Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei D. S.,

2024 m. sausio 10 d. teismo posėdyje mišriu būdu (teismo posėdžių salėje ir naudojant elektroninių ryšių technologijas) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

2023 m. spalio 16 d. priimtas Fondo valdybos sprendimas Nr. (18.2) I-12371 (minėta, toliau – ir skundžiamas sprendimas), privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (1D-2498)-2D-3065 persiųstą A. M. 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“.

Skundžiamame sprendime Fondo valdyba konstatavo, kad Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nenustatyta, todėl, vadovaudamasi VSDĮ 41 straipsnio 4 dalimi, A. M. 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais.

Pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, todėl savo pobūdžiu jos skiriasi nuo socialinio draudimo pensijų. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto bei skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei. Tarnybos stažas ir socialinio draudimo stažas yra skirtingos sąvokos. Socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Pagal VSDĮ 34 straipsnio 15 punktą, Fondo valdybos teritoriniai skyriai Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilygintą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas. Asmeniui, kuriam nėra paskirta socialinio draudimo pensija ir kuris yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d., nuolatinės arba faktinės gyvenamosios vietos Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikus stažą įrodančius dokumentus, apskaičiuojama įgyto stažo trukmė.

Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją paskyrė STT pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Taigi šio įstatymo nuostatos nėra taikomos kaupiant duomenis apie stažą ar skiriant socialinio draudimo pensijas. Todėl pareiškėjas nėra teisus teigdamas, kad klausimas dėl tarnybos laiko sovietinėje armijoje įtraukimo į bendrąjį darbo stažą buvo negrįžtamai išspręstas dar 2001 metais.

Kaip jau minėta, pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą (paaiškinimą) dėl darbo stažo patikslinimo, kuriame nurodė, kad nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. mokėsi Ukrainoje karo mokykloje, bet nebaigęs pirmo kurso, išėjo iš jos bei tęsė tarnybą sovietinėje armijoje ir mokymosi laikas yra įskaitytas į tarnybos laiką.

Stažo apskaičiavimą reglamentuoja Pensijų įstatymas ir Nuostatai. Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numato, kad pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Į stažą įskaitomas laikas (laikotarpiai), nurodytas Pensijų įstatymo 10 straipsnyje. Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti asmens stažui prilyginami iki VSDĮ įsigaliojimo, t. y. 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nustatytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal VSDĮ, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; šių asmenų socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas; asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas; mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje; faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939 – 1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pensijų įstatymo 42 straipsnio 6 dalis numato, jog Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, pensijos mokamos taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsigaliojusias, taip pat laikinai taikomas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o jeigu įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, tai pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Tarptautinių sutarčių vykdymą užtikriną Lietuvos Respublikos Vyriausybė (12 straipsnio 1 dalis).

2001 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos (toliau – ir Sutartis) 35 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublika ir Ukraina 2017 m. gruodžio 8 d. pasirašė Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimą (toliau – ir Susitarimas) dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų, kuris buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos 2018 m. gegužės 24 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų ratifikavimo“ ir įsigaliojo nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. Susitarimo nuostatos taikomos nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. paskirtoms ir vėliau skiriamoms pensijoms. Taip pat Susitarimu Sutarties 1 dalis papildyta 12 punktu, kuri nustato, kad „Sovietinis stažas“ – darbo laikotarpis iki 1991 m. birželio 1 d. buvusios SSRS teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos ir Ukrainos teritorijas, įskaitomas į draudimo (darbo) stažą pagal kiekvienos Šalies teisės aktus, taikant šios Sutarties 13 – 15 straipsnius“. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą asmenims, kurie Ukrainos teritorijoje yra įgiję didesnį negu vienerių metų draudimo (darbo) stažą, pensiją skiria Ukrainos kompetentinga įstaiga.

Sutarties 5 punkte nurodyta, kad jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, teisę gauti pensiją ar pašalpą asmuo įgyja pagal šią Sutartį ir tos šalies teisės aktus, pagal kuriuos buvo įgytas draudimo (darbo) stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją ar pašalpą. Pagal minėtą Sutartį, būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje laikoma sovietiniu stažu, išskyrus tuos atvejus, kai yra duomenų, jog ta karinė tarnyba buvo atliekama kariniame dalinyje, kuris buvo dislokuotas Lietuvos arba Ukrainos teritorijoje. Apie tai, kad Sumų miestas, kuriame mokėsi pareiškėjas, yra Ukrainoje, patvirtino ir pats pareiškėjas savo 2023m. birželio 2 d. ir 2023 m. liepos 24 d. teiktuose prašymuose, taip pat Klaipėdos skyriuje gauti dokumentai. Kadangi pagal viešai skelbiamą informaciją internete karinis dalinys Nr. (duomenys neskelbtini), 1957 – 1992 metais buvo dislokuotas Kijevo apskrities B. C. mieste, todėl tikėtina, kad likusią karinės tarnybos dalį pareiškėjas atliko Ukrainoje. Darytina išvada, kad vadovaudamasis minėtomis Sutarties nuostatomis, Klaipėdos skyrius pagrįstai mano, jog dėl 1985-08-01 - 1987-11-16 laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą turėtų spręsti Ukraina.

