Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-649-917/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-03-20
Bylos Nr.: 1-649-917/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11668-2024-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis: R. A.
Nukentėjusysis: A. J.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-649-917/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11668-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 4.6.1.; 26.3.; 2.1.8.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant Nikoletai Jastiuginovai, Lauritai Žeimei, Aistei Jakimavičiūtei, Salomėjai Muralienei, Kristinai Matjošaitienei, Gabijai Milevičiūtei,

dalyvaujant prokurorėms Laimai Bereikaitei, Živilei Muliuolytei,kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui G. U.,nukentėjusiajai A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kauno miesto savivaldybė, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, teistas:

1) 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 valandų; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti; per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 15 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 valandų; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti; per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 15 MGL dydžio bauda;

2) 2022 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2023 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimas tenkintas ir 2022 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. A. 2024 m. kovo 27 d., apie 18.20 val., bute, esančiame Kaunas, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešine ranka suėmė A. J. už kaktos ir vieną kartą stipriai stūmė jos galvą į sieną, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą, tai yra įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. A. 2024 m. kovo 27 d., apie 20.00 val., prie pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dešinėje rankoje laikydamas peilį, necenzūriniais žodžiais išplūsdamas L. K. bei kaire ranka sugriebęs jam už kaklo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė. Nurodė, kad buvo namuose su žmona S. A.. Žmona turėjo grįžti iš darbo, tačiau ji grįžo ne viena. Kai žmona grįžo kaltinamasis išėjo trumpam į lauką, po kažkurio laiko atvyko policija, nesuprato dėl ko. Žmonos dukra S. S. pareigūnams papasakojo, kad buvo smurtas šeimoje. Pareigūnai apklausinėjo ir žmoną, paėmė kaltinamąjį vos ne pusnuogį ir išvežė į Kauną, (duomenys neskelbtini), kadangi kaltinamasis buvo išgėręs, jo ten nepriėmė. Kaltinamasis pagalvojo, kad jam reikia užeiti iki namų ir pasiimti daiktų, kadangi jis buvo tik su šlepetėmis ir plonais marškinėliais, jam buvo šalta. Kaltinamasis užėjo į namus, kuriuose stovėjo žmona su dukra bei A. J.. Kaltinamasis praėjo susirinkti daiktų, kol jis tai darė, atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis pareigūnams pasakė, kad jie leistų susidėti daiktus ir jis išeis, pareigūnas kaltinamąjį su taše palydėjo iki gatvės už kiemo ribų. Kaltinamasis nuėjo iki parduotuvės, nusipirko cigarečių pakelį ir galvojo kur jam eiti pernakvoti. Prisiminė, kad netoliese gyvena jo geras draugas, todėl sugalvojo nueiti iki jo. Kadangi kaltinamasis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, priešingoje pusėje gatvės stovėjo 4-5 žmonės. Kaltinamasis nuėjo iki gatvelės, kur jam reikėjo sukti į kairę, perėjo per gatvę ir pajuto smūgį į nugarą. Ar tai buvo spyris ar smūgis negali pasakyti. Tuomet kaltinamajam iš rankų iškrito tašė, jis atsistojo ir prie jo pradėjo kabinėtis keli vaikinai, kurių jis nepažinojo, nebuvo matęs. Kaltinamasis pasakė jiems, kad prie jo nelįstų, tačiau vėl pajuto smūgį ir nukrito. Atsisėdęs ant žemės kaltinamasis sėdėjo, kol pribėgo A. J., pripurškė jam į akis dujų. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, greitoji pagalba, kadangi kaltinamasis dėl pripurkštų dujų negalėjo matyti. A. J. kaltinamasis galėjo užkabinti pečiu ir stumtelėti, tačiau nei su S. S., nei su A. J. konfliktas nevyko. Smurto orderis kaltinamajam taikytas nepagrįstai. Kaltinamasis A. J. galvos į sieną netrenkė. Dėl viešosios sutrikdymo nurodė, kad necenzūrinių žodžių buvo, peiliuką kaltinamasis buvo išsitraukęs, bet su juo nieko nedarė, L. K. už kaklo negriebė. Peiliuką kaltinamasis išsitraukė, nes pajuto smūgį į nugarą, nežinojo kaip reaguoti, kadangi jis buvo vienas, o vaikinų buvo keli. Peiliukas buvo statybinis, laužoma geležte, bet geležtės kaltinamasis nebuvo ištraukęs. Įvykio dieną kaltinamasis sudaužė savo telefoną, tiesiog juo naudojosi jo žmona. Praeidamas galėjo netyčia pečių užkabinti ir stumti A. J., bet jai netrenkė. Neigia, kad paėmęs ją už galvos trenkė galvą į sieną, kaltinamasis nukentėjusiosios nelietė rankomis. Dėl L. K. kaltinamasis nurodė, jog nepripažįsta, kad griebė jį už gerklės, galėjo išplūsti jį necenzūriniais žodžiais, bet nebuvo pagriebęs už gerklės.

