- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-27-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05023-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Seslita“
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovo atstovams R. D., advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovo uždarosios akciėns bendrovės „Seslita“ atstovams S. S. ir T. U., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos PZU atstovei E. K., teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seslita“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-713/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lirauto“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Seslita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui V. V. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 38 353,7 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 20 d. ieškovė krovinio pervežimo užsakymu Nr. 09/11/20-81 atsakovei UAB „Seslita“ užsakė pervežti krovinį – 8 vnt. Renault Kangoo markės automobilius – maršrutu iš Maubeuge Usine Renault M.C.A.Z.I. Greveuax-les-Guides, 59600 Maubeuge (Prancūzija), į Osnabruck (Vokietija) už 83 Eur (286,58 Lt) už vieną transporto priemonę + PVM užmokestį. Faktiškai buvo gabenami 7 Renault Kangoo markės automobiliai. Tikrasis krovinio siuntėjas buvo CAT Polska Sp.z.o.o., tačiau vežimo užsakymą su atsakove UAB „Seslita“ ieškovė sudarė savo vardu, todėl ieškovė laikytina susitariančiuoju (pirmuoju) vežėju, o atsakovė UAB „Seslita“ – faktiniu (antruoju) vežėju. Atsakovė UAB „Seslita“ 2009 m. lapkričio 21 d. pasikrovė minėtąjį krovinį ir 2009 m. lapkričio 23 d. pristatė jį į užsakyme numatytą išsikrovimo vietą. Iškraunant transporto priemones, krovinio gavėjas pastebėjo, jog sugadinti dviejų Renault Kangoo markės automobilių, kurių važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), stogai. Krovinio gavėjas tai pažymėjo tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. 0002086, pateikdamas dvi rezervo ataskaitas ir brokuotų transporto priemonių bylas. Ieškovė 2009 m. gruodžio 1 d. gautus žalą patvirtinančius dokumentus su pretenzija registruotu laišku išsiuntė atsakovei UAB „Seslita“. Ieškovė atlygino dėl minėtųjų pažeidimų užsakovės CAT Polska Sp.z.o.o. patirtus nuostolius – 6 257,82 Eur (21 607,01 Lt) dėl automobilio, kurio važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 850,18 Eur (16 746,7 Lt) dėl automobilio, kurio važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 11 108 Eur (38 353,7 Lt). Ieškovės užsakovei sumokėtos sumos yra laikytinos ieškovės nuostoliais, kuriuos ji patyrė išimtinai dėl atsakovės (vežėjo) kaltės. Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau tekste – CMR konvencija) 25 straipsnio l dalimi, krovinio sugadinimo atveju, atsakovė UAB „Seslita“ (vežėjas) turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, t. y. ji privalo atlyginti ieškovei pastarosios dėl atsakovės kaltės patirtus nuostolius. Ieškovei 2009 m gruodžio 1 d. pateikus pretenziją atsakovei UAB „Seslita“ buvo sustabdytas senaties termino veikimas, ir jis atsinaujino tik tada, kaip atsakovės draudimo bendrovė galutinai atmetė minėtąją ieškovės pretenziją, t. y. 2011 m. vasario 2 d., todėl ieškinys pareikštas nepasibaigus senaties terminui (CMR konvencijos 32 str. 2 d.). Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo prigimtimi yra sutartis trečiojo asmens naudai, vežėjui reikalavimus reiškiantis asmuo taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį, arba iš jų abiejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2000), todėl ieškovė pareiškė ieškinį solidariems bendraatsakoviams – UAB „Seslita“ ir draudimo kompanijai „PZU Lietuva“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Seslita“ 38 353,7 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 331,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 48 Lt pašto išlaidų. Atmetė kitą ieškinio dalį. Atsižvelgusi į aplinkybę, kad ieškovė savo vardu su atsakove UAB „Seslita“ sudarė pervežimo sutartį, laikė ją pirmuoju vežėju, o atsakovę UAB „Seslita“ – antruoju vežėju. Konstatavo, kad ekspeditorius (ieškovė), atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę į kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu sumokėtas kompensacijas (CMR konvencijos 37 str.), nagrinėjamu atveju į atsakovę UAB „Seslita“. Įvertinusi ieškovės pateiktą 2011 m. rugsėjo 30 d. CAT Polska Sp.z.o.o. patvirtinimą, jog pastaroji bendrovė kreipėsi į ieškovę dėl dviejų automobilių Renault Kangoo pervežimo iš Maubeuge į Osnabruck 2009 m. lapkričio 20 d., 2011 m. rugsėjo 21 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą 11 108 Eur sumai, sprendė, kad ieškovė įrodė, jog ji buvo susitarusi su Lenkijos bendrove CAT Polska Sp.z.o.o. dėl krovinio vežimo, ir