Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. T. gynėjo advokato Vytauto Sketerio bei jo šeimos nario G. T. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir E. T. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-11-28 nutartimi E. T. pripažintas ribotai pakaltinamu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-28 nutartimi E. T. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje jis gydomas nuo 2020-03-23.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-09-17 nutartimi buvo iš dalies tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo buvo prašoma E. T. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir E. T. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas pratęstas.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs E. T. gynėjo bei jo šeimos nario skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-09-17 nutartį, konstatuoja nenustatęs svarių priežasčių, kurios neleistų pilna apimtimi tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo bei E. T. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

7. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės atmesdamas Institucijos teikimą bei E. T. pratęsdamas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymą konstatavo, jog nors E. T. psichikos būklė, gydantis stacionare, yra pagerėjusi – agresijos, konfliktų ar vidaus tvarkos pažeidimų nebuvo, tačiau, kaip nurodoma gydytojų išvadoje, jis bendradarbiauja nenoriai, nesugeba kritiškai vertinti savo būsenos, kas įvertinus ankstesnius ambulatorinio režimo pažeidimus – vartojo ir vaistus ir alkoholį, dėl ko fiksuotas neadekvatus elgesys namuose, eilę kartų buvo guldytas į stacionarą – leidžia daryti išvadą, jog dėl paciento kritikos stokos, galimybės užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis galimo toksinio pašalinio poveikio vartojant medikamentus ir alkoholį negalima. Teismas akcentavo, jog E. T. stebėjimo ir gydymo stacionare laikotarpis yra nepakankamas daryti išvadai, kad jo pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs. Aukštesnysis teismas su šiais teismo argumentais neturi pagrindo sutikti bei, kaip visiškai pagrįstai skunde akcentuoja gynėjas, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pernelyg sureikšmino buvusius gydymosi laikotarpius iki E. T. patenkant į įstaigą, tuo tarpu jo psichinės būklės stebimuoju laikotarpiu iš esmės nevertino. Nors aplinkybė, kad ankstesniu stebimu laikotarpiu E. T. psichinė būklė dar buvo nestabili, negali būti laikoma užkertančia kelią pakeisti asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Tiek BK 98 straipsnio 6 dalyje, tiek BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Iš teismui kartu su teikimu pateiktos 2020-08-20 Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. 426 (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė rekomendavo E. T. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi E. T. medicininę apžiūrą, konstatavo, jog jo psichinė būsena buvo stabili, ligos paūmėjimų nebuvo. Skyriuje elgesys teisingas, agresijos, režimo pažeidimų nebuvo. Komisijos metu skundų neišsako, ramus, kontaktas formalus, emocijos priblėsę, monotoniškos, nuotaika lygi, mąstymas lėtas, žemo produktyvumo. Aktyvios psichoprodukcijos neišsako, nesugeba kritiškai vertinti savo būsenos, bet pripažįsta, kad vaistus reikia vartoti, teigia, kad lankysis pas psichiatrą, teigia, kad alkoholį vartodavo retai ir tik alų. Juo rūpinasi mama. Šią išvadą teisme palaikė ir ligoninės atstovas A. L., kuris papildomai nurodė, jog E. T. visiškai savarankiškas, elgesys korektiškas, svarbiausia, kad jis ambulatorinio režimo sąlygomis nevartotų alkoholio, tada viskas bus gerai.

10. Pagal smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) matyti, kad E. T. pakartotinio smurto rizika yra vidutinė bei gali didėti esant alkoholio vartojimui arba psichinės ligos paūmėjimui. Taip pat iš įvertinimo aprašomosios dalies matyti, jog apsauginiai E. T. smurtinio elgesio veiksniai yra tai, kad šiuo metu nėra negatyvių nuostatų, impulsyvių reakcijų, aktyvių psichotinių simptomų, priešiškumo ir agresijos pasireiškimų; pacientas neatsisako intervencijų, ateities planai pakankamai realūs – planuoja užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, ieškoti darbo, slaugyti mamą.

11. Taigi, kaip matyti visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog E. T. psichinė būsena yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebima. E. T. palaiko ryšius su motina, su kuria planuoja gyventi ir ja rūpintis. Taip pat, kaip ir minėta, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgaliotas atstovas A. L. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu patvirtino E. T. būklės pagerėjimą bei nurodė, kad „daugiau nebėra ką gydyti“. Atsižvelgus į tai, kad vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, spręstina, jog toliau laikyti E. T. izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo.

12. Sutiktina, jog dėl diagnozuoto priklausomybės nuo alkoholio sindromo yra galimas elgesio pablogėjimas, kas konstatuota ir medicininiuose dokumentuose bei būtent šią aplinkybę akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau vien pati savaime ši aplinkybė negali būti pagrindu spręsti, jog priverčiamųjų medicinos priemonių tikslai nebus pasiekti E. T. gydant ambulatoriškai. Tuo labiau, kad E. T. ambulatoriškai buvo gydomas nuo 2018-11-28, kuomet jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, bet žymesnis jo psichinės sveikatos pablogėjimas, nulėmęs ir didesnį pavojingumą, fiksuotas iš esmės tik 2020 metais, kas ir buvo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-28 nutartimi pakeisti E. T. taikytą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Papildomai pažymėtina, jog, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, esant situacijai, jog taikant E. T. ambulatorinį stebėjimą nebus pasiekti priverčiamosios medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė pablogės ir padidės E. T. socialinis pavojingumas, bet kada priverčiamosios medicinos priemonės rūšį bus galima pakeisti į griežtesnę.

13. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog įvertinus tiek E. T. psichinės sveikatos būklę, tiek jo asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat galimybę asmeniui užtikrinti tokį pat gydymą namų sąlygomis, E. T. buvo pagrįstai pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, tačiau parinkta neproporcinga priemonės rūšis, kadangi, teismo vertinimu, tinkamą E. T. gydymą šiuo metu galima užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis. Taigi, šių aplinkybių pagrindu skundžiama teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: E. T. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.