Nors kaltinamasis R. A. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jos geriausios draugės patėvis. Pykčių nėra. Įvykio dieną nukentėjusioji buvo darbe, kai sulaukė žinutės iš S. S., jog ji važiuoja pas savo mamą S. A.. Po poros valandų S. S. paskambino nukentėjusiajai ir pasakė, kad įvyko žodinis konfliktas tarp R. A., S. A. ir S. S., buvo iškviesta policija. Po darbo nukentėjusioji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten ją pasitiko S. S., tai buvo apie 17-18 val., tuo metu R. A. jau nebuvo, jis buvo išvežtas pareigūnų. Nukentėjusioji su S. S. įėjo į butą, S. A. buvo panikoje, drebėjo, verkė, parodė sulaužytą sofą, sudaužytą telefoną, pasirodo, tai padarė kaltinamasis. Nukentėjusiajai S. S. papasakojo kas įvyko, kodėl kaltinamasis buvo išvežtas. Kaltinamasis pradėjo žodžiuotis su S. A., S. S. įsikišo ir pasakė R. A., kad nederėtų taip daryti, geriau patylėtų, nes bus iškviesta policija. Tuomet kaltinamasis pradėjo žodžiuotis ir su S. S., kuri jį nutildė, iškvietė jam policiją. Tą pačią dieną nukentėjusioji su S. S. mama S. A. buvo išėjusi į kiemą, o S. S. tuo metu tvarkėsi butą. Tuo metu, kai nukentėjusioji kalbėjosi su S. A., nukentėjusioji pamatė grįžtantį iš gatvės pusės nukentėjusįjį, kuris ėjo agresyviai, prikišo savo veidą prie S. A. veido ir jai pradėjo grasinti, kad užmuš. Nukentėjusioji norėdama, kad kaltinamasis išeitų bei žinodama, kad jam yra paskirtas orderis, pasakė jam, kad eitų iš čia lauk, kad neturi teisės čia būti, yra orderis ir jis negali artintis prie S. A., nei prie namų. Kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiosios ir jai pagrasino, agresyviai nuėjo į butą, kur nukentėjusioji išgirdo žodinį konfliktą tarp kaltinamojo ir S. S.. Nukentėjusioji įbėgusi į butą pamatė, kad S. S. buvo susigūžusi prie kampo, nukentėjusioji stojo jos ginti. Tuo metu kaltinamasis paėmė nukentėjusiosios galvą ir trenkė į sieną, grasino nukentėjusiajai, o ji gindamasi bandė spirti jam į tarpkojį, išbėgo kartu su S. S.. S. S. iškvietė policiją, o nukentėjusioji pasikvietė savo tėtį ir M. L., kurie pasikvietė kitus draugus dėl saugumo. Kaltinamasis viena ranka paėmė nukentėjusiosios galvą už kaktos ir ją stipriai pastūmė į sieną, nukentėjusioji pajuto skausmą, kelioms sekundėms prarado sąmonę, nebuvo nukritusi. Tuo metu buvo bute, tikriausiai prieškambaryje, nėra tikra dėl to. Su kaltinamuoju tai buvo pirmas toks atvejis. Nukentėjusioji su S. S. yra labai artimos drauges 5-6 metus, dažnai pas ją lankosi. Nukentėjusioji matė, kaip R. A. buvo išsitraukęs peilį, matė, kaip jis smaugia L. K., matė, kaip vaikinai parvertė jį ant žemės, tam, kad atimtų peilį. Policiją iškvietė A. J.. Kiek ji suprato iš vaikinų pasakojimų, kaltinamasis buvo išvežtas policijos, bet sugrįžo atgal iki namo, o pamatęs vaikinus apsisuko ir pradėjo eiti į kitą pusę. A. J. tuo metu buvo su S. A.. Tuomet A. J. išgirdo vaikinų riksmus, išėjo į gatvę ir juos sekė, pamatė M. L., L. K., J. L., V. M.. Tuo metu vaikinai ėjo iki kaltinamojo rėkdami „kodėl taip elgiesi“, nes S. A. jiems buvo parodžiusi, kad pas ją buvo mėlynė. Buvo apsižodžiavimų, necenzūrinių žodžių, bet nei vienas iš vaikinų nesudavė kaltinamajam į nugarą, nespyrė. A. J. matė, kad kaltinamasis apsisukęs pasidėjo tašę, atsisuko į vaikinus ir pasakė „ar žinai, kas yra grubus seksas“. Vaikinai pasakė kaltinamajam, kad „mes tau galime parodyti, kas yra grubus seksas“. Kaltinamasis šiek tiek aprimo, pasiprašė vaikinų kažko atsigerti ir A. J. pamatė, kaip kaltinamasis pasilenkia prie tašės, išsitraukia kažkokį butelį ir atsigeria. Tuo momentu M. L. pamatė iš namo išėjusį kaimyną, prie kurio jis priėjo pasikalbėti ir paaiškinti, kad nieko blogo čia nevyksta. Tuomet V. M. pasakė „mesk peilį“. A. J. pamatė, kad kaltinamasis laikė L. K. už gerklės ir kitoje rankoje laikė peilį, V. M. paėmė kaltinamąjį už rankos, už kaklo galo ir parvertė ant žemės, tuomet atbėgo M. L. ir porą kartų spyrė kaltinamajam į ranką tam, kad šis išmestų peilį. Atėjo J. L., paėmė peilį ir padėjo į kitą vietą, kaltinamasis buvo pasodintas ant žemės, dėl ko A. J. priėjo laikydama rankoje telefoną ir kviesdama policiją. Tuomet kaltinamasis pradėjo žodžiuotis su ja, ją išprovokavo ir A. J. pripurškė kaltinamajam dujų. Mano, kad kaimynas išėjo dėl triukšmo, kaimynų rimtis buvo sutrikdyta. Kaltinamasis L. K. laikė už gerklės iš priekio. A. J. kalbėjo su dispečere, kaltinamasis tuo metu šūkavo, keikė ją įvairiausiais žodžiais, ji išsigando, kad jis atsistos, todėl papurškė dujų. Daugumą savo veiksmų A. J. apgalvoja, tačiau tuo momentu atrodė geriausia, kad dujos kaltinamąjį apramins.