- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- A-662-381-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. Š. skundu (b. l. 3-5, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-26359 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui 39 537,79 Lt tiesioginių išmokų.
Pažymėjo, kad Institucija Sprendimą priėmė po Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis 2008 m. rugsėjo 4 d. Institucijos sprendimas nemokėti pareiškėjui 39 537,79 Lt tiesioginių išmokų paramos. Nurodė, kad nors atsakovas priėmė naują sprendimą, jo motyvuojamoje dalyje nurodomi tik skaičiavimai, kurie iš esmės buvo ir taip aiškūs, nepasisakyta dėl sankcijų taikymo aplinkybių, teisės aktų taikymo. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir pažymėjo, kad individualus teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Paaiškino, kad Sprendime nurodyta, jog išmoka nemokama už 108,02 ha – pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus buvo sumažinta pritaikius 18 473,90 Lt sankciją, o papildoma išmoka – 21 063,89 Lt. Sprendime pažymėta, kad visas laukų, esančių blokuose Nr. 100503-0560 (25,5 ha plotas) ir Nr. 109501-1288 (32 ha plotas), plotas laikytinas kaip neteisingai deklaruotas, nors iš tikrųjų ginčas yra tik dėl dalies deklaruoto lauko ploto kiekviename bloke. Pabrėžė, kad ginčas kilo dėl 6,2 ha ploto dalies deklaravimo bloke Nr. 100503-0560 (išmokų prašė ir žemės savininkas), tačiau jis buvo išspręstas pareiškėjui pripažinus, kad jis per klaidą deklaravo 6,2 ha, taip pat ginčas buvo ir dėl bloke Nr. 109501-1288 deklaruoto 27,38 ha ploto. Nurodė, kad Institucija pareiškėjui Sprendimu pritaikė sankciją pagal žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-101 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2006 m. taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38.1.1 punktą, t. y. pareiškėjo deklaruotas plotas išmokoms gauti viršijo 3 procentus faktinio ploto. Pabrėžė, kad jeigu nustatoma, jog du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, pagal Taisyklių 36 punktą, parama mokama asmeniui, kuris įrodo, kad tam tikrame plote užsiima žemės ūkio veikla. Priėjo prie išvados, kad parama nemokama ne už visą bloką, kuriame toks dvigubas deklaravimas nustatomas, o už faktiškai nustatytą dvigubo deklaravimo plotą. M. Š. manymu, jeigu ir būtų nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis, tai pareiškėjo deklaruotas plotas būtų ne 54,01 ha, o 30,09 ha (33,58-3,49). Dėl bloko Nr. 109501-1288 pareiškėjas paaiškino, kad ginčas kilo ne dėl žemės dirbimo fakto, o dėl valdymo teisių į jį, nes kitas suinteresuotas asmuo C. P. nurodė, kad pareiškėjas suklastojo žemės panaudos sutartį, pasirašydamas ją su mirusia jo motina – G. T. P. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. pradžioje, kai pateikė papildomus dokumentus dėl minėto bloko, Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo komisija (toliau – ir Komisija) pripažino, kad pateiktų dokumentų visuma patvirtina, jog gali būti laikoma, kad pareiškėjas dirbo ginčytinus bloko žemės plotus. Teigė, kad, pripažinus, jog jis dirbo ginčytiną žemę, nelieka pagrindo konstatuoti ir deklaruoto ploto pertekliaus. Institucijai pateikti dokumentai patvirtino, kad C. P. suklastojo savo motinos parašą ir taip apgavo pareiškėją nenurodęs, kad sutarties pasirašymo dieną ji jau buvo mirusi. Taikos sutartimi C. P. pripažino, kad pareiškėjas 2006 m. dirbo žemės sklypus. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad žemės panaudos sutartis buvo suklastota ne dėl jo kaltės. Akcentavo, kad jis pateikė iš esmės teisingus duomenis, nes ginčo žemės sklypus dirbo ir turėjo suteiktas teises valdyti žemės sklypus, o dėl mirusios G. T. P. parašo jis buvo suklaidintas, apie tai sužinojo tik po paraiškos dėl paramos pateikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 46-51, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės lauke Nr. 1 esančiame bloke Nr. 100503-0560 (25,5 ha) ir lauke Nr. 1 esančiame bloke Nr. 109501-1288 (32 ha), o tik įrodė žemės dirbimo faktą lauke Nr. 1 esančiame bloke Nr. 109501-1288 (32 ha), todėl jam buvo pritaikytos sankcijos. Sankcijos dėl išmokos pagrindinės dalies buvo pritaikytos, vadovaujantis Taisyklių 38.1.1 punktu. Pareiškėjas deklaravo 441,83 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginių išmokų dalis, o, atsižvelgiant į patikros vietoje ir administracinės patikros rezultatus, faktiniu plotu yra laikoma 387,82 ha, taigi, skirtumas tarp pareiškėjo deklaruoto ir faktinio ploto yra 54,01 ha, tai sudaro 12,22 procentus nuo nustatyto faktinio ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjas deklaravo 422,05 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokama ir pagrindinė, ir papildoma tiesioginių išmokų dalis, o, atsižvelgiant į patikros vietoje ir administracinės patikros rezultatus, faktiniu plotu yra laikoma 368,04 ha. Taigi, skirtumas tarp pareiškėjo deklaruoto ir faktinio ploto yra 54,01 ha – tai sudaro 12,79 proc. nuo nustatyto faktinio ploto. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Reglamentas), 51 straipsnio 1 punktu, jeigu deklaruotas lauko kultūrų grupės plotas, siekiant gauti pagalbos už plotą schemose numatytas išmokas, išskyrus už krakmolo gamybai auginamų bulvių ir sėklai numatytas pagal Reglamento atitinkamai 93 ir 99 straipsnius, yra didesnis negu plotas, nustatytas pagal šio reglamento 50 straipsnio 3-5 dalis, už plotą apskaičiuojama pagalba mažinama dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 3 procentus arba 2 ha, bet ne daugiau kaip 20 procentų nustatyto ploto. Atkreipė dėmesį, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. buvo atlikta pareiškėjo paraiškos duomenų patikra vietoje. Skaičiuojant patikros vietoje nustatytus laukų plotus, skirtumas tarp deklaruotų plotų ir patikros vietoje rastų yra 3,49 ha. Pažymėjo, kad patikros vietoje metu buvo tikrinami ne visi pareiškėjo deklaruoti laukai, o tik dalis. Administracinės patikros metu nustatytas analogiškas laukų, esančių blokuose Nr. 100503-0560 (laukas Nr. 1–25,5 ha) ir Nr. 109501-1288 (laukas Nr. 1–32 ha), deklaravimas (laukų plotų suma – 57,5 ha). Kadangi pareiškėjas neįrodė minėtų laukų valdymo teisės, o tik įrodė vieno lauko, esančio bloke Nr. 109501-1288 (laukas Nr. 1 – 32 ha), dirbimo faktą, todėl sankcija skaičiuojama už patikros vietoje metu nustatytą faktinį plotą ir administracinės patikros metu nustatytus plotus (57,5 ha – 3,49 ha = 54,01 ha). Pagal Taisyklių 38.1.1 punktą, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 3 procentų, bet ne daugiau nei 30 procentų, apskaičiuota pagal faktinį plotą išmokos pagrindinė dalis sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi, todėl skirtumas tarp deklaruoto ir faktiškai nustatyto ploto yra dvigubinamas (54,01 ha x 2 = 108,02 ha). Taip pat atkreipė dėmesį, kad sankcija skaičiuojama ne lauko daliai, o viso lauko plotui, nes pareiškėjas neįrodė nė vieno iš šių laukų valdymo teisės. Atsakovo manymu, pareiškėjas neįrodė valdymo teisės laukui Nr. 1, esančiame bloke Nr. 109501-1288. Iki 2006 m. birželio 8 d. žemės sklypas nuosavybės teise priklausė G. T. P., kuri mirė 2002 m. kovo 27 d., o nuo 2006 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu šio sklypo savininku ir valdytoju tapo C. P.. Paaiškino, kad pareiškėjas pateikė 2004 m. gegužės 4 d. privačios žemės panaudos sutartį, kuria G. T. P. suteikė pareiškėjui žemės sklypą panaudai iki 2009 m. gegužės 5 d. ir kuri 2005 m. birželio 21 d. buvo įregistruota VĮ Registrų centre, o taip pat ir Lietuvos teisės ekspertizės centro ekspertizės 2007 m. birželio 19 d. aktą, kuriuo nustatyta, kad už G. T. P. pasirašė