Lenkijos bendrovė turėjo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, o ieškovė pagrįstai pastarajai kompensavo nuostolius. Konstatavo, kad ieškovės pateiktos brokuotų transporto priemonių (automobilių Renault Kangoo, važiuoklių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bylos ir debeto vizos patvirtina, kad automobilių remonto ir vertės sumažėjimo išlaidos sudaro atitinkamai 4 850,18 Eur ir 6 257,82 Eur, o Bulonės CAT transporto priemonių logistikos avarijų tarnybos 2009 m. lapkričio 25 d. raštas CAT Pologne avarijų tarnybai įrodo, jog nuostolių dydis buvo nustatytas pagal automobilių pakrovimo vietos rinkos vertę. Sprendė, kad automobiliai Renault Kangoo apgadinimus patyrė transportavimo metu, galimai platformai pravažiuojant po tiltu, ir kliudant tilto konstrukciją. Nustatė, kad atsakovės UAB „Seslita“ vairuotojas nesilaikė elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, nes, pastebėjęs virš kelio esančią kliūtį, jis nesustojo ir neįsitikino, ar važiuojant pro ją nebus padaryta žala vežamam kroviniui, pastebėjęs krovinio pažeidimus, apie juos neinformavo policijos. Sprendė, kad įvykis, kuris atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo, kuomet nebuvo laikomasi minimalių atsargumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimų (draudimo sutarties PZU Nr. 1103963 priedo Nr. 004 II, III IV dalys) nelaikomas draudiminiu įvykiu (CK 6.987 str.). Padarė išvadą, kad atsakovei UAB „Seslita“ negali būti taikoma ribota civilinė atsakomybė. Konstatavęs, kad atsakovės UAB „Seslita“ atsakomybė kyla iš delikto, įvykį pripažinus nedraudiminiu, sprendė, kad nuostoliai iš draudimo kompanijos ir vežėjo negali būti priteisti solidariai. Padarė išvadą, kad pateikdama pašto kvitą, ieškovė įrodė, jog išsiuntė atsakovei UAB „Seslita“ pretenziją su dokumentais. Nustatęs, kad krovinys buvo pristatytas 2009 m. lapkričio 23 d., senaties terminas buvo sustojęs ieškovei pateikus pretenziją 2009 m. lapkričio 30 d., atsinaujino 2011 m. vasario 2 d., draudikui atmetus pretenziją ir grąžinus dokumentus, padarė išvadą, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį 2011 m. balandžio 1 d., ieškinio senaties termino nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Seslita“ nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Neatsižvelgta, kad ieškovė ir jos užsakovė – Lenkijos bendrovė CAT Polska Sp.z.o.o. – neįrodė turinčios reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, todėl ieškovės iš asmens, neturinčio reikalavimo teisės, į vežėją įgytas reikalavimas yra neteisėtas ir negaliojantis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31 dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR), 25 punkte nurodytas apibrėžtas reikalavimo teisę į vežėją turinčių asmenų ratas: siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei. Kiti asmenys (ekspeditoriai, agentai ir pan.) gali pareikšti ieškinį vežėjui tuo atveju, jei reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teises (CK 238 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą nei ieškovė, nei jo užsakovė – Lenkijos bendrovė CAT Polska Sp.z.o.o. – nepatenka į ratą asmenų, turinčių reikalavimo teisę į vežėją. Ieškovė pateikė įrodymą, kad atlygino nuostolį už sugadintus automobilius užsakovei – Lenkijos bendrovei CAT Polska Sp.z.o.o., tačiau tai neįrodo, kad pastaroji bendrovė yra teisėtas turtinės žalos, atsiradusios dėl automobilių sugadinimo, gavėjas. Teismas preziumavo ieškovę (sutartinį vežėją) ir užsakovę Lenkijos bendrovę CAT Polska Sp.z.o.o. nuostolius atlyginus teisėtam jų gavėjui – krovinio siuntėjui, gavėjui arba savininkui, kuris pagal bylos duomenis yra neaiškus ir nenustatytas. Nenustačius tikrojo krovinio savininko, išlieka dvigubo reikalavimo teisė į vežėją (apeliantę).
Nesilaikyta privalomos krovinio nuvertėjimo apskaičiavimo tvarkos, tuo pažeidžiant CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nustatant nuostolio sumą, vadovautasi ieškovės pateiktais žalos dokumentais, tačiau jų pagrindu negalima daryti išvados, kad 4 850,18 Eur ir 6 257,82 Eur sumos už sugadintus automobilius atitinka krovinio nuvertėjimą. Ieškovės pateikti žalos dokumentai – tarptautinio krovinio pervežimo dalyvių pretenzinės sąskaitos, kuriuose nėra ne tik krovinio nuvertėjimo paskaičiavimų, bet ir nurodytų sumų pagrindimo, kalkuliacijų už remonto darbus ir detales. Nuvertėjimo suma turi būti nustatyta iš krovinio (automobilių) vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti, atimant po įvykio sugadinto krovinio vertę (krovinio likučių vertę). Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie krovinio vertę jo pakrovimo metu ir vietoje, taip pat apie sugadinto krovinio likučių vertę. Dėl to krovinio nuvertėjimas objektyviai negalėjo būti apskaičiuotas.