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2024 m. kovo 27 d., apie 19.30 val., jis susitiko su draugais M. L. ir J. L., pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme. Kartu buvo kiti asmenys, tačiau jų nepažįsta. Būnant minėtame kieme, M. L. pasakė, jog P. (duomenys neskelbtini) eina vyras, kuris negali artintis prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl jie nusprendė nueiti arčiau to vyro, jog įsitikinti, kad vyras negrįš minėtu adresu į namus, kur jam uždrausta lankytis. Eidami link vyro paklausė jo, kodėl jis taip elgiasi, tačiau pastarasis pradėjo garsiai vartoti necenzūrinius žodžius kaip „eik nachui“, „blet“, tuomet vyras pasidėjo krepšį ir pradėjo kažko ieškoti. Staiga jis iš tašės išsitraukė daiktą, griebė vyras kaire ranka jam už kaklo. Tuomet buvęs kitas asmuo, kurio nepažįsta, pradėjo šaukti, jog peilis, tuomet pastebėjo, kad dešinėje rankoje laiko peilį. Tuomet vienas iš kartu buvusių asmenų, kurių nepažįsta, atitraukė vyrą nuo jo ir paguldė ant žemės, bei pribėgę M. L. ir J. L. ir kiti kartu buvę asmenys atėmė iš vyro peilį, kurį padėjo ant žemės bei iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, asmuo šūkavo, rėkavo, grasino su jais susidoroti. Fizinio skausmo jam nesukėlė, jo nesužalojo. Visi buvę asmenys yra pasipiktinę vyro veiksmais, demonstravo nepagarbą jam bei kitiems asmenims (1 t., b. l. 14).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis L. K. parodė, kad jis civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš, nepageidauja būti pripažintas civiliniu ieškovu. Įvykio metu jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jokių sužalojimų ant jo kūno neliko, todėl jokio žalos atlyginimo jis nepageidauja. Tik yra pasipiktinęs minėto vyriškio įžūliais veiksmais, kuriais jis akivaizdžiai sutrikdė viešąją tvarką, todėl pageidauja, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų ir pastarasis būtų patrauktas įstatymų numatyton atsakomybėn (1 t., b. l. 33–36).

Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. A. yra jos biologinės mamos vyras, ji gyvena atskirai. Įvykio dieną liudytoja susiskambino su mama, susitarė susitikti pas juos namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytoja atvažiavo ir išėjo su mama į kiemą pašnekėti. Mama per ašaras pradėjo pasakoti, kaip kaltinamasis ją mušė, paklausus ar reikia iškviesti policiją, mama pasakė, kad taip. Pirmą kartą atvažiavo policija, susirašė visus jų duomenis, davė mamai „prasipūsti“, surašė kaltinamajam orderį ir uždraudė kaltinamajam artintis prie liudytojos mamos 15 dienų, todėl kaltinamasis susirinko daiktus ir išėjo. Liudytoja paskambino geriausiai draugei A. J., kuri pasakė, kad po darbo atvažiuos. Liudytoja su mama tvarkėsi namus. Kaltinamąjį galimai paleido, kadangi jis grįžo. Įvykio metu liudytoja buvo stresinėje situacijoje, todėl viską atsimena kaip per miglą. Kaltinamasis grįžo su trenksmu, todėl vėl iškvietė jam policiją. Kaltinamasis buvo piktas ant liudytojos, kad ši iškvietė jam policiją, A. J. pagalvojo, kad kaltinamasis puls liudytoją, todėl ji pradėjo ginti liudytoją. Tuomet kaltinamasis griebė nukentėjusiąją už galvos ir pastūmė ją į staktą, nukentėjusioji trenkėsi, tuomet liudytoja kartu su nukentėjusiąja išbėgo, S. A. tuo metu stovėjo lauke. Išsigandusios liudytoja ir nukentėjusioji iškvietė policiją, prisistatė ir nukentėjusiosios tėtis, M. L., J. L., V. M.. Kai pirmą kartą kaltinamasis rinkosi daiktus, jis trenkė S. A. telefoną į sieną, buvo labai piktas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad S. A. yra jos mama, ji yra susituokusi su savo vyru R. A.. Susituokę jie yra penkis metus. Liudytoja su jais negyvena ir negyveno, tik aplankydavo. Jie gyvena dviese, nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Mama yra dirbanti, o R. A. yra bedarbis. Pirmus santuokos metus mamos ir R. A. santykiai buvo labai geri, bet paskui mama pasakojo, kad R. A. ją muša, yra agresyvus jos atžvilgiu, seksualiai ją išnaudoja, taip pat finansiškai ją išnaudoja, jos banko kortelė, kiek žino, buvo pas jį, ji yra visiškai priklausoma nuo jo. Liudytoja ne kartą mamai sakė, kad ji negyventų su juo, skirtųsi, bet ji bijo R. A., bijo su juo išsiskirti ir vis tiek gyvena kartu. Liudytoja šiuo metu gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu pas draugę A. J. ir M. L.. Ji laikinai yra pas juos apsistojusi. Su mama liudytojos asmeniniai santykiai nėra labai glaudūs ir artimi, susiskambina kas vieną, du mėnesius. Kai R. A. buvo (duomenys neskelbtini) kalėjime, kur praleido du tris mėnesius ir buvo išleistas praeitais metais, lapkričio mėnesį, tada su mama santykiai buvo labai geri, dažnai jos susitikdavo, nueidavo išgerti kavos, bet kai grįžo R. A. vėl viskas pasikeitė, jos nustojo artimai bendrauti. 