C. P.. Atsakovo manymu, panaudos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam taikomi sandorio sudarymo reikalavimai ir nurodė, kad G. T. P. teisnumas pasibaigė jos mirties dieną, t. y. 2002 m. kovo 27 d., todėl ji išreikšti savo valios negalėjo. C. P. nebuvo priėmęs mirusiosios palikimo ir dėl šios priežasties negalėjo disponuoti G. T. P. turtu. Priėjo prie išvados, kad panaudos sutartis yra niekinė, jos šalys patvirtinti negali, nors ji ir buvo nuo 2005 m. birželio 21 d. iki 2007 m. lapkričio 5 d. įregistruota VĮ Registrų centre, ir nesukelia tretiesiems asmenims jokių teisinių pasekmių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė Taisyklių 36, 38.1, 39, 40 punktus, Reglamento 51 straipsnio 1 punktą, 50 straipsnio 3-5 dalis ir konstatavo, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė prejudicinę galia turinčių įrodymų, patvirtinančių, kad jis turi valdymo teisę lauke Nr. 1 esančiame bloke Nr. 100503-0560 (25,5 ha) ir lauke Nr. 1 esančiame bloke Nr. 109501-1288 (32 ha). M. Š. įrodė tik žemės dirbimo faktą lauke Nr. 1 esančiame bloke Nr. 109501-1288 (32 ha). Pareiškėjo 2004 m. gegužės 4 d. sudarytą panaudos sutartį su C. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, teismas laikė niekine, nes ji buvo sudaryta su asmeniu, kuris neturėjo G. T. P., mirusios 2002 m. kovo 27 d., jam išduoto įgaliojimo pasirašyti panaudos sutartį. Pažymėjo, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimas, t. y. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nurodyta jo apskundimo tvarka, patvirtintas atspaudu ir pasirašytas tinkamo viešojo administravimo subjekto. Konstatavo, kad Institucija ginčo atveju nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo jai suteiktos įstatymo kompetencijos, jos veiksmai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
III.
Pareiškėjas M. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 41-43, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-26359 ir įpareigoti atsakovą jam išmokėti 39 537,79 Lt tiesioginių išmokų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) skunde buvo pateikta informacija, kad ginčas kilo tik dalies blokų Nr. 100503-0560 (25 ha plotas) ir Nr. 109501-1288 (32 ha plotas) deklaravimo teisingumo, tačiau teismas šių argumentų nenagrinėjo;
2) paaiškina, kad jei nustatoma, jog du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama nemokama ne už visą bloką, o už faktiškai nustatytą dvigubo dydžio neteisingo deklaravimo plotą. Nurodo, kad blokų Nr. 100503-0560 (25,5 ha) ir Nr. 109501-1288 (32 ha plotas) atveju dvigubo deklaravimo klausimas buvo iškilęs tik dėl jų dalių, todėl konstatuoja, kad jei ir būtų nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis, jo plotas būtų ne 54,01 ha kaip nurodo Institucija, o 30,09 ha;
3) nurodo CK 1.78, 1.79, 1.92, 2.133, 2.136 straipsnius ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju sutarties galiojimas galimas, nes mirusios vardu pasirašė jos sūnus, valdęs žemės sklypą iki paveldėjimo dokumentų sutvarkymo ir tapęs žemės sklypo savininku paveldėjimo pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad Komisija pripažino jog pateiktų dokumentų visuma patvirtina, kad jis dirbo ginčytinus bloko žemės plotus. Mano, kad pripažinus, jog jis dirbo ginčytiną žemę nebelieka pagrindo konstatuoti ir deklaruoti ploto pertekliaus. Tvirtina, kad jis negalėjo žinoti apie žemės savininkės mirimo faktą. Prieina prie išvados, kad panaudos sutartis buvo suklastota ne dėl jo kaltės, jis sąžiningai naudojosi žemės sklypu. Pabrėžia, kad pagal Taisyklių 40 punktą, Reglamento 50 straipsnio 7 dalį, 68 straipsnį pagalbos sumažinimas ar neskyrimas netaikomi, jei pareiškėjas pateikė iš esmės teisingus duomenis arba duomenys pateikti su trūkumais ne dėl jo kaltės;
4) Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodoma jokių papildomų motyvų, tik daugiau skaičiavimų, kurie buvo aiškūs ir anksčiau. Sprendime nepasisakoma dėl sankcijų taikymo aplinkybių, teisės aktų taikymo. Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį Nr. A5-990/2007 ir konstatuoja, kad pagrindimo nenurodymas atima iš suinteresuoto asmens teisės į teisinę gynybą realizavimą, bylos nagrinėjimo ribas daro neapibrėžtas. Atkreipia dėmesį, kad teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 47-53, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) atkreipia dėmesį, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. buvo atlikta pareiškėjo paraiškos duomenų patikra vietoje. Skaičiuojant patikros vietoje nustatytus laukų plotus, skirtumas tarp deklaruotų plotų ir patikros vietoje rastų yra 3,49 ha. Pažymi, kad patikros vietoje metu buvo tikrinami ne visi pareiškėjo deklaruoti laukai, o tik dalis. Patikros metu nustatytas analogiškas laukų, esančių blokuose Nr. 100503-0560 ir Nr. 109501-1288, deklaravimas. Pareiškėjas neįrodė šių laukų valdymo teisės, įrodė tik vieno lauko dirbimo faktą. Paaiškina, kad sankcija skaičiuojama ne lauko daliai, o viso lauko plotui, kadangi pareiškėjas neįrodė nei vieno iš laukų valdymo teisės;
2) mano, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės laukui, esančiam bloke Nr. 109501-1288. Nurodo, kad iki 2006 m. birželio 8 d. šis žemės sklypas nuosavybės teise priklausė G. T. P., o nuo 2006 m. birželio 8 d. šio sklypo savininku ir valdytoju tapo C. P.. Pažymi, kad G. T. P. teisnumas pasibaigė jos mirties dieną, C. P. neturėjo G. T. P. jam išduoto įgaliojimo pasirašyti panaudos sutartį, nebuvo priėmęs mirusiosios palikimo, todėl negalėjo disponuoti jos turtu. Nurodo CK 1.78 straipsnio 1 dalį, 1.80 straipsnio 1 dalį ir prieina prie išvados, kad panaudos sutartis yra niekinė;
3) Taisyklių 38.1 ir 39 punktuose nustatytos sankcijos netaikomos toms paraiškos dalims, apie kuriose esančias klaidas pareiškėjas raštu praneša Institucijai, jei pastaroji asmens nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ir dar nebuvo pranešusi asmeniui apie paraiškoje apie paraiškoje aptiktas klaidas. Prieina prie išvados, kad pareiškėjas gali aptiktas klaidas ištaisyti pats iki to momento, kol nėra gavęs pranešimo iš Institucijos apie aptiktas klaidas arba Institucija nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimo dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-(11.13)-26359, kuriuo buvo nustatytas analogiškas laukų, esančių blokuose Nr. 100503-0560 (laukas Nr. 1) ir Nr. 109501-1288 (laukas Nr. 1) deklaravimas. Institucija, atsižvelgusi į papildomai M. Š. pateiktus dokumentus, pripažino, kad jie gali būti laikomi dokumentais, įrodančiais žemės dirbimo faktą ginčytiname plote, todėl nutarė vietoj Taisyklių 36 punkte nustatytų sankcijų taikyti Taisyklių 38 punkte nurodytas sankcijas.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pabrėždamas, kad ginčas kilo tik dėl dalies blokų Nr. 100503-0560 (25,5 ha) ir Nr. 109501-1288 (32 ha) deklaravimo teisingumo. Paaiškino, kad deklaruojamo bloko Nr. 100503-0560 atveju klausimas buvo kilęs dėl 6,2 ha dalies dvigubo deklaravimo, o deklaruojamo bloko Nr. 109501-1288 atveju – dėl dvigubo deklaravimo 27,38 ha ploto daliai. Iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2008/01-4R-230 matyti, kad M. Š., pateikdamas skundą šiai institucijai, taip pat nurodė, jog ginčas kilo dėl dvigubai deklaruotų blokų Nr. 100503-0560 ir Nr. 109501-1288 atitinkamai 6,2 ha ir 27,38 ha dalių. Tuo tarpu ginčijamame Institucijos sprendime pateikti M. Š. deklaruoti papildomajai tiesioginių išmokų daliai gauti ir administracinės patikros bei patikros vietoje metu nustatyti faktiniai plotai, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas sankcijų dydis, nurodant, kad bloko Nr. 100503-0560, kuriame deklaruotas