Pareiškėjo įsitikinimu, Fondo valdyba, pareiškėjui atsiuntusi registruotu laišku rusų kalba atspausdintus blankus ir reikalaudama juos užpildyti taip pat rusų kalba, nurodant apie save visus jautrius asmens duomenis ir prašant Rusijos Federacijos suteikti informaciją apie tai, kurioje valstybėje prieš 38 metus buvo dislokuotas karinis dalinys Nr. (duomenys neskelbtini), turi karinės paslapties požymių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kartu su 2023 m. birželio 2 d. prašymu Klaipėdos skyriui pateikė Tarnybos 2023 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie jo būtinosios karinės tarnybos trukmę. Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad A. M. yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas, kreipėsi į STT dėl stažui apskaičiuoti reikalingų dokumentų pateikimo. 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 4-01-5647 STT Klaipėdos skyriui pateikė pareiškėjo tarnybos lapų kopijas, kuriose yra duomenys apie pareiškėjo tarnybos Vidaus reikalų sistemoje ir STT laikotarpius ir apie tai, kad būtinosios karinės tarnybos laikotarpiu (1985-08-01 – 1987-11-16) jis buvo Sumų aukštesniosios artilerijos vadovybės mokyklos kursantu ir karinio dalinio Nr. (duomenys neskelbtini) (karinio dalinio dislokavimo vieta nenurodyta) raštininku. Fondo valdyba pažymėjo, kad Sumų miestas yra Ukrainos teritorijoje, todėl dalį būtinosios karinės tarnybos pareiškėjas atliko Ukrainoje. Fondo valdyba skundžiamame sprendime pažymėjo, kad remiantis internete viešai skelbiama informacija, 1957 – 1992 metais karinis dalinys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dislokuotas Kijevo apskrities B. C. mieste, todėl turėjo pagrindą manyti, kad būtinąją karinę tarnybą kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atliko Ukrainos teritorijoje ir kad dėl šios tarnybos įskaitymo į pareiškėjo stažą turėtų spręsti Ukraina. Fondo valdyba nustatė, kad Klaipėdos skyrius, siekdamas gauti dokumentus apie karinio dalinio Nr. (duomenys neskelbtini) dislokavimo vietą, kreipėsi į Tarnybą ir į STT dėl duomenų, susijusių su pareiškėjo būtinosios karinės tarnybos atlikimu, pateikimo. Tačiau nei pareiškėjo karinės įskaitos kortelėje, nei jo kariniame biliete nebuvo nurodyta, kokios šalies teritorijoje buvo dislokuotas karinis dalinys Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas atliko būtinąją karinę tarnybą. Kadangi daugumos sovietinių karinių dalinių dokumentai yra saugomi Rusijos Federacijos archyvuose ir, asmens prašymu, Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja gaunant stažui apskaičiuoti reikalingus duomenis, Klaipėdos skyrius pasiūlė pareiškėjui rusų kalba užpildyti Rusijos Federacijos nustatytos formos anketas, reikalingas informacijai apie karinio dalinio Nr. (duomenys neskelbtini) dislokavimą gauti iš Rusijos Federacijos ir išspręsti klausimą dėl pareiškėjo būtinosios karinės tarnybos laikotarpio įskaitymo į stažą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad URM Konsulinis departamentas 2014 m. sausio 14 d. raštu Nr. (25.4.14)-22-169 Fondo valdybai nurodė, kad teikiant prašymus dėl dokumentų gavimo iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo ir kitų kompetentingų institucijų reikės siųsti naujo pavyzdžio anketas. Klaipėdos skyrius, siūlydamas pareiškėjui užpildyti anketas rusų kalba, vadovavosi Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento kartu su 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (25.4.9)3-6656 „Dėl informacijos pateikimo ir gavimo (archyviniai dokumentai)“ pateikta atmintine. Atmintinėje nurodytos rekomendacijos dėl dokumentų rengimo siuntimui į Rusijos Federaciją. Taip pat atmintinėje nurodyta, kad kreipiantis dėl tarpininkavimo gaunant prašomus archyvinius dokumentus iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų, turi būti pridedama 2 (dviem) egzemplioriais rusų kalba užpildyta anketa „(pareiškėjo prašymas) „Заявление по истребованию документа из Росии““ (atmintinės I dalies 2 punktas) bei pateikta anketos pildymo instrukcija, kurioje nurodyta, kad anketą pildo pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo (atmintinės I dalies 3.1 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog užpildžius minėtus blankus ir juos išsiuntus, jo atžvilgiu Rusijos Federacija galimai galėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl karinės informacijos rinkimo, atmestini. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, informacija apie karinio dalinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvusią dislokacijos vietą yra skelbiama viešai. Akivaizdu, kad kitais būtais surinkti informaciją apie tai, kokioje šalyje pareiškėjas atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kokių įstatymų nuostatos jam turėtų būti taikomos įskaitant į stažą tarnybos sovietinėje armijoje laiką, Klaipėdos skyrius neturėjo galimybės.