Remiantis ieškovės pateiktu pašto siuntos kvitu, sąskaita faktūra už pašto siuntos (korespondencijos) išsiuntimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ir motyvuojant tuo, kad ieškovės pranešimo su žalos dokumentais svoris atitinka pašto siuntos kvite nurodomą svorį, padaryta klaidinga išvada, kad 2009 m. gruodžio 1 d. ieškovė registruotu paštu išsiuntė apeliantei pranešimą dėl 2009 m. lapkričio 23 d. įvykio. Pagal pašto siuntos kvitą, sąskaitą už siuntos išsiuntimą ir/ar faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą negalima spręsti apie ieškovės siųstų dokumentų turinį, nes laiško svoris neįrodo ir nepagrindžia, kokio pobūdžio dokumentai buvo siųsti laišku. 2009 m. gruodžio 1 d. laišku iš ieškovės buvo gauta visai kita pretenzija dėl kitos žalos. Ieškovės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomas neva 2009 m. gruodžio 1 d. laišku siųstų dokumentų voko dydis – C5 (pusė A4 formato), tačiau apeliantės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad pretenzija buvo neperlenkta ir buvo gauta A4 formato voke.
Neįvertinta aplinkybė, kad ieškovės 2009 m. lapkričio 30 d. pranešime neišvardinti tikslūs priedai, o tai patvirtina, jog ieškovė, praėjus vos 4 dienoms po automobilių pristatymo, negalėjo žinoti tikslaus pranešime nurodomo nuostolio dydžio, nes 2009 m. lapkričio 30 d. jis nebuvo apskaičiuotas. Ieškovė 2011 m. sausio 21 d. apeliantei pateikė nepriklausomų ekspertų išvadas, kuriose nurodyta kitokia nuostolio suma. Tai įrodo, kad ieškovės pateikiami dokumentai yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Apeliantė prašė iškviesti ir apklausti ieškovės įmonės direktorę R. D., siekiant nustatyti, kokiu būdu ir priemonėmis ieškovė sužinojo tikslų pranešime nurodomą nuostolių dydį ir kas jį pagrindžia. Šis apeliantės prašymas nemotyvuotai buvo atmestas, tuo pažeidžiant jos konstitucinę teisę į teisingą teismą, bendradarbiavimo principą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Neatsižvelgta, kad 2009 m. lapkričio 30 d. pranešimas negalėjo sustabdyti ieškinio senaties, nes ieškovė 2009 m. lapkričio 30 d. nebuvo atsiskaičiusi su teisę į nuostolio atlyginimą turinčiu asmeniu. Ieškovė su Lenkijos užsakove – CAT Polska Sp.z.o.o. – atsiskaitė tik 2011 m. rugsėjo 21 d. pasirašydami tarpusavio skolų užskaitymo aktą 11 108 Eur sumai.
Nevertinta, kad ieškovės tariamai atsiųstas 2009 m. lapkričio 30 d. pranešimas nėra laikytinas pretenzija, sustabdančia vienerių metų senaties termino skaičiavimą CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies prasme, nes ieškovė nepateikė nuostolių sumas įrodančių ir patvirtinančių dokumentų. Dėl šio apeliantės argumento nebuvo pasisakyta, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Neteisingai pritaikius ir išaiškinus CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai spręsta, kad krovinys buvo pristatytas 2009 m. lapkričio 23 d., pretenziją ieškovė pateikė 2009 m. lapkričio 30 d., nuo kurios senaties terminas sustojo ir atsinaujino 2011 m. lapkričio 2 d., draudikui atmetus pretenziją ir grąžinus dokumentus. Apeliantė, buvusi faktiniu vežėju, jokių savo teisių ar reikalavimų neperleido draudikui, todėl aplinkybė, kad 2011 m. lapkričio 2 d. draudikas atmetė pretenziją ir grąžino dokumentus, neturi jokios esminės įtakos senaties termino skaičiavimui. Apeliantė (vežėjas) atmetė ieškovės 2011 m. lapkričio 2 d. pretenzines sąskaitas ir grąžino žalos dokumentus dar 2010 m. lapkričio 30 d., todėl ši data turėtų būti vertintina kaip sustabdyto senaties termino atnaujinimo pradžia.