laukas, deklaruotas plotas yra 25,50 ha, o apskaičiuotas faktinis plotas 0 ha, kadangi administracinės patikros metu nustatytas dvigubas deklaravimas. Analogiškai pateikti ir bloko Nr. 109501-1288 duomenys, nurodant, kad jame deklaruotas plotas sudaro 32 ha, o apskaičiuotas faktinis plotas – 0 ha dėl nustatyto dvigubo deklaravimo fakto. Skundžiamame Institucijos sprendime nedetalizuojama, kokia nurodytų blokų ploto dalis yra dvigubai deklaruota. Tokių duomenų Institucija nepateikia nei atsiliepime į skundą, nei atsiliepime į apeliacinį skundą, tai neatsispindi ir atsakovo Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo komisijos posėdžių protokoluose (b. l. 84-86, 118-120, 143-144 I t.). Nors iš apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 4 d. posėdžio protokolo matyti, kad šiame teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovai, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytų ir byloje aiškiai neatskleistų aplinkybių nesiaiškino (b. l. 30-31, II t.). Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendime šių pareiškėjo argumentų net nenagrinėjo. Palyginus skundžiamą Institucijos sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą matyti, kad apygardos administracinis teismas sprendime tik formaliai pakartoja skundžiamame sprendime surašytą tekstą, pacituoja ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau skundžiamų Institucijos nustatytų faktų teisėtumo ir pagrįstumo visiškai neanalizuoja ir netiria, nemotyvuoja, kodėl remiasi Institucijos sprendime surašytais teiginiais ir kodėl visiškai neatsižvelgia į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai apsiriboja ginčijamo sprendimo išoriniais formos požymiais, nurodo, kad skundžiamas Institucijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, tačiau nemotyvuoja, kodėl ir ar iš tikrųjų šis sprendimas yra pagrįstas objektyviais, teisingais duomenimis. Tuo labiau, kad ir pareiškėjas skunde šiam teismui akcentuoja, jog Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai sprendimu panaikinus ankstesnį Institucijos sprendimą dėl motyvacijos ir pagrįstumo trūkumo, Institucija dabar skundžiamame sprendime palyginus su ankstesniuoju, nurodė tik daugiau skaičiavimų, kurie, pareiškėjo nuomone, ir anksčiau buvo aiškūs.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, pagrįsdamas bloko Nr. 109501-1288 valdymo teisę, Institucijai pateikė panaudos sutartį. Atsakovas ginčijamame sprendime konstatavo, jog ši sutartis yra negaliojanti, nes sudaryta su mirusiu asmeniu. Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią minėta panaudos sutartis laikoma nutraukta nuo 2007 m. sausio 1 d. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ši panaudos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (b. l. 90-91, I t.). Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dėl mirusios G. T. P. parašo jis buvo suklaidintas, panaudos sutartis buvo suklastota ne dėl jo kaltės. Pažymėjo, jog Institucijai pateikė rašysenos ekspertizės išrašus, rodančius, kad panaudos sutartį pasirašė G. T. P. sūnus C. P.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių bei jų įtakos mokėtinų išmokų sumoms ir sankcijų taikymui netyrė, formaliai konstatuodamas, kad panaudos sutartis, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis yra niekinė.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog skundžiamame teismo sprendime neanalizuoti esminiai bylos faktiniai ir teisiniai aspektai, teismas nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, pagrindinę pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį sudaro ginčijamame Institucijos sprendime pateikto teksto nurašymas. Toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Byla perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n utaria:
M. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.