Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005-09-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. – 5 MGL (625 Lt) bauda;

2) 2013-04-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., BK 145 str. 1 d., BK 290 str., BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p. – laisvės atėmimu 2 metams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį - sugyventinę, o būtent: jis, 2016-01-27 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja R. B. metu, tyčia, vieną kartą su dešiniu kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. B. į kairę akį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiajame apatiniame voke, taip mušdamas šeimos narį - sukėlė nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-08-14 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja R. B. metu, eidamas link buto durų, avėdamas batus, tyčia, su dešine koja pašokdamas stipriai užmynė ant nukentėjusios R. B. dešinės basos kojos pirštų, tuo padarydamas jai dešinės pėdos III ir IV pirštų patinimą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį - sukėlė nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-01-27 grįžo namo ir jie sukonfliktavo, abu buvo išgėrę. Koridoriuje rengėsi striukę, R. B. jo neišleido ir taip gavosi. Jis netgi nepamatė. Iš ryto pamatė mėlynes ant jos. Tai įvyko netyčia. Nelabai pamena, dėl ko įvyko konfliktas. Rengėsi striukę, R. B. jo neišleido ir jis mostelėjo. Nepamena, ar ji ką sakė. Kitą dieną sužinojo, kad padarė R. mėlynę. Atsiprašė jos, kompensavo visus nuostolius, sumokėjo Ligonių kasoms. 2016-08-14 vėl įvyko konfliktas, bet nelabai galėjo užminti nukentėjusiajai ant kojos. Gal netyčia galėjo užminti ir nepastebėti, bet tikrai nešokinėjo. Buvo blaivus, R. B., matyt, buvo blaivi. Nuo praeitų metų kovo mėnesio nevartoja alkoholio. Rugpjūčio mėnesio konflikto metu R. B. nenorėjo jo išleisti. R. jo nespardė, gal tik truputį. Išeinant iš buto ji nesiskundė, kad padarė jai sužalojimą. Po to ji paskambino ir pasakė, kad patino pirštukai, sakė, kad jis užlipo jai ant piršto. Dėl rugpjūčio mėnesio įvykio atsiprašė, kartu išvyko į gimtadienį. Kartu gyvena, santykiai normalūs. Nemano, kad R. B. norėtų nepagrįstai jį apkalbėti. Nėra naudojęs fizinio smurto jos atžvilgiu, būna tik žodiniai konfliktai dėl alkoholio vartojimo.

Nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-27 vakare V. K. atėjo gerokai išgėręs. Ji irgi buvo nusipirkusi šampano, išgėrinėjo. Virtuvėje įvyko konfliktas, buvo nemažai išgėrę. Apie 12 val. nakties įvyko konflikto kulminacija. Virtuvėje atsistojęs V. K. trenkė jai dešiniu kumščiu į kairę akį, daugiau į nosies pusę. Buvo verksmai, kraujai. Nubėgo pas kaimynę prašyti pagalbos. Jis tuo metu išbėgo per duris. Paskambino pagalbos telefonu, išsikvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai, V. K. jau buvo pasišalinęs. Smūgis buvo suduotas virtuvėje. Negalėjo būti, kad V. K. jai sudavė rengdamasis striukę. Jis buvo neapsirengęs, kai sudavė smūgį. Tuo metu jis norėjo išeidinėti iš buto. Kreipėsi į medikus. Rega nebuvo pažeista, buvo išsiliejusi hematoma. Turėjo nedarbingumą 5 dienas. Dėl sausio mėnesio įvykio V. K. jos atsiprašė, gailėjosi, žadėjo, kad tas nepasikartos. Atleido jam dėl šio įvykio. 2016-08-14 atsigulė miegoti, V. K. labai knarkė. Buvo blaivūs. Judino V. K., jai nusibodo, stuktelėjo stipriai jam į šoną, jis supyko. Kai jis užsikodavo, jis tapo labai piktas, sudirgęs, jam užeidavo pykčio protrūkiai. V. K. atsikėlė, jie pradėjo bartis. Jis pradėjo rengtis, išeidinėti. Ji nuėjo į koridorių, kad užsirakintų duris. V. K. apsirengė, apsiavė batus ir užmynė jai ant dešinės kojos piršto bei išėjo. Ji stovėjo koridoriuje ir V. K. išeidamas jai užmynė, tačiau pasišokinėjimų nebuvo. Negali teigti, ar tas įvyko tyčia, ar netyčia. Tą dieną buvo blaivūs. Ji išsireiškė, kad jai skauda, bet V. K. išbėgo pro duris. Dėl šito įvykio irgi turėjo nedarbingumą. V. K. atsiprašė dėl šito įvykio taip pat, slaugė ją, atleido jam. Dabar jų santykiai yra fantastiškai geri. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti V. K.. Jis galėjo užminti ant pirštų ir netyčia. Buvo tamsu ir jis, galbūt, nepastebėjo. Kaimynės vardo nežino, ji iš 10 buto. Ji tik paskambino kaimynei į duris pagalbos paprašyti. Ir ji atidarė duris. Nebuvo užėjusi į butą. Jai pasakė, kad V. K. ją sumušė. Negali teigti, kad V. K. jai ant kojos užmynė tyčia.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio neatsimena.

Teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaičius A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. K. parodė, kad jame nurodytos teisingos aplinkybės.

A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-27 apie 00.50 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė R. B., kuriai V. K. (iš pranešėjos R. B. žodžių) smogė kumščiu į veidą. Ant pranešėjos R. B. kairės akies matėsi kraujosruva (mėlynė). Jiems paklausus pas pranešėją R. B., ar anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejų, ji jiems nieko neaiškino. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudininkais, nebuvo. Iki jų atvykimo įtariamas V. K. iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 28).

L. T. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimynė buvo girta, paskambino jai į durų skambutį, prašė duoti paskambinti. Ji davė savo telefoną R. B.. R. B. anksčiau nebuvo sakiusi, kad kas nors būtų naudojęs smurtą prieš ją. Žino V. K. kaip kaimyną. R. B. sakė, kad nori į policiją paskambinti. Ji kalbėjo už durų su telefonu. Ji pokalbio negirdėjo. Kai atidavė telefoną neklausė, ko skambino į policiją.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-01-27 veika)

Nors kaltinamasis V. K. parodė, kad R. B. sudavė rengdamasis striukę, pastaroji jo neišleido ir jis mostelėjo, tačiau kaltinamojo V. K. kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. B., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30), nurodė, kad 2016-01-27 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute įvyko buitinis žodinis konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio V. K.. Konflikto metu V. K. vieną kartą jai kumščiu smogė į veidą, pataikydamas į kairę veido pusę prie akies, dėl to ji pajuto didelį skausmą. Apie sužalojimą ji pranešė į Bendrąjį pagalbos centrą. Iki policijos pareigūnų atvykimo, jos sugyventinis pasišalino iš buto. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. B. 2016-09-21 parodė, kad 2016-01-27 apie 00.30 val. virtuvėje tarp jos ir sugyventinio V. K. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, ji taip pat netylėjo, atsakė jam tuo pačiu. Konflikto metu, virtuvėje jos sugyventinis V. K. sudavė jai vieną smūgį dešiniu kumščiu į kairę akį. Smūgis buvo pakankamai stiprus, ji pajuto fizinį skausmą. Ji iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kad iškviestų policiją. Iki policijos pareigūnų atvykimo sugyventinis V. K. pasišalino iš buto (b. l. 33).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2016-01-27 vakare V. K. atėjo gerokai išgėręs. Ji irgi buvo nusipirkusi šampano, išgėrinėjo. Virtuvėje įvyko konfliktas, buvo nemažai išgėrę. Apie 12 val. nakties įvyko konflikto kulminacija. Virtuvėje atsistojęs V. K. trenkė jai dešiniu kumščiu į kairę akį, daugiau į nosies pusę. Paskambino pagalbos telefonu, išsikvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai, V. K. jau buvo pasišalinęs.

Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiosios R. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos parodymai buvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2016-01-27 apie 00.50 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė R. B., kuriai V. K. (iš pranešėjos R. B. žodžių) smogė kumščiu į veidą. Ant pranešėjos R. B. kairės akies matėsi kraujosruva (mėlynė). Iki jų atvykimo įtariamas V. K. iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 28). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. K. patvirtino savo duotų parodymų teisingumą.