Nesant nei vienos iš proceso šalių prašymo, peržengtos bylos nagrinėjimo ribos. Nepaisant ieškinio dalyko ir proceso šalių reikalavimų, nuspręsta dėl klausimų, dėl kurių ieškovė, draudikas, apeliantė, trečiasis asmuo V. V. nesikreipė ir neįrodinėjo, t. y. apeliantės darbuotojo – vairuotojo V. V. – veiksmai, dėl kurių buvo apgadinti automobiliai, pripažinti padaryti esant dideliam neatsargumui, nesilaikant minimalių atsargumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Nevertinta, kad draudikui tenka pareiga įrodyti draudėjo psichinį santykį su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių atsirado neigiami padariniai, tačiau draudikas minėtų aplinkybių neįrodinėjo. Nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad vežėjas, priėmęs krovinį (automobilius) pagal susitarimą su ieškove, elgėsi neapdairiai su patikėtu turtu, pažeidė pervežimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus arba atliko kitus aplaidžius veiksmus, kurie nulėmė krovinio sugadinimą. Išvada dėl vairuotojo didelio neatsargumo padaryta neturint pakankamai įrodymų ir spėliojant, kad vairuotojas nesilaikė elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų.
Turėjo būti įvertinta, kad vežėjas krovinį gabeno tarptautiniu maršrutu, kirsdamas ne vienos valstybės, kurioje galioja skirtingos krovinių vežimą reglamentuojančios teisės normos, sieną, o krovinys pasižymėjo ypatingomis savybėmis – pagal savo specifinį pobūdį (nauji lengvieji automobiliai) buvo lengvai pažeidžiamas ir sugadinamas, nes buvo pervežamas atvira (be tento) transporto priemone, o toks transporto priemonės naudojimas buvo iš anksto suderintas su ieškove. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a) punktą krovinio apgadinimas, kai krovinio pervežimui yra naudojamos atviros, be tento transporto priemonės su užsakovo žinia ir pritarimu, laikytinas ypatingos rizikos faktoriumi, atleidžiančiu vežėją nuo atsakomybės (privilegijuotas vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas).
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį atsakovės UAB „Seslita“ atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Atsižvelgiant į tai, jog faktinį (apeliantę) ir susitariantį (ieškovę) vežėją bei siuntėją siejo viena bendra krovinio vežimo sutartis, prieš siuntėją vežėjai CMR konvencijos 34 straipsnio pagrindu privalėjo atsakyti tiesiogiai, todėl ieškovei atlyginus žalą trečiajam asmeniui – CAT Polska Sp.z.o.o., ji įgijo reikalavimo teisę į regresą CMR konvencijos 37-39 straipsniuose nustatytų regreso taisyklių tvarka. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kitą dieną po krovinio pristatymo trečiojo asmens avarijų tarnyba pateikė dokumentus ir lydraštį, kuriame nurodytos visos nuostolių apskaičiavimo dedamosios, t. y. nuvertėjimas, remontas, administravimo išlaidos ir kitos būtinosios išlaidos, kurios buvo naudojamos apskaičiuojant padarytų nuostolių kompensavimo dydį. Ieškovo pretenzija atitinka visus tokioms pretenzijoms keliamus reikalavimus, nes joje yra suformuluotas reikalavimas ir jos pagrindimas, t. y. pretenzijoje nurodytas žalos dydis (atitinkamai 4 850,18 Eur ir 6 257,82 Eur), reikalavimas (prašome sumokėti [pretenzijoje nurodytą] sumą iki 2009 m. gruodžio 15 d.), atsakomybės pagrindai (pagal krovinio užsakymą Nr. 09/11/20-8, autovežis (duomenys neskelbtini)), pridėti tai pagrindžiantys dokumentai. Apeliantė turėjo teisę atmesti ieškovės pretenziją, tačiau šia teise pasinaudojo tik 2010 m. lapkričio 30 d. Pagrįstai konstatuotas apeliantės vairuotojo nerūpestingumas, nes būdamas profesionalas ir žinodamas, jog transportuojami kroviniai yra apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, jis turėjo kreiptis į policiją ir į draudimo bendrovę.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo iš dalies patenkinti apeliacinį skundą, panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį visiškai atmesti. Nurodo, kad sutinka ir palaiko atsakovės UAB „Seslita“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus dėl ieškovės reikalavimo teisės neturėjimo/neįrodymo, dėl prašomų atlyginti nuostolių dydžio nepagrįstumo, dėl senaties termino, vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsniu, praleidimo, nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais dėl draudimo sutarties ir vairuotojo atsakomybės. Teigia, kad apie 2009 m. lapkričio 23 d. įvykį nebuvo pranešta policijai, automobiliai Renault Kangoo apgadinimus patyrė transportavimo metu, galimai platformai pravažiuojant po tiltu ir kliudant tilto konstrukciją, todėl jis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl ieškovės reikalavimo teisės atlyginti žalą pagal CMR Konvenciją už apgadintą krovinį, nustatė atlygintinos žalos dydį bei aplinkybes, susijusias su ieškinio senatimi ginčo reikalavimui pareikšti.
