Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal apelianto R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 525 Eur dydžio bauda, ANK 424 straipsnio 2 dalyje, jam skirta 375 EUR dydžio bauda, ANK 426 straipsnio 5 dalyje, skirta 1 300 EUR dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda 1 300 EUR dydžio bauda, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, R. J. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena R. J. nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 6 d., apie 13 val. 00 min., Ukmergėje, Vytauto gatvėje, vairavo transporto priemonę – motociklą Kawasaki, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės ją vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, sukėlė grėsmę eismo saugumui, atlikdamas pavojingus manevrus. Tokiais savo veiksmais R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesilaikant reikalavimų. Protokole visiškai nekonkretizuojama kaip šie abstrakčiai apibūdinti veiksmai atrodė realybėje, kokie konkretūs eismo dalyviai buvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, nenurodyta, kokioje perėjoje ir kokių pėsčiųjų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepraleido, kodėl išvažiavimas į priešingą eismo juostą traktuotas kaip kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas. Protokole taip pat nėra nurodyta, kokias konkrečias KET taisykles pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš administracinio nusižengimo protokolo taip pat nesimato kaip atitinkamas pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas, taip pat ir subjektyviąją pusę apibūdinančio požymio, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tyčia. Protokole taip pat buvo nurodyta, kad vairuojamai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat ji nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Byloje esantys duomenys įrodo priešingai, ir nors nutarime nutarta nutraukti administracinę teiseną dėl atitinkamų veikų, vis dėl to, protokolą surašiusių pareigūnų aplaidumas ir šališkas noras R. J. nepagrįstai priskirti kuo daugiau nusižengimų, yra akivaizdus.

5. Apelianto nuomone, teismo padaryta išvada, jog R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nedera su šio straipsnio dispozicijoje suformuluotomis patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygomis. ANK 426 straipsnio 5 dalies dispozicija yra nukreipiančioji, dalis būtinųjų patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygų yra įvardinta nukreipiant į to paties straipsnio 6 dalį. Taigi, vertinant ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatas, matyti, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį kyla ne už bet kokį nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam ir (netgi) aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o tik už kvalifikuotą nepaklusimą, t. y. tokį, kuris atitinka dar ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas. Atsakomybė už ANK 426 straipsnio 5 dalį kyla tik tada, kai yra dar bent viena papildoma alternatyvi sąlyga, siejama su reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo forma: arba duodant signalą lazdele, arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, arba įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Pirmosios instancijos teismo nutarime visiškai nevertintas ANK 426 straipsnio 6 dalyje įvardintų alternatyvių būtinųjų sąlygų klausimas ir dėl jų buvo nepasisakyta. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik tai, jog buvo įjungti mėlynos bei raudonos spalvos švyturėliai bei įjungtas garsinis automobilio signalas, kurių apelianto nuomone, negalima prilyginti ANK 426 straipsnio 6 dalyje įtvirtintiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Kaip nurodoma skunde, mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliai yra naudojami tamsiu paros metu ir nėra savaime pakankami, stabdant automobilį, o yra tik viena iš kumuliatyvių sąlygų.

6. Byloje nėra nustatyta R. J. kaltė, nėra jokių užuominų bei įrodymų, išskyrus pačių policijos pareigūnų parodymus, kad jie per garsiakalbį būtų reikalavę motociklą Kawasaki vairavusį asmenį sustoti. Atsižvelgiant į tai, kad persekiojant yra privaloma įjungti garso signalą, to nepadarę policijos pareigūnai siekdami išvengti tarnybinės atsakomybės, siektų nuslėpti šią aplinkybę, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Net ir tuo atveju, jeigu garso signalas tam tikru metu buvo įjungtas, nėra pagrindo tvirtinti, kad visą laiką prieš policijos pareigūnus važiuojantis motociklininkas matė ir (arba) girdėjo policijos persekiojimo ženklus, ypač, turint omenyje, kad tam tikru metu jie buvo pakankamai toli vienas nuo kito. Nutarime taip pat iš esmės nėra argumentuota, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustoti buvo aiškiai išreikštas ne kažkokiam trečiajam asmeniui, o būtent atsakomybėn traukiamam R. J..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. Iš 2019 m. balandžio 26 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. J. protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 26 d., apie 13 val., Ukmergėje, Vytauto g., vairuodamas motociklą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vairuodamas ir nepaklusdamas uniformuotam policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, sukėlė grėsmę eismo saugumui (t.y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti) nepaklusdamas sustabdyti transporto priemonę, didindamas važiavimo <...>, atliko pavojingus manevrus (nepraleido pėsčiųjų perėjoje, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, apvažiavo kelyje įrengtas saleles iš kairės pusės, kirto ištisines kelių ženklinimo linijas. Taip pat R. J. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Taip pat jis vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra bei transporto priemonė nėra apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Protokole nurodoma, kad už minėtus veiksmus numatyta atsakomybė ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutarimu pripažino įrodytomis aplinkybes, kad R. J. 2019 m. balandžio 26 d., apie 13 val., Ukmergėje, Vytauto g., vairavo transporto priemonę – motociklą Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės ją vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, sukėlė grėsmę eismo saugumui, atlikdamas pavojingus manevrus.

11. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau KET) 16 punktą, kuriuo rėmėsi teismas, grįsdamas apelianto kaltę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nurodyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Kaip matyti iš R. J. surašyto protokolo, toks KET pažeidimas jam nebuvo inkriminuotas. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ANK 426 straipsnio 5 dalies dispozicija yra nukreipiančioji, dalis būtinųjų patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygų yra įvardinta nukreipiant į to paties straipsnio 6 dalį. Taigi, vertinant ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatas, matyti, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį kyla ne už bet kokį nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam ir (netgi) aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o tik už kvalifikuotą nepaklusimą, t. y. tokį, kuris atitinka dar ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas. Atsakomybė už ANK 426 straipsnio 5 dalį kyla tik tada, kai yra dar bent viena papildoma alternatyvi sąlyga, siejama su reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo forma, nurodyta ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Tokiu būdu, protokole nėra nurodyta pažeidimo esmė. Skundžiamame nutarime teismas taip pat nenurodė kokiu būdu išreikštam, ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytam reikalavimui sustoti apeliantas nepakluso. Be to, spręsdamas dėl apelianto kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei 424 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl KET 140.1, 140.4 bei 14 punktuose nustatytų draudimų, tačiau minėti KET pažeidimai apeliantui taip pat nebuvo inkriminuoti.

13. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą (nutartį), asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė.

14. Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra tiksliai nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra laikytinas kaip surašytas netinkamai, jo trūkumai yra esminiai ir dėl jų byla negali būti išnagrinėta tinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomam tyrimui ir protokolo patikslinimui.

Atsižvelgiant išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybės patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomam tyrimui ir protokolo patikslinimui.

Nutartis neskundžiama.