2024 m. kovo 27 d., apie 11.00 val., liudytojai paskambino mama, pasakė, kad ji dabar yra darbe ir kad jai atsibodo toks gyvenimas, kad nebenori gyventi su R. A., jis nuolat geria, muša ją, grasina jai, kad užmuš. Liudytoja pasakė, kad reikia kažką daryti, pasakė, kad atvažiuos pas ją į namus. Žinojo, kad ji dirba iki 14.00-15.00 val. Tada dar su ja susiskambino apie 14.00 val., ji pasakė, kad jau yra namuose, kad R. A. ją privertė pasiimti kažkokį telefono operatoriaus planą, nors liudytoja sakė, kad to tikrai nereikia, bet pasakė, kad atvažiuos, pakalbės. Apie 15.30 val., liudytoja atvažiavo viešuoju transportu pas mamą, mama atėjo jos pasitikti. Matė, kad ji buvo neblaivi. Ji sakė, kad jai skauda šoną – kairę pilvo pusę, sakė, kad prieš savaitę R. A. ją sumušė, bet ji policijos niekada nekvietė, nes bijo R. A.. Su mama grįžo pas ją į namus, namuose, ant lovos gulėjo girtas R. A., jis buvo visiškai girtas, joms su mama kalbant, jis kelis kartus mamai liepė nerėkaut, nors jos tik kalbėjo, liudytoja girdėjo kaip grasino jai, kad užmuš, žodžiais taip sakė. Taip pat liudytoją vadino buka, ji jam liepė taip nekalbėti ir pasakė, kad tuoj bus išvežtas. Mama sakė, kad jis yra čia nepageidaujamas, todėl liudytoja jam tai irgi pakartojo ir pasakė, kad nustotų taip kalbėti, bet jis nenusiramino, toliau keikėsi. Mamai kažkur nuėjus, liudytoja jam pasakė, kad iškvies policiją ir jis bus išvežtas iš šio buto, nes mama jį nuomojasi. R. A. pasakė, kad liudytoją išveš, o ne jį. Matė, kad jis nenusiramina, toliau yra agresyvus, todėl mamai pasakė, kad važiuoja namo, paprašė, kad ji ją palydėtų. Joms išėjus, mamai pasakė, kad bijo ją vieną palikti su juo, mama taip pat labai bijojo, todėl abi nusprendė kviesti policiją. Liudytoja pati paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykus pareigūnams, užėjo kartu į butą, R. A. buvo pasakyta, kad jis yra nepageidaujamas, turi susirinkti daiktus ir vykti su pareigūnais. Pareigūnai išdavė orderį ir pasakė, kad jis negali šiuose namuose būti. R. A. pradėjo rinktis daiktus, bet susinervino, sulaužė lovą, todėl pareigūnai neleido jam pasiimti daiktų, sulaikė jį ir išvežė. Jam nelikus namuose, liudytoja padėjo mamai susitvarkyti, taip pat atvažiavo jos draugė A. J.. Liudytojai tvarkantis, o A. J. su mama būnant lauke, R. A. grįžo. Jis toliau buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Atsimena, kad jam įėjus ji stovėjo kampe ir jo labai išsigando, nes jis ėjo link jos, keikėsi, sakė, kad užmuš, kad dingtų iš šių namų. Liudytoja labai bijojo, visa drebėjo, tai matydama A. J. atsistojo priešais liudytoją norėdama užstoti nuo R. A., tada jis sugriebė ranka A. J. už kaktos ir trenkė jos galvą vieną kartą į sieną. Tada nuo jų nuėjo, o liudytoja vėl iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, R. A. susirinko savo daiktus, nes taip liepė pareigūnai ir buvo išvežtas. A. J. sakė, kad jai skauda galvą, taip pat ant jos kaklo vakar, tai yra praėjus parai po įvykio išryškėjo smaugimo žymės, bet liudytoja, matyt būdama šoko būsenoje, net nematė, kada R. A. ją smaugė. Vakar, A. J. buvo nuvykusi pas med. ekspertus. Taip pat antrą kartą atvažiavus pareigūnams ir R. A. renkantis daiktus, jis paėmė mamos telefoną ir susinervinęs trenkė jį į sieną, telefonas sudužo. Pareigūnams išsivežus R. A. liudytoja išvažiavo mamai pirkti naujo telefono. Mamos namuose liko mama, A. J., A. J. draugas M. L., V. M., J. L. ir L. K.. Buvo atvažiavęs ir A. J. tėtis, jis pasiūlė nuvažiuoti nupirkti telefoną mamai. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), nupirko telefoną ir grįžo pas mamą, pas mamą būnant liudytojai parašė J. L., kurį prieš tai minėjo, jis parašė, kad kol jų nebuvo, R. A. vėl buvo grįžęs, agresyviai nusiteikęs norėjo patekti į kiemą, jam to padaryti neleido, įvyko konfliktas, bet liudytoja jo nematė, tik vėliau matė, kad vėl yra atvykę pareigūnai, matė ant žemės sėdintį R. A.. Kaip supranta, jis buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Vakar su mama kalbėjo, ji sakė, kad grįžo iš darbo, šiek tiek išgėrė alkoholio, kad turi pasidėjusi kirvį ir peilį, bijo, kad negrįžtų R. A.. Daugiau su ja nekalbėjo. Liudytoja pati dar svarsto dėl pretenzijų R. A. dėl jo grasinimų (1 t., b. l. 181–184).

Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Po įvykio su mama pareiškimus atsiėmė. Liudytoja negali patvirtinti ar mama matė A. J. ir R. A. konfliktą, neatsimena ar mama kažką A. J. sakė. Kai prasidėjo konfliktas tarp liudytojos ir kaltinamojo, A. J. buvo bute. Mama buvo neblaivi, su kaltinamuoju įvykio dieną vartojo alkoholį. Liudytojos nuomone, kai A. J. trenkėsi į sieną, už jos nugaros buvo stakta.

Liudytojas J. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Atsimena, kad kartu su M. L. grįžo iš darbų, V. M. paskambino liudytojui, kad jo draugės namuose vyksta muštynės ir paprašė atvažiuoti, padėti išsiaiškinti. Kai nuvažiavo, policijos pareigūnai jau buvo sulaikę įtariamąjį, tai buvo R. A.. Liudytojas žino tiek, kiek pasakojo merginos, kad kaltinamasis mušė ir A. J. buvo susiėmusi už galvos. Viską žino tik iš A. J. ir S. S. pasakojimų. Vėliau policija kaltinamąjį išsivežė, tuomet merginos patikrino ar jis namuose ko nors nepadarė. Rado sudaužytą motinos telefoną, tuomet S. S. išvažiavo su savo tėvu pirkti naujo telefono, o A. J. liko laukti su liudytoju, mama ir vaikinais, tai yra, M. L., V. M., L. K.. Belaukiant pamatė, kad į kiemą ateina kaltinamasis, jis pasisuko ir toliau nuėjo gatve. Jie jį pasekė, norėjo paklausti kas čia per situacija buvo. Liudytojas ėjo iš galo už visų, apie 100 m nuo namo, jie pradėjo ginčytis, apsistumdė. Buvo atvejis, kai kaltinamasis siekė savo tašėje kažko ir išsitraukė peilį. Kaltinamasis griebė už V. M., greičiausiai už kaklo, buvo iškėlęs ranką ir užsimojęs peiliu, tada V. M. sušuko „peilis“. Liudytojas tuo metu jautė grėsmę, bet mano, kad L. K. buvo didžiausia grėsmė. Kai V. M. sušuko, užšoko ant nugaros ir paprašė, kad liudytojas išmuštų iš kaltinamojo rankos peilį. Peilis buvo statybinis, su nulaužoma geležte, kuri buvo išlindusi. Kai liudytojas paėmė peilį, padėjo jį ant šaligatvio ir paliko, dar kartą paskambino policijai. Atvyko pareigūnai, apklausinėjo visus po truputį. Pareigūnė paėmė peilį, suskleidė ir padėjo atgal ant šaligatvio. Buvo iškviesta ir greitoji pagalba, policija pildė dokumentus iki vakaro. Liudytojas neatsimena ar kaltinamojo pareigūnai ko nors klausinėjo apie peilį. Liudytojui atrodo, kad pirmiausia kaltinamasis buvo policijos automobilyje, o tik vėliau greitosios. Jam atrodo, kad buvo purškiamos ašarinės dujos. Dujų kaltinamajam papurškė A. J., kol kaltinamasis sėdėjo ant šaligatvio ir jai kažką pasakė. Buvo vartojami ir necenzūriniai žodžiai. Jei neklysta, kaltinamasis nukentėjusiąją išvadino „kurva“. Fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir M. L. buvo, peilį atėmė liudytojas. Tiksliai dėl naudojamo smurto liudytojas negali pasakyti, apart to, kai bandė atimti peilį. Kaltinamojo elgesį vertina negerai, tai nepriimtina. Iš kaltinamojo girdėjo žodžius „pasitraukit, jei norit likti gyvi“, šiuos žodžius pasakė prieš išsitraukiant peilį. Kodėl kiti vyrukai sekė kaltinamąjį liudytojas nežino, jis ėjo atsitraukęs iš galo, mano, kad vyrukai norėjo pasiteirauti kas įvyko, nes galbūt merginos prisigalvojo nebūtų dalykų. Liudytojas apie įvykį žino tik iš merginų pasakojimų. Kai jie ėjo paskui kaltinamąjį, liudytojui atrodo, kad M. L. pirmas pradėjo pokalbį, kokia buvo tema tiksliai neprisimena, galbūt pasakė „ar tau patinka žmoną mušti“. Kaip kaltinimasis sureagavo į šiuos žodžius liudytojas nematė. Prasidėjus konfliktui tarp kaltinamojo ir M. L., kiti vaikinai buvo šalia, vienoje krūvoje ir prisidėjo prie ginčo. Liudytojas žino, kad L. K. su V. M. labai daug nieko nesakė. Kaltinamasis įžeidė nukentėjusiąją, todėl ji papurškė jam dujų, liudytojas mano, kad nukentėjusiajai neturėjo kilti pavojus. Kai liudytojas atvyko, į butą nėjo, S. S. motina tuo metu buvo neblaivi, mano, kad neblaivumas buvo gan didelis, nes ji sunkiai šnekėjo. Ar S. S. motina naudojo kažkokius žodžius prieš kaltinamąjį liudytojas nežino, nematė.