Dėl ieškovės reikalavimo teisės ir atlygintinos žalos dydžio
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio pagrindu esančiu tarptautinio vežimo keliais atveju krovinio siuntėja buvo Lenkijos įmonė CAT LC Polska z o.o., ieškovė siuntėjai buvo ekspeditorė, suteikusi vežimo paslaugą (pirmoji susitarianti vežėja, įsipareigojusi siuntėjui nuvežti krovinį į paskyrimo vietą, nors vežė ne pati), atsakovė – antroji faktinė vežėja. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad tokiu atveju siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, pagal CMR konvenciją yra laikomi vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais).
Sutikdama su vežimo sandorio kaip vienos vežimo sutarties kvalifikavimu, esant keliems vežėjams, teisėjų kolegija daro kitokią išvadą apie krovinio siuntėją, t.y. Lenkijos įmonės CAT LC Polska z o.o. statusą šioje vežimo sutartyje.
Formuodamas teismų praktiką bylose dėl tarptautinio krovinių vežimo santykių kvalifikavimo ir jų dalyvių atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad „krovinio vežimo sutartis yra krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. (...) Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik ,,klasikinės“ pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys. Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas; tokios sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali būti kvalifikuojamos skirtingai – kaip ekspedicijos, pavedimo, krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais, krovinio vežimo nacionaliniais maršrutais ar kt. Sprendžiant iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami dviem lygiais: pagrindinė pervežimo sutartis ir sutartys, tarpusavyje siejančios atskirus pervežimo proceso dalyvius. Teisingam sutarties kvalifikavimui visų pirma svarbi sutarties, kaip teisinio veiksmo, samprata. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą). Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008). Aptartose situacijose, kai kelis vežėjus (tiek faktinius, tiek sutartinius) ir siuntėją sieja viena bendra krovinio vežimo sutartis, visi vežėjai krovinio siuntėjui ir gavėjui atsako tiesiogiai, kaip keli vežėjai, vykdę vežimą vienintelės (angl. – single) sutarties sąlygomis CMR konvencijos 34 straipsnio pagrindu; kelių vežėjų tarpusavio reikalavimams tokiu atveju taikomos CMR konvencijos 37-39 straipsniuose nustatytos regreso taisyklės“ ( 2009 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-177/2009 pagal UAB „Jutatransa“ ieškinį atskovui UAB „Girteka“).
Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, apygardos teismas sprendžia, jog pagal įrašą tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje nr. 0002086 krovinio siuntėja yra Renault įmonės filialas Prancūzijoje Maubeuge mieste automobilių gamykla Maubeuge Construction Automobile (Maubeuge MCA) (www.renault-com-Maubeuge–MCA). 2011-09-30 pranešime ieškovei Lenkijos įmonė CAT LC Polska z o.o. (toliau tekste – CAT Polska įmonė) nurodė, jog 2009-11-20 ji kreipėsi į ieškovę, užsakydama dviejų Renault Kangoo, konkretizuojant serijos numerius, automobilių pervežimą iš Maubeuge (Prancūzija) į Osnabruck (Vokietija)(t. 2 b.l. 26). Iš duomenų, patalpintų interneto tinklalapyje www.groupecat. com ir www.groupecat.com.pl matyti, jog CAT įmonių grupė verčiasi automobilių logistika, CAT Polska įmonė ir CAT France yra šios įmonių grupės narės. Nors ieškovė nepateikė rašytinės sutarties su šia Lenkijos įmone, nurodomas įrodymas ir Prancūzijoje Maubeuge mieste esančios CAT grupės įmonės spaudas CMR važtaraštyje patvirtina, jog pervežti krovinį siuntėjui automobilių gamyklai Maubeuge Construction Automobile įsipareigojo CAT grupės įmonė Prancūzijoje CAT transporto priemonių logistika (49 quai Alphonse Le Gallo 92100 Boulogne Billancourt; toliau tekste – CAT France įmonė), pastarajai įmonei – CAT Polska įmonė, šiai - UAB „Lirauto“, sudariusi vežimo sutartį su tiesiogine vežėja – atsakove UAB „Seslita“. Visos šios įmonės siuntėjo atžvilgiu yra vežėjos, gavėja – Vokietijoje, Osnabriuke esanti įmonė Werner Egerland.
2011-09-30 pranešime Lenkijos įmonė CAT LC Polska z o.o. taip pat pažymėjo, jog 2009 m. lapkričio 22 d. UAB „Lirauto“ priėmė automobilius pergabenimui nurodytu maršrutu. Automobiliai pergabenimo metu buvo apgadinti. 2009 m. lapkričio 27 d. CAT informavo UAB „Lirauto“ apie dėl to patirtų nuostolių faktą ir išsiuntė 6257,82 EUR ir 4850,18 EUR nuostolių faktą patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad UAB “Lirauto“ pilnai atlygino šiuos nuostolius grynais ir kompensuojant CAT Polska užsakymo pervežimo apmokėjimą, atliktą UAB „Lirauto“.