Smurto nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2016-01-27 00.50 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad R. B. kumščiu į veidą smogė V. K.. Ant R. B. kairės akies matėsi mėlynė (b. l. 24-26) .

Tą aplinkybę, kad R. B. 2016-01-27 buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina ir 2016-09-02 medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos specialistas J. M. P., apžiūrėjęs R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ligos istoriją Nr. 2016/7646 iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateikė išvadą, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame apatiniame voke, kuri padaryta paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 36-37). 2016-11-25 medicininių dokumentų papildomame apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos specialistas J. M. P. apžiūrėjęs R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ambulatorinę kortelę iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos pateikė išvadą, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame apatiniame voke, kuri padaryta paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Asmens sveikatos istorijoje iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos daugiau objektyvių medicininių sužalojimo požymių, kurie galėtų būti susieti su aptariama trauma nėra (b. l. 39-40).

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis V. K. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį - sugyventinę, o būtent: jis, 2016-01-27 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja R. B. metu, tyčia, vieną kartą su dešiniu kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. B. į kairę akį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiajame apatiniame voke, taip mušdamas šeimos narį - sukėlė nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiosios R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad kaltinamasis V. K. naudojo smurtą jos atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs, patvirtinti policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, minėtais medicininiais dokumentais t. y. kitais neabejotinais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitinka kaltinime nurodytoms ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog V. K. kaltė šia jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-08-14 veika)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y suvoktas sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – t. y. turi būti nustatytas padarinys (sukeltas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdyta sveikata).

Kaltinimas nežymiu savo šeimos nario sveikatos sutrikdymu kaltinamajam V. K. iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios R. B. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. teigė, kad 2016-08-14 atsigulė miegoti, V. K. labai knarkė. Ji budino V. K., nes jai nusibodo jo knarkimas, stuktelėjo stipriai jam į šoną, jis supyko. V. K. atsikėlė, jie pradėjo bartis. Jis pradėjo rengtis, išeidinėti. Ji nuėjo į koridorių, kad užsirakintų duris. V. K. apsirengė, apsiavė batus ir užmynė jai ant dešinės kojos piršto bei išėjo. Ji stovėjo koridoriuje ir V. K. išeidamas jai užmynė, tačiau pasišokinėjimų nebuvo. Negali teigti, ar tas įvyko tyčia, ar netyčia. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti V. K.. Jis galėjo užminti ant pirštų ir netyčia. Buvo tamsu ir jis, galbūt, nepastebėjo. Negali teigti, kad V. K. jai ant kojos užmynė tyčia. Nukentėjusiosios R. B. teigimu, šiuo metu jos santykiai su kaltinamuoju yra labai geri, jie susitaikė ir gyvena kartu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3278/2016(01) turinio matyti, kad R. B. buvo nustatyta dešinės pėdos III ir IV pirštų patinimas ir diagnozuoti III ir IV-o pirštų distalinių (galinių) pirštakaulių lūžiai, tačiau objektyvių radiologinių požymių, kurie patvirtintų pirštakaulių lūžius, nenustatyta. III ir IV dešinės pėdos pirštų patinimas galėjo būti trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas – pėdos pirštų patinimas galėjo atsirasti ne mažiau kaip nuo vieno trauminio poveikio. Pėdos pirštų patinimas galėjo būti sukeltas ir pačios nukentėjusiosios veiksmais. Pėdos pirštų traukinės kilmės patinimas gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 85-86).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Nukentėjusioji R. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl vertinant nukentėjusiosios parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo asmens parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

2016-08-14 protokole-pareiškime R. B. nurodė, kad 2016-08-14 apie 00.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jos ir V. K., pastarasis jai stipriai užmynė ant kojos. Jai lūžo kojos pirštai, ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 58).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad išeidamas iš buto, V. K. jai užmynė, tačiau pasišokinėjimų nebuvo. Negali teigti, ar tas įvyko tyčia, ar netyčia. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti V. K.. V. K. galėjo užminti ant pirštų ir netyčia. Buvo tamsu ir jis, galbūt, nepastebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp R. B. ir V. K. protokole nurodyta, jog R. B. pripažino, kad gal V. K. netyčia užmynė jai ant dešinės kojos (b. l. 106).

Nukentėjusiosios R. B. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl nukentėjusiosios R. B. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien šių asmenų parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo V. K. atžvilgiu.