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Įvykio dieną buvo namuose, jam paskambino draugas M. L. ir pasakė, kad jo draugė buvo sužeista kažkokio asmens, prašė atvažiuoti. Liudytojas su J. L. „Bolt“ automobiliu ten nuvažiavo. Įvykio vietoje buvo S. S. ir jos mama. Buvo tokia situacija, kad kaltinamasis buvo išvežtas, S. S. smūgiuota iš kaltinamojo. Merginos buvo išsigandusios, o liudytojas tiesiog stovėjo kieme ir laukė ar kaltinamasis pasirodys ar ne. Kai liudytojas atvyko, tuo metu policija išvežė kaltinamąjį. Kol jie laukė atvažiavo L. K.. Tuomet stovėjo keturiese. Tada S. S. su mama išvažiavo pirkti telefono, nes kaltinamasis jį sudaužė. Tuo metu grįžo kaltinamasis, jie jo klausė, ką jis čia veikia, nes jam tuo metu nebuvo galima grįžti. Kai kaltinamasis įėjo į kiemą, pamatė vaikinus, apsisuko ir išėjo. Paskui vaikinai pradėjo eiti paskui kaltinamąjį, pirmiausia ėjo L. K., M. L., liudytojas, ėjo paskui, kad išsiaiškintų aplinkybes, kas čia įvyko. Tikslo muštis neturėjo, nuėjo iki gatvės galo. Tuomet kaltinamasis nusiėmė maišą ir sustojo, kai jo paklausė kas čia buvo, kaltinamasis negalėjo atsakyti. Vaikinai pradėjo kaltinamojo klausinėti, kodėl jis mušė moteris, pagrinde klausinėjo L. K. ir M. L.. Kaimynas išėjo pažiūrėti kas negerai. L. K. nuėjo pakalbėti su kaimynu ir pasakyti, kad viskas yra gerai. Tuo metu kaltinamasis pasakė „ar galiu atsigerti“. Liudytojas stovėjo arčiau gatvės, kaltinamasis išsitraukė alaus butelį, kažką įsidėjo į tašę, o L. K. prieš jį pasilenkė, kažką pasakė. Kaltinamasis buvo atsitūpęs, rausėsi tašėje ir tuomet atsistojo, užsimojo smūgiuoti. Tuomet kaltinamojo rankoje liudytojas pamatė kanceliarinį peiliuką. Liudytojas pradėjo rėkti „peilis“. Tuo metu liudytojas trenkė kaltinamajam, o M. L. atsisuko. Liudytojas kaltinamajam dešine ranka pagriebė už rankos, tuomet M. L. pradėjo spardyti kaltinamajam per kumštį. J. L. priėjo, paėmė peilį ir padėjo į šoną. Tuomet skambino policijai, atvykus pareigūnams jie pasiėmė kaltinamąjį į automobilį, o visi vaikinai davė parodymus. Nukentėjusiosios liudytojas praktiškai nematė tuo metu, ją matė tik kai vaikinai jau buvo pasiguldę kaltinamąjį. Ar tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo apsižodžiavimas negali pasakyti. Liudytojui atrodo, kad nukentėjusioji turėjo dujų balionėlį, jam atrodo, kad ji grasino ji panaudoti, bet ar panaudojo jis nežino. Kol vaikinai buvo pasiguldę kaltinamąjį, jis visiems grasino. Kad kaltinamasis negali grįžti į namus, jiems pasakė S. S. mama. Į vaikinų klausimą kur eina, kaltinamasis atsakė, kad eina pas draugą. Vaikinai jo klausė, nes norėjo, kad jis negrįžtų namo. S. S. mama buvo apsiverkusi, dėkojo, kad vaikinai atvažiavo. Kaltinamasis ir S. A. abu buvo neblaivūs, apie vartojamą alkoholį S. S. jiems nieko nepasakojo.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio vakarą jis ėjo į parduotuvę ir išgirdo triukšmą. Mergina su vaikinu pasakojo kas įvyko jų name, taip pat, kad buvo kviesta policija. Jie gatvėje ginčijosi, kad kaltinamasis negrįžtų namo. Tada liudytojas matė, kad kaltinamasis kažko ieškojo savo tašėje ir išgirdo, kad vienas iš jaunuolių suriko, kad kaltinamasis išsitraukė peilį. Liudytojas pasakė, kad pastumtų peilį, bet nemuštų. Vaikinai ištraukė peilį ir padėjo ant žemės. Liudytojas liepė kviesti policiją. Jaunuoliai kaltinamąjį pargriovė tuo tikslu, kad paimtų iš jo peilį, tačiau jo nemušė, necenzūrinių žodžių liudytojas negirdėjo. Policija atvažiavo gan greitai, per 10 minučių buvo atvykę du ekipažai. Liudytojas matė, kad kaltinamasis rankoje laiko peilį. Liudytojo nuomone, kaltinamasis galbūt norėjo pagrasinti ar apsiginti tuo peiliu. Liudytojas nematė, kad kaltinamasis griebtų kažkam už kaklo, nematė, kaip mergina purškė dujas. Tai girdėjo tik iš jaunuolių.