Pagal CMR Konvencijos VI skyrių reikalauti vežėjo atlyginti žalą, atsiradusią dėl krovinio sugadinimo, turi teisę siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius (36 straipsnis, 37 straipsnio a punktas).
2009-11-25 raštu dėl ekspertizės atlikimo CAT France įmonės avarijų tarnyba pranešė CAT Polska įmonės avarijų tarnybai, jog 2009-11-23, kai už pervežimą buvo atsakinga CAT Polska, o pervežimą atliko UAB „Seslita“, buvo apgadinti nauji Renault automobiliai; apgadinimo faktas grindžiamas raštais VNA 12112 ir VNA 12113 (t. 1 b.l. 41).
Brokuotos transporto priemonės byla patvirtina, jog buvo apgadinti Renault automobiliai, kurių kėbulo numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
2010-06-10 sąskaitos 229020206 ir 229020207 patvirtina, jog, remiantis raštu VNA 12113, 2010-06-10 Renault akcinė bendrovė šias sąskaitas pateikė CAT France įmonei apmokėjimui 7409,00 EUR už automobilį, kurio kėbulo nr. (duomenys neskelbtini), o remiantis raštu VNA 12112 - 5725,47 EUR už automobilį, kurio kėbulo nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 29-30, 37-38).
2010-09-15 CAT France įmonė apmokėjo Renault bendrovei 7409,00 EUR ir 5725,47 EUR pagal sąskaitas Nr.229020207 ir 229020206 ( t. 3 b.l. 85-87).
Remiantis pagrindžiamuoju dokumentu VNA 12113, 2010-10-07 CAT France įmonė pateikė apmokėjimui CAT Polska įmonei sąskaitą nr.322412 dėl 4850,18 EUR už automobilį, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); remiantis pagrindžiamuoju dokumentu VNA12113 – sąskaitą Nr. 322413 dėl 6257,82 EUR už automobilį, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 34,36).
CAT Polska įmonės pažyma ir mokėjimo dokumentas patvirtina, jog 2010-12-28 ji atsiskaitė su CAT France įmone pagal reikalavimą Nr. 322413 dėl 6257,82 EUR, 2012-10-08 – pagal sąskaitą Nr.322412 – dėl 4850,18 EUR (t. 3 b.l. 90-94, 107-110).
2010-10-22 CAT Polska debeto aviza Nr.30122/10/10/SN patvirtina, jog šiuo dokumentu ji užrašė ieškovei UAB „Lirauto“ skolon automobilio, kurio kėbulo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), 4850,18 EUR remonto ir vertės sumažėjimo išlaidas, kurias prašo apmokėti iki 2010-11-05; 2010-10-22 debeto aviza Nr 30117/10/10/SN - kad užrašė ieškovei UAB „Lirauto“ skolon automobilio, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 6257,82 EUR remonto ir vertės sumažėjimo išlaidas, kurias prašė sumokėti iki 2010-11-05 (t. 1 b.l. 28, 32).
2011-09-21 ieškovės ir CAT Polska įmonės pasirašytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas patvirtina, jog šia tarpusavio užskaita CAT Polska užskaitė UAB „Lirauto“ 11108,00EUR dydžio ieškovės skolą už Renault automobilių apgadinimą 2009-11-20 transporto užsakymo Nr.16312 F atlikto pervežimo metu (t. 2 b.l. 5-6).
Tokiu būdu ieškovė, sudariusi su atsakove vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėja, nei gavėja, atlygino siuntėjai nuostolius (CMR Konvencijos 36 straipsnis, 37 straipsnio a punktas). Šių argumentų pagrindu atmestini apeliantės motyvai apie tai, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą.
Pagal CMR Konvencijos 25 straipsnio 1 dalį krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 dalis, kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.
Nors krovinį lydėjusios sąskaitos (pakavimo lapo) ar kitų pirkimą pardavimą patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė, jos pristatytas bendrovės Renault 2010-06-10 kainoraštis Nr.12112 patvirtina, jog byloje nustatytų modelių transporto priemonės kaina iki PVM yra 12486 EUR (t. 3 b.l. 120-123).