Fondo valdyba skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundo teiginys, jog 2023 m. rugsėjį gautame laiške Klaipėdos skyriaus prašomą informaciją apie tai, kokios šalies teritorijoje buvo dislokuotas karinis dalinys, pareiškėjas buvo pateikęs priduodamas darbo knygelę ir pažymą iš Karo prievolės centro, neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei Klaipėdos skyriui pateiktame 2023 m. birželio 2 d. prašyme, nei 2023 m. liepos 24 d. prašyme (paaiškinime) pareiškėjas nenurodė valstybės, kurios teritorijoje tęsė būtinąją karinę tarnybą po to, kai 1986 m. nustojo mokytis Sumų aukštojoje artilerijos mokykloje ir tęsė būtinąją karinę tarnybą kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog Sutarties 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei bendras draudimo stažas, įgytas pagal vienos šalies teisės aktus, yra mažesnis negu vieneri metai ir jei pagal šiuos teisės aktus šis stažas nesuteikia teisės gauti pensiją, tai, skiriant pensiją, šį stažą įskaito kitos šalies kompetentinga įstaiga (Sutarties 16 straipsnio 1 dalis).

Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 2 d. su vėlesniais pakeitimais) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).

Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, t. y. asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka abi toliau nurodytas sąlygas – asmeniui sukanka šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius (14 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jis turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai (14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus senatvės pensijos amžių. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo (Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai (Pensijų įstatymo 15 straipsnis). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – nėra sukakęs senatvės pensijos amžius. Pareiškėjas yra gimęs 1963 m. gruodžio 28 d., todėl senatvės pensijos amžių (65 m.) jis pasieks 2028 m. gruodžio 28 d. Akivaizdu, jog pareiškėjas kreipimosi į Klaipėdos skyrių metu dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad senatvės pensija pareiškėjui bus skiriama ir jo stažas senatvės pensijai skirti bus apskaičiuojamas pagal senatvės pensijos amžiaus sukakties metu galiosiančius pensijų skyrimą reglamentuojančius teisės aktus.

Pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas ir dėl kitos priežasties - skundžiamas sprendimas neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigomis, todėl nei pats savaime, nei jo panaikinimas nesukelia teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

Kai viešo administravimo subjekto raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra, toks raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, o teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).

Pažymėtina, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo (Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 3 dalis), įskaitant ir asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius patvirtinančius dokumentus (Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Pensijų įstatymo 2 priede išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi taip pat ir darbo stažo pažymomis (Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4.2 punktas). Tokiu atveju Fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs asmens prašymą dėl pensijos skyrimo ir visus būtinus dokumentus, per Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką privalo priimti sprendimą, apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad prielaidos senatvės pensijai skirti atsiranda tuomet, kai asmuo atitinka Pensijų įstatymo nustatytas sąlygas, t. y. kai asmeniui sukanka pensinis amžius ir jis turi minimalų stažą pensijai, ir tik tuomet, kai asmuo teritoriniam skyriui pateikia prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją bei visus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Tuo tarpu teritorinis skyrius, įvertinęs pareiškėjo prašymą bei pateiktus dokumentus, priima galutinį sprendimą dėl pensijos skyrimo, kuris pagal aukščiau nurodytas nuostatas priimamas būtent pagal asmens kreipimąsi prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo. Taigi, galutinis sprendimas dėl pensijos skyrimo iš anksto negali būti priimamas.

