- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-944-766/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00346-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pažeidėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, sekretoriaujant Sidai Matuzevičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui Rolandui Baravykui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį traukiamas T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Radviliškio r. sav., Baisogala, Mokyklos g. 66-4,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. 2014 m. kovo 16 d., apie 06.55 val., Radviliškio r. sav., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 26, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį A. S., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, ko pasekoje įkalnėje, kelio vingyje į dešinę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) sodybos tvorą. Be to, automobilis išregistruotas ir neįregistruotas nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais T. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d.
Be to, T. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis tuo pačiu metu, įvykus eismo įvykiui, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai.
Teismo posėdžio metu T. K. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2014-03-16 ryte, buvo pašalę, kartu su V. V., kuris sėdėjo keleivio vietoje, automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Jo vairuojamą automobilį pradėjo nešioti po kelią, jis pristabdė, matė, kad artėja link medžio, atsitrenkė į jį. Paskutinis vaizdas, kurį matė buvo artėjimas link medžio. Paskui pažiūrėjo į automobilio priekinį stiklą, akyse rodėsi lyg voratinklis. V. V. automobilyje nebebuvo. Važiavo toliau, pamatęs keliu einantį V. V., sustojo. V. V. paklausus, kur važiuoja, jam atsakė, kad nežino. Nuvažiavo pas V. V. draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, V. V. ir jo draugas kalbėjosi tarpusavyje, o jam sukosi galva, nesuprato, kad įvyko. V. V. pasakė, kur yra jo automobilis. Kai trenkėsi į medį, automobilio šoninis stiklas buvo sudužęs. V. V. išėjo namo, o jis liko. Buvo pasimetęs, nežinojo, ką daryti, buvo kilusi mintis skambinti į policiją, bet galvojo, kad juo niekas nepatikės. Nepamena, iš kur sužinojo, kad atsitrenkė į tvorą. Paskambinęs V. V. paklausė, kur ir į ką atsitrenkė. Grįžo į namus, neužilgo atvažiavo policija. Tą pačią dieną į medikus nesikreipė, o kitos dienos ryte pradėjo vemti, vyko į teismo posėdį, grįžus svaigo galva, tada išsikvietė medikus. Parą laiko išbuvo ligoninėje, paskui gydytojai išrašę vaistų išleido namo gydytis. Po įvykio pas šeimos gydytoją nesikreipė. Įvykio metu buvo blaivus, turėjo tik laikiną vairuotojo pažymėjimą, nes prieš tą eismo įvykį vairavo automobilį neblaivus. Automobilį buvo nusipirkęs, tačiau jis buvo išregistruotas ir neįregistruotas nustatyta tvarka, nes pavėlavo susitvarkyti dokumentus. Mano, kad vairuodamas buvo prisisegęs saugos diržą.
Liudytojas V. V. paaiškino, kad 2014-03-16, apie 06.10 val. pas jį atvažiavo T. K., pasiūlė su juo pabūti mašinoje. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten pabuvo, paskui jam reikėjo važiuoti atgal į namus. Galėjo būti apie 7 val. T. K. suko į posūkį, mašinos nesuvaldė ir trenkėsi į medį bei į tvorą. Nuo smūgio T. K. neteko sąmonės. Jis užgesino mašiną, T. K. patrankė per veidą, jis atsigavo, be sąmonės jis buvo 5–7 sekundes. Tada jis išėjo pas draugą, buvo ištiktas šoko. T. K. užsikūrė mašiną, atvažiavo link jo. T. K. jam pasiūlė važiuoti, bet jis atsisakė, tik parodė, kur pastatyti mašiną. T. K. atvažiavo automobiliu, jis atėjo pėsčias, paskui abu nuėjo pas jo draugą, kur apsiprausė, tada jį artimieji išvežė namo, o Tadas liko su jo draugu prie automobilio. Būnant pas draugą namuose, T. K. kelis kartus klausė, kas įvyko, kur automobilį paliko. Jis jam parodė pro langą, kur stovi automobilis. T. K. nesiorientavo aplinkoje, vis klausė, ar jam viskas gerai. Matėsi, kad T. K. buvo kažkas negerai po smūgio. Jis galvojo, kad į medį atsitrenkė, o T. K. jo klausė, ar tiesa, kad į tvorą atsitrenkė. Nurodo, kad jam buvo kilusi mintis kviesti policiją. Išvažiavo vienas, nes manė, kad po įvykio vis tiek kas nors iškvies policiją ir ji atvyks į įvykio vietą. Mano, kad T. K. po sukrėtimo galėjo pasprukti iš įvykio vietos. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Jam buvo sužalotos rankos, koja, skaudėjo šonus. Pas medikus nesikreipė. Po įvykio gydytis nereikėjo, T. K. pretenzijų nereiškia.
T. K. teismo posėdžio metu kaltę dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., pripažino, tačiau dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., t. y. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, kaltės nepripažino.
Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d. užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Tokiu būdu šios minėtos kodekso nuostatos įpareigoja nustatyti ne tik administracinio teisės pažeidimo faktą, bet ir išsiaiškinti, ar yra šio pažeidimo sudėtis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, atsižvelgtina į asmens siekį išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Paaiškinimuose T. K. nurodė, kad atsitrenkęs į medį, jis pasijuto blogai, akyse rodėsi lyg voratinklis, su juo kartu važiavusio keleivio V. V. nebebuvo automobilyje. Jis nesuprato, kas įvyko, jam svaigo galva, jautėsi blogai, nesuprato, kad atsitrenkė į tvorą, nežinojo, kur paliko automobilį, jam tai pasakė V. V.. Norėjo kviesti policiją, tačiau bijojo, kad juo nepatikės. Liudytojas V. V. paaiškino, kad T. K. po įvykio buvo trumpam 5-7 sekundėms praradęs sąmonę, nesiorientavo aplinkoje, klausė, kas atsitiko, kur paliko automobilį, matėsi, kad jam po įvykio kažkas negerai. Tokius T. K. ir liudytojo V. V. parodymus patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad T. K. kitą dieną po įvykio – 2014-03-17 kreipėsi į medikus, visą parą praleido ligoninėje ir buvo stebimas medikų, jam diagnozuotas smegenų sukrėtimas. Šios aplinkybės paneigia T. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, vengimą administracinės atsakomybės ir žalos atlyginimo. Daroma išvada, kad T. K. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad T. K. sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos pasišalino, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas daro išvadą, kad T. K. veikoje nėra nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Todėl, atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).
T. K. padaryti pažeidimai pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d. visiškai įrodyti byloje sutrinkta medžiaga, rašytiniais liudytojų paaiškinimais, paties pažeidėjo prisipažinimu.
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidėjas kalendorinių metų bėgyje baustas už analogiškus teisės pažeidimus (LR ATPK 30 str.).
Atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, T. K. skirtinos mažesnės baudos nei straipsnių sankcijose numatytas baudų vidurkis.
Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 280-284 str., 286-288 str., teismas
nutaria:
T. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., skirti 120 (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., skirti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą skirti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio baudą.
T. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti nuobaudą gavimo dienos, o jei nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo skundo atmetimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB bankas „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 6030, sąskaitos Nr. LT 247300010112394300). Sumokėjus baudą, kvito šaknelę būtina pristatyti protokolą surašiusiai institucijai, priešingu atveju baudos išieškojimas bus perduotas antstoliams.
Nutarimo nuorašą per 3 dienas įteikti (išsiųsti) T. K. ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.