Sutiktina su apeliante, kad ekspertų išvadose, kurias ieškovė pateikė atsakovei, nurodomos automobilių remonto ir vertės sumažėjimo išlaidos yra kitokios, nei nurodo ieškovė - automobiliui, kurio kėbulo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas remonto išlaidų dydis yra 3538,58 EUR (be PVM), vertės sumažėjimas – 1500 EUR; automobiliui, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) – 4946,22 EUR (be PVM), vertės sumažėjimas- 1800 EUR (t. 3 b.l. 19, 25). Aukščiau minimose sąskaitose dėl vežimo dalyvių tarpusavio atsiskaitymo yra nurodytos 4850,18 EUR ir 6257,82 EUR sumos. Iš debeto avizų matyti, kad į 4850,18 EUR ir 6257,82 EUR ieškovės skolą CAT Polska įmonei dėl šių automobilių sugadinimo yra įtraukta transporto priemonių remonto išlaidos ir jų vertės sumažėjimas.
Formuodamas teismų praktiką, sprendžiant dėl atlygintinos žalos, sugadinus krovinį, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog „...krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. Kartu vežėjas turi kompensuoti ir su krovinio vertės sumažėjimu susijusias kitas išlaidas (pavyzdžiui, mokestį ekspertams už vertės sumažėjimo nustatymą ir kt.). Nustatant krovinio vertės sumažėjimą vienu iš įrodymų gali būti eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185, 212, 218 straipsniai)<...> Žala, įvertinta krovinio būklės atstatymo vertės pagrindu, gali neatitikti krovinio vertės sumažėjimo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-504/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SP sistemos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedija“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Libra Vitalis“, uždaroji akcinė bendrovė „VB lizingas“, Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė „TT Club“, dėl žalos atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ priešieškinį dėl užmokesčio už pervežimą priteisimo).
Vadovaudamasis CMR Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl vežėjo pareigos, sugadinus krovinį, sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl atlyginimo kitų su krovinio vežimu susijusių išlaidų, nurodyta kasacinio teismo praktika dėl vežėjo pareigos kompensuoti su krovinio vertės sumažėjimu susijusias kitas išlaidas, atsakovės nenuginčytą įrodymą – 2009 m. lapkričio 23 d. remontuojančios firmos Egerland GmbH ekspertų išvadą dėl remonto išlaidų ir vertės sumažėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės įrodytas vežėjo atlygintinų išlaidų dydis yra 11786,8 EUR (t. 3, bylos lapai 19, 25 - 3538,58+1500+4946,22+1800). Ieškinys pareikštas dėl mažesnės sumos - 11108 EUR (38353,70 Lt) (4850,18+6257,82) - žalos atlyginimo. Tokią dėl krovinio sugadinimo atsiradusią sumą žalai atlyginti siuntėjui ir regreso tvarka vienas kitam sumokėjo kiti vežėjai, ji pagrįsta nurodytu teisės aktu ir rašytiniais įrodymais, todėl apeliacinio skundo argumentai apie neaiškius, nevienodus atlygintinos žalos dydžius ir jų apskaičiavimo taisyklių nesilaikymą atmestini kaip neįrodyti.
Dėl trečiojo asmens didelio neatsargumo ir ieškinio senaties termino
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog išvada dėl vairuotojo didelio neatsargumo buvo padaryta spėliojant, kad vairuotojas nesilaikė elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad žala kroviniui buvo padaryta dėl trečiojo asmens didelio neatsargumo. Jį nustatydamas, teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškinys buvo pareikštas dviems atsakovėms, o pastaroji aplinkybė susijusi su draudimo bendrovės pripažinimu, jog įvykis yra nedraudžiamasis.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Prancūzijoje buvo pakrauti nauji automobiliai, juos pakraunant, dalyvavo atsakovės vairuotojas V. V., pažeidimus pamatęs tik Osnabruck, Vokietijoje, krovinį nugabenus į paskyrimo vietą ir iškraunant. Vairuotojas policijos apie tai neinformavo, kaip ir kuriuo momentu buvo apgadintas krovinys – nežino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad krovinio gabenimas, kelyje nepastebint aplinkybių, galinčių būti (konkrečiu atveju – ir buvusių) krovinio sugadinimo priežastimi, rodo didelį vairuotojo nerūpestingumą. Pagal apgadinimų pobūdį ir gavėjos įmonės Egerland rezervo ataskaitas atsakovės draudimo bendrovė sprendė dėl apgadinimų padarymo, važiuojant po tiltu/viaduku, pažeidžiant kelių eismo ženklus, nurodančius tilto/viaduko aukštį. Apeliantė teigia, jog tai tėra prielaida, tačiau nenurodė jokių kitokių galimų ar faktinių automobilių sugadinimo priežasčių (sugadinimo mechanizmo) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokia jos pozicija prieštarauja CMR Konvencijos 17 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintam bendram vežėjo atsakomybės principui, kurio įgyvendinimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesuderinamas su fizinio poveikio transportuojamam kroviniui nepastebėjimu.
Pagal CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
Pasisakydamas dėl vežėjo civilinės atsakomybės ribojimo, kasacinis teismas yra akcentavęs, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisinės tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo pasekmės neretai vienodos. 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-172/2009 pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas.
Apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje nustačius, kad vairuotojas pats nepastebėjo ir todėl nevertino situacijos, kai, privažiavęs tam tikrą kliūtį, turėjo patikrinti, ar nebus užkliudytas krovinys, negalėjo nurodyti, kur konkrečiai buvo apgadinti automobiliai, t. y. net negalėjo būti tiksliai nustatyta ir ištirta ta vieta, kur padaryta žala, siejant jo paaiškinimą apie nepastabumą su minėtomis labiausiai tikėtinomis, susijusiomis artimiausiu priežastiniu ryšiu su apgadinimais ir atsakovės nepaneigtomis žalos atsiradimo priežastimis, teisėjų kolegija sprendžia apie didelio neatsargumo tolygumą tyčiai. Pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį tyčinių veiksmų atveju senaties terminas, prasidedantis nuo krovinio pristatymo dienos, yra treji metai. Vertinant šiuo požiūriu, ieškovė, į teismą kreipusis 2011 m. balandžio 1 d., jo nėra praleidusi.
Didelis trečiojo asmens neatsargumas, nepastebėjus kliūties, paneigia galimybę taikyti CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą galimybę atleisti nuo atsakomybės atsakovę, pervežimui naudojusią atvirą transporto priemonę.
Jei ir laikyti, kad didelis trečiojo asmens neatsargumas tyčiai neprilygintinas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepraleisto vienerių metų ieškinio senaties termino.
Pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų, taikant šią Konvenciją, dėl senaties prarandama po vienerių metų. Krovinio sugadinimo atveju senaties terminas prasideda nuo krovinio pristatymo dienos. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus (2 dalis).
Ieškovė pateikė 2009 m. lapkričio 30 d. pretenzijos kopiją ir registruotos siuntos atsakovei išsiuntimo 2009-12-01 kvitą (t. 1 b.l. 24-25). Priešingai, nei nurodo apeliantė, šioje pretenzijoje pažymėta atlygintinos žalos suma (4850,18 EUR ir 6257,82 EUR). Apeliantė teigia, jog minima siunta buvo įteikta kita pretenzija (t. 1 b.l.82), todėl, nesant aiškių 2009 m. lapkričio 30 d. pretenzijos įteikimo identifikacinių duomenų, apie pretenzijos dėl ginčo žalos pareiškimą spręstina ir iš kitų įrodymų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pretenzijos apie 2009 m. lapkričio 23 dieną konstatuotos žalos pareiškimą atsakovei patvirtina susirašinėjimas tarp ieškovės, atsakovės ir draudimo kompanijos apie atliekamą įvykio tyrimą nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. sausio 19 d. (t. 1 b.l. 43-55). 2010 m. lapkričio 2 d. pretenziją atsakovei ieškovė registruotu paštu išsiuntė 2010 m. lapkričio 3 d. 2010 m. lapkričio 30 d. į šią pretenziją atsakovė atsakė. Vadovaudamasis šia aplinkybe ir CMR Konvencijos 32 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, į teismą kreipusis 2011 m. balandžio 1 d., nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Aplinkybė, kad ieškovės ir CAT Polska įmonės tarpusavio užskaitų aktas buvo pasirašytas vėliau (2011 m. rugsėjo 21 d.), neturi reikšmės, vertinant pretenzijos pateikimo faktą. Nors ieškovės reikalavimo teisė, pagrįsta faktiniu atsiskaitymu, atsirado vėliau, rašytiniai įrodymai ir ieškovės įmonės direktorės R. D. paaiškinimai patvirtina, kad apie žalą kroviniui iš gavėjo ji sužinojo žalos konstatavimo dieną 2009 m. lapkričio 23 d., o apie CAT Polska įmonės reikalavimą dėl žalos atlyginimo – 2010 m. spalio 22 d. Tokiu būdu atsakovės atsakymas į 2010 m. lapkričio 2 d. ieškovės pretenziją senaties termino veikimą pristabdė.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, nesant procesinio pagrindo pakartotiniam bylos procesui, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš apeliantės ieškovei ir atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė patyrė 3630,00 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 91,96 Lt vertimo išlaidų. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos - tai, kad dalis atstovavimo veiksmų (apeliacinės instancijos teismo įpareigotų pateikti dokumentų rinkimas užsienio valstybėse) buvo susiję su ieškovės nepilnai pateiktais įrodymais ir dėl to nepilnai atskleista bylos esme pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos mažintinos iki 2000 Lt ir nepriteistinos vertimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovei draudimo bendrovei priteistina 247,17 Lt kelionės išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 14,51 Lt apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seslita“ (juridinio asmens kodas 235622590) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lirauto“ (juridinio asmens kodas 301542124) ir 247,17 (du šimtus keturiasdešimt septynis Lt 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lirauto“ (juridinio asmens kodas 301542124) 14,51 (keturiolika Lt 51 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.