Liudytoja S. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Prieš sutuoktinį liudytoja neturi nieko prieš, jis nėra kaltas, gal tik dėl to, kad buvo išgėręs. Įvykis įvyko spontaniškai, įvykio dieną pas liudytoją atvyko dukrą. Tą dieną tiek liudytoja, tiek jos vyras, buvo išgėrę. Dukra paskambino liudytojai ir pasakė, kad nori atvykti. Liudytoja dukrai skambindavo, jos pašnekėdavo. Liudytoja 2024 m. kovo 27 d. skambino dukrai ir kvietėsi ją į svečius, kad ji apsilankytų ir pamatytų, kur jiedu gyvena, nes dukra nebuvo ten buvusi. Kai skambino dukrai liudytoja buvo blaivi, konflikto su kaltinamuoju tuo metu neturėjo. Pastaruoju metu su dukra nelabai sutaria, kadangi ji prieštarauja liudytojos pasirinkimui gyventi su kaltinamuoju. Kai kaltinamasis neteko darbo, dukra pasikeitė, atsirado pas ją draugė A. J. ir dukra visą laiką prieštaravo, pradėjo sakyti, liudytoja negyventu su kaltinamuoju. Kaltinamasis prieš liudytoją nesmurtavo, jie apsižodžiavo ir prieš vestuves buvo sutarę, kad nesimuš. Kaltinamasis kraudamas daiktus pastūmė telefoną ir šis, krisdamas sutrūko. Įvykio dieną atvažiavo A. J. draugai ir tėvas. Kai atvažiavo liudytojos dukra, kaltinamasis jau miegojo, o liudytoją pasikvietė kaimynė, todėl ji nuėjo pakalbėti į kiemą. Kiek kartų tą dieną buvo atvykusi policija liudytoja nežino. Policiją kvietė dukra S. S., nes ji nesutaria su kaltinamuoju. S. S. su kaltinamuoju niekada nekonfliktuodavo. Tuo metu kaltinamasis gal ką pasakė liudytojos dukrai. Kai liudytoja su A. J. buvo lauke, A. J. šoko į vidų, liudytoja griebė ją už striukės, bet ji išsprūdo ir puolė kaltinamąjį, pradėjo jį mušti rankomis. Kaltinamasis laikė tašę su daiktais ir du kartus pasakė, kad jam leistų išeiti, bet A. J. nuo jo nesitraukė ir jis ją tiesiog atstūmė nuo savęs, o į sieną ji atsitrenkė pati. Kitą dieną jaunuoliai buvo gatvėje, bet liudytoja konflikto nematė, ji dar anksčiau jaunimui buvo pasakiusi neiti iš kiemo ir nesikabinėti prie kaltinamojo. A. J. buvo paduotas pipirinių dujų balionėlis ir ji pribėgusi papurškė kaltinamajam į akis. Liudytojai teko pirkti vaistus, kadangi kaltinamajam pūliavo akys, taip pat jam buvo sumušimas ir teko gydyti jaunimo padarytą žaizdą. Kaltinamasis dėl padarytos žalos į policiją nesikreipė. Jiedu savaip išsiaiškina, liudytoja žino, kad gyvena demokratinėje Lietuvoje. Su kaltinamuoju liudytoja gyvena 6 metus, su juo nesipyksta, viskas vyksta juoko forma. Kaltinamajam ši santuoka yra vienintelė, jis labai myli liudytoją. Kaltinamasis liudytojai išgelbėjo gyvenimą. Kontaktą tarp A. J. ir kaltinamojo liudytoja matė, nukentėjusioji įbėgusi į kambarį puolė kaltinamąjį ir puolė jį mušti. Jis stovėjo, turėjo rankose sunkias tašes. Nukentėjusioji neatsitraukė ir mušė kaltinamąjį į petį, kai kaltinamasis nukentėjusiąją pastūmė ir ji atsitrenkė nugara į sieną ir „kauštelėjo“ galvą. Liudytoja neprašė, kad dukra pasikviestų draugus, dukrai nieko blogo negrėsė. Žodinio konflikto nebuvo, dukra pati kabinosi prie kaltinamojo. Pretenzijų dėl telefono liudytoja neturi. Dukra su nukentėjusiosios tėčiu važiavo atvežti liudytojai kitą telefoną laikinai. Liudytoja kontakto su jaunuoliais gatvėje nematė, tik žino iš kaltinamojo žodžių. Su dukra santykiai buvo pablogėję dar prieš šiuos įvykius, nes jos pradėjo nebesutarti, dukra pradėjo gyventi pas nukentėjusiąją.

Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. A. pažįsta, neturi su juo pykčių. Pažįsta A. J., jos draugę S. S.. Tą dieną liudytojas jau buvo grįžęs namo po darbų. A. J. jam paskambino ir sakė atvykti kuo greičiau, iš balso jautėsi, kad ji susijaudinusi. Liudytojas nuvažiavo ten, paskambino draugams V. M. ir J. L., visi nuvažiavo su BOLT. Rado jau atvykusius pareigūnus, jie buvo lauke, o kaltinamasis buvo policijos automobilyje. Liudytojui buvo pasakyta, kad buvo panaudota fizinė jėga, kažkoks ginčas. Nukentėjusioji minėjo, kad lyg jai už gerklės buvo suėmęs kaltinamasis, pastūmė ją į sieną.