Kaip jau minėta, pareiškėjas kreipimosi metu neatitiko Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. pareiškėjas dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją. Pareiškėjui nei kreipimosi metu, nei po trijų mėnesių po tokio prašymo, kaip numato Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, teisė gauti senatvės pensiją neatsirado.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-397-556/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei skundžiamo sprendimo turinį teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui yra tik informacinio pobūdžio ir jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui. Skundžiamas sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes juo nėra priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo, o tik pateikiama informacija apie pareiškėjo įgytą stažą bei siūloma pateikti informaciją apie tarnybos sovietinėje armijoje vietą. Kadangi toks atsakymas pats savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl teismas negali apginti pareiškėjo teisių tokio rašto panaikinimu, nes jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, kurių jam nereikėtų laikytis panaikinus skundžiamą atsakymą. Kitaip tariant, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų net ir patenkinus jo skundą, todėl tenkinti jį nėra pagrindo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad naikinti pareiškėjo skundžiamo sprendimo nėra pagrindo, todėl atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą Fondo valdybos Klaipėdos skyrių išduoti pažymą apie A. M. socialinio draudimo stažą pensijai gauti iki 2023 m. rugsėjo 1 d., įskaitant į tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1985-08-01 iki 1987-11-16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas dėl nurodyto laikotarpio neįskaitymo į stažą į Fondo valdybą, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nesikreipė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad, saugodamas asmeninio gyvenimo privatumą ir galimų konfliktinių situacijų su Lietuvai priešiška valstybe dėl atsakovo nurodymų pateikti savo asmens duomenis ir anketų pildymą, pareiškėjas kreipėsi į LRT televizijos korespondentę, kuri parengė reportažą laidoje „LRT girdi“. Teigia, kad po šios laidos 2023 m. spalio 2 d. gavo pažymą su į jo darbo stažą įskaitytu būtinosios karinės tarnybos laikotarpiu nuo 1985-08-01 iki 1987-11-16, tačiau 2023 m. spalio 17 d. dienos pranešimu atsakovas pareiškė, kad reikia laikyti netekusia galios Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. spalio 2 d. pažymą apie asmens pensijų socialinio draudimo stažą. Pareiškėjas tokį atsakovų elgesį vertina kaip persekiojimą bei nepagrįstą kerštavimą, bandant apginti savo neteisėtus interesus, pasitelkiant viešojo administravimo priemones, nes kitų priemonių pagalba pareiškėjas tikslo pasiekti neturėjo galimybės. Pareiškėjo išėjimas į viešumą sukėlė dviprasmiškus visuomenės vertinimus, kurie ir dabartyje ir ateityje gali pakenkti pareiškėjo šeimos ir jų narių interesams.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Teismas iš esmės sutinka su Fondo valdybos išreikšta nuomone, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo paties pasirinkimo kreiptis į LRT televizijos korespondentę J. G., kuri parengė reportažą laidoje „LRT girdi“. Pareiškėjas teismui nurodo, kad po televizijos laidos patyrė psichologinių išgyvenimų, sulaukė tiek iš aplinkinių, tiek iš bendradarbių nepatogių klausimų apie jo iškeltą problemą TV laidoje. Be to, pareiškėjo nepilnametis ir nuo gimimo negalią turintis sūnus A. M., kurio vardas ir pavardė sutampa su pareiškėjo vardu ir pavarde, po televizijos laidos patyrė psichologinių išgyvenimų, sulaukė nepatogių klausimų ir patyčių mokymo įstaigoje iš bendramokslių. Tačiau, kaip jau minėta, kreiptis į LRT televiziją pareiškėjas nusprendė pats, savo noru, nors galėjo pasirinkti kitą teisių gynimo būdą, taip išvengdamas jo nurodytų padarinių.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, privalo visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą bei nurodyti konkrečius motyvus ir argumentus, kurių pagrindu padaroma vienokia ar kitokia išvada. Pareiškėjas jokių anksčiau nurodytą neturtinę (moralinę) žalą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, t. y. dėl anksčiau nurodytų veiksnių sukeltų išgyvenimų į gydytojus nesikreipė ir to nepatvirtino jokiais įrodymais.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo garbę ir orumą pažemino tokie valstybinės institucijos tarnautojų reikalavimai pildyti dokumentus ne valstybine kalba ir juos siųsti kariaujančios valstybės vardu. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, siūlydamas pareiškėjui užpildyti anketas rusų kalbą, vadovavosi URM Konsulinio departamento kartu su 2021-10-26 raštu Nr. (25.4.9)3-6656 „Dėl informacijos pateikimo ir gavimo (archyviniai dokumentai)“ pateikta atmintine (skaitmeniniai vaizdai pridedami), kurioje nurodytos rekomendacijos dėl dokumentų rengimo siuntimui į Rusijos Federaciją. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, informacija apie karinio dalinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvusią dislokacijos vietą yra skelbiama viešai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovų Fondo valdybos ar Klaipėdos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia jam neturtinės žalos atsiradimo, kurią turėtų atlyginti Fondo valdyba. Pareiškėjas neįrodė visų privalomų sąlygų, kurios būtinos civilinės atsakomybės taikymui.

Įvertinus bylos teisines ir faktines aplinkybes, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas prašo iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas” reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šiuo sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.