- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1000-434/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00685-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Pareiškėjas
- E. U., G. I. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, susipažinusi su pareiškėjų E. U. ir G. I. U. pareiškimu suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškimu pareiškėjai prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jie po B. V. G. mirties, kaip testamentiniai įpėdiniai, priėmė jos palikimą, t.y. žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdami jį valdyti.
LR CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
LR CK 445 d. reglamentuoja, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
LR CK 5.50 str. 1 d. nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi įstatymas nustato du būdus, kuriais palikimas gali būti priimamas: 1) faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų matyti, kad jie, kaip testamentiniai įpėdiniai, nustatytu terminu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos testamente nurodytą turtą. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjai, kaip testamentiniai įpėdiniai, jau yra priėmę B.V. G. palikimą vienu iš įstatyme nurodytu būdu, todėl nebegali būti nustatomas prašomas juridinis faktas.
Todėl atsisakytina priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi teismas nustato faktus tik tuomet, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 1 d.).
Kadangi atsisakoma priimti pareiškimą, pareiškėjui G. I. U. (kuris sumokėjo žyminį mokestį) grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.).
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškimą pareiškėjos E. U. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes advokato padėjėjo atstovavimo sutartis sudaryta tik su vienu pareiškėju G.I. U..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų E. U. ir G. I. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme.
Grąžinti G. I. U., a.k(duomenys neskelbtini) trisdešimt vieną eurą jo sumokėto žyminio mokesčio per Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.