužti kitą langą mėtydami akmenis, D. pasiėmęs didelį akmenį išdaužė kitą langą (b. l. 53-54).

Liudytojas R. T. parodė, kad 2015 m. spalio mėn. jis buvo su I., D., K. ir M.. M. pasiūlymu jie priėjo prie kažkokio namo, kurio jis nežino. M. su D. pradėjo barškintis į duris, girdėjo, kad kažkas atidarė duris, pradėjo stumdytis, bet jis ir I. nesikišo. D. sakė, kad eitų iš čia, nes iškvies policiją. Einant išgirdo, kad kažkas išdaužė minėto namo lango stiklą ( b. l. 60-61).

Apklaustas įtariamuoju D. B., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 93 str., parodė, kad savo kaltę pripažįsta. 2015-10-1, apie 05 val. kartu su M. Š., būdami girti pradėjo iš akmenų mėtyti į namo langus (duomenys neskelbtini). Kai išgirdo lango dūžimo garsą pabėgo, bet netrukus buvo sulaikyti policijos (b. l. 111, 117-119, 126-127).

Iš susitarimo dėl žalos atlyginimo protokolo matyti, kad M. Š. sutiko atlyginti V. M. skolą – 153,76 Eur iki 2016-05-28 (b. l. 32).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, jog M. Š. 2015-10-17, 05.31 val. nustatytas 2,53 prom. girtumas (b. l. 75).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas išdaužtas gyvenamojo namo plastikinis langas, užfiksuotas gyvenamojo namo virtuvėje įmesto akmens vaizdas, avalynės pėdsakų fragmento vaizdai bei M. Š. ir D. B. avalynių pado vaizdai (b. l. 5-13).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamojo D. B. parodymais duotais iki teisminio tyrimo metu. Visų anksčiau minėtų asmenų parodymuose nurodomos aplinkybės iš esmės tarpusavyje susijusios bei atitinka įtarime nurodytas aplinkybes. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-7-404/2014).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog M. Š. veikdamas kartu su D. B. dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, nakties metu, mėtė akmenis į gyvenamojo namo langus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame nuomos pagrindais gyvena V. M. su šeima ir taip išdaužė namo virtuvės ir vaikų kambario plastikinius langų paketus bei trijų rūsio langų stiklus, tokiais veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką bei nukentėjusiųjų bei jų mažamečių vaikų poilsį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (b. l. 75) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. M. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. Š. 30 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras paskirtą bausmę prašė subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę M. Š. yra atlikęs 2016-06-29. Dėl to šiuo procesiniu sprendimu paskirtos bausmės nėra pagrindo bendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu.

Iš bylos duomenų matyti, jog M. Š. buvo sulaikytas nuo 2015-10-17 iki 2015-10-18. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama vienai arešto parai. Kadangi kaltinamasis buvo sulaikytas dvi dienas, tai prilyginama dvejoms arešto paroms, todėl laikytina, kad neatlikta bausmė yra 18 parų arešto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-17 iki 2015-10-18.

Laikyti, kad neatlikta bausmė yra 18 parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Š. faktinio sulaikymo bausmės atlikimui.

Išaiškinti M. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.