Pažymėtina, jog specialisto išvada tik patvirtinamas nukentėjusiajai padarytas sužalojimas, jo mechanizmas, tačiau ne asmuo, kuris padarė šiuos sužalojimus.

Teismas taip pat pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 ir 16 straipsniai. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-13 vakare Rasa po darbo pradėjo vartoti alkoholį. Tada jai pritrūko alkoholio ir jis kartu su ja taksi nuvažiavo į naktinę parduotuvę, kur Rasa dar nusipirko alkoholio. Po to, su taksi grįžo ir nuėjo į šalia namų esantį miškelį - parkelį, kur jis ieškojo naktinių sliekų, nes sekančią dieną jis planavo važiuoti prie ežero (duomenys neskelbtini), švęsti savo gimtadienį ir pažvejoti. Paieškojęs sliekų, jau neberado R., tada jai paskambino į mobiliojo ryšio telefoną, paklausė kur ji yra, o ji jam atsakė, kad jau pas save namuose (duomenys neskelbtini) ir pakvietė pas save. Tada jis atėjo pas ją į namus ir pasakė R., kad eina pas save namo ruoštis važiavimui prie ežero ir, be to, ji yra girta ir pastoviai ieško priekabių. Rasa pradėjo jam sakyti, kad jis eina pas kitas moteris ir R. nenorėjo jo išleisti iš savo namų, sakė, kad jis niekur neis. Jis sėdėjo ant fotelio, o Rasa jį laikė už marškinėlių ir neišleido, sudavė jam kumščiais smūgius per galvą, spardė kojomis, pataikė jam į koją. Fizinio skausmo jis nejuto. Dėl jam suduotų smūgių, jis R. pretenzijų neturi ir neturės. Tada jis pasiėmė savo batus ir basas išbėgo iš jos buto, o batus apsiavė laiptinėje. Iš R. buto išbėgo basas dėl to, kad R. jau pradėjo kelti konfliktą, kai Rasa būna išgėrusi, ji tampa agresyvi. J. R. nieko nedarė, nešoko, nemynė ant jos kojos, jis buvo blaivas, nes, kaip minėjo, jis yra užsikodavęs nuo alkoholio. Nežino, kur ji susilaužė kojos pirštą ar pirštus, gal kai jį spardė pataikė į kokį baldą, o gal kažkur nukrito, nes ji buvo labai girta.

Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad 2016-08-14 vėl įvyko konfliktas, bet nelabai galėjo užminti nukentėjusiajai ant kojos. Gal netyčia galėjo užminti ir nepastebėti, bet tikrai nešokinėjo. Rugpjūčio mėnesio konflikto metu R. B. nenorėjo jo išleisti. Rasa jo nespardė, gal tik truputį. Išeinant iš buto ji nesiskundė, kad padarė jai sužalojimą. Po to ji paskambino ir pasakė, kad patino pirštukai, sakė, kad jis užlipo jai ant piršto. Dėl rugpjūčio mėnesio įvykio atsiprašė, kartu išvyko į gimtadienį.

Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamojo V. K. parodymus, jog jis neturėjo tyčios užminti R. B. ant kojos, galėjo užminti ir nepastebėti, bet nešokinėjo. Pati nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. išeidamas jai užmynė, tačiau pasišokinėjimų nebuvo. V. K., jos teigimu, galėjo užminti jai ant pirštų ir netyčia. Buvo tamsu ir jis, galbūt, nepastebėjo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), todėl nesant jo veiksmuose būtino BK 140 straipsnio subjektyviosios pusės požymio – tyčios, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis V. K. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ar aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo V. K. asmenybę, kuris anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 135-140), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1984-03-28 iki 1984-04-17. Diagnozė: Eksplozinė psichopatija (b. l. 142), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-10-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2016 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. V. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), (b. l. 149), taip pat į kaltinamojo amžių, teismas mano, kad kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos – 24,38 Eur bei civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos – 65,62 Eur.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017-02-23 atsisakė pareikštų civilinių ieškinių turtinei žalai atlyginti, nes kaltinamasis V. K. visiškai atlygino padarytą žalą, tai patvirtino V. K. pateikti dokumentai, todėl teismas nenagrinėja ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016-01-27 veika), ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-08-14 veika), išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.