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2024 m. kovo 27 d. jam būnant namuose, apie 18:00 val., paskambino jo kambariokė A. J., kuri pasakė, kad ji šiuo metu yra pas S. S. mamą namuose, kurių adreso šiuo metu neprisimena, taip pat pasakė, kad jai, jos draugei S. S. ir jos mamai, kurios duomenų nežino, grasino S. S. mamos vyras (S. S. patėvis), kurio duomenų nežino. A. J. pasakė, kad jau buvo kažkoks fizinis susidūrimas su S. S. mamos vyru, tačiau nedetalizavo, kas tiksliai įvyko. A. J. paprašė atvažiuoti joms pagelbėti. Jis, nenorėdamas važiuoti vienas, paskambino savo draugams J. L. ir V. M. ir paprašė jų važiuoti kartu su juo į S. S. mamos namus. V. M. iki jo namų atvažiavo su pavėžėju, J. L. taip pat atėjo ir jie visi trys su pavėžėju nuvažiavo į S. S. mamos namus. Jiems atvažiavus prie namo jau stovėjo policijos automobilis, o S. S. mamos vyras sėdėjo tame automobilyje. Prie S. S. mamos namų taip pat buvo atvažiavęs A. J. tėtis. A.J., S. S. ir jos mama buvo išsigandusios, išbalusios, jie atvažiavę tiesiog kalbėjosi. Kažkuriuo metu policijos pareigūnai išsivedė S. S. mamos vyrą iš automobilio ir nuvedė į S. S. mamos namus, tikriausiai, kad jis susirinktų savo daiktus. Tuomet pirmą kartą jis pamatė, kaip atrodo S. S. mamos vyras, kadangi jis jo nepažįsta ir nebuvo niekad matęs. S. S. mamos vyras atrodė stipriai neblaivus - jis nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, skruostai paraudę. S. S. pasakė, kad jos patėvis metė jos mamos telefoną į sieną ir taip jį sudaužė. S. S. jiems parodė sudaužytą savo mamos telefoną. Tuomet policijos pareigūnai iš namų išsivedė S. S. mamos vyrą, jis, kiek matė, su savimi turėjo juodos spalvos krepšį, eidamas dar kažką pasakė S. S. arba jos mamai, pavadino kažkurią iš jų „žiurke“. Tuomet policijos pareigūnai jį įsodino į automobilį ir išsivežė. Maždaug panašiu metu S. S. su A. J. tėčiu nusprendė važiuoti nupirkti S. S. mamai telefoną, kad esant poreikiui S. S. mama galėtų išsikviesti pagalbą. Prie S. S. mamos namų, lauke, liko jis, J. L., V. M., A. J., S. S. mama, taip pat atvažiavo draugas L. K.. Kažkuriuo metu S. S. mama nuėjo į savo namus daryti jiems visiems kavos, o jie A. J. pasakė, kad ji taip pat eitų į vidų, kad pažiūrėtų, ką veikia S. S. mama, kadangi S. S. mama iš jos kalbos nerišlumo taip pat jiems atrodė neblaivi. Lauke liko stovėti M. L., J. L., V. M. ir L. K., jie stovėdami kalbėjosi, rūkė. Apie 20:00 val. jie stovėdami lauke pamatė, kad šalia S. S. mamos namo, kitoje gatvės pusėje ateina S. S. mamos vyras, nešdamasis savo juodą krepšį, tačiau jis juos pamatęs staiga pasuko kita kryptimi ir pradėjo eiti gatve tolyn. Jie keturiese nusprendė nueiti pasikalbėti su S. S. mamos vyru, paklausti, kodėl jis taip elgiasi. Jie eidami iš paskos šaukė S. S. mamos vyrui, kad sustotų, sakė, kad nori pasikalbėti, ir kažkuriuo metu S. S. mamos vyras beeidamas sustojo, jie visi keturi priėjo prie jo ir pradėjo su juo kalbėti. S. S. mamos vyrui jie trise su L. K. ir V. M. sakė, kodėl, kaip jis drįsta smurtauti prieš moterį ir dabar apsimeta, kad yra nekaltas. S. S. mamos vyras pradėjo sakyti, kad jis nemušė S. S. mamos, vadino S. S. mamą žiurke. Tuomet jie pradėjo S. S. mamos vyro klausti apie sužalojimus, nubrozdinimus, esančius ant S. S. mamos šonkaulių (apie šiuos nubrozdinimus jiems papasakojo S. S.), tuomet S. S. mamos vyras jiems pasakė „ar žinot, kas yra grubus seksas“, tuomet jie trise su V. M. ir L. K. pakėlė ant jo balsą ir pradėjo sakyti, kad nebesiteisintų ir prisipažintų, kad pakėlė prieš moterį ranką. Tuomet S. S. mamos vyras, pasidėjęs savo juodą krepšį ant žemės, pasakė, kad nori atsigerti ir iš krepšio išsitraukė alaus butelį, gėrė alų, atsigėręs įsidėjo atgal į savo krepšį. Visų šių įvykių metu J. L. beveik nieko nesakė, stovėjo šalia jų. Šio pokalbio metu M. L. pastebėjo, kad iš kitoje gatvės pusėje esančio namo, ant šaligatvio išėjo S. S. mamos kaimynas, kuris pradėjo žiūrėti, kas čia vyksta. M. L. jį pamatęs nusprendė nueiti su juo pasikalbėti ir pasakyti, kad nuraminti jį, kad čia nieko blogo nevyksta. Tad jis nuėjo prie kaimyno ir nusisukęs nuo savo draugų ir S. S. mamos vyro kalbėjosi. Kol su juo kalbėjosi, išgirdo, kaip V. M. pradėjo šaukti žodžius „padėk peilį“, atsisukęs pamatė, kaip V. M., stovėdamas S. S. mamos vyrui už nugaros, savo kaire ranka, ties alkūnės sulenkimu buvo apėmęs S. S. mamos vyro kaklą, o su dešine ranka laikė S. S. mamos vyro dešinę ranką, pamatė, kad S. S. mamos vyras toje rankoje laiko išstumiamą peiliuką, skirtą kartonui pjaustyti, šį peiliuką jis laikė su pilnai išskleista/išstumta geležte, tuo metu V. M. bandė paguldyti S. S. mamos vyrą ant žemės, kad galėtų iš jo atimti peilį. Tuomet M. L. pribėgo, ir kai S. S. mamos vyras jau gulėjo, o V. M. laikė jį prispaudęs prie žemės, jis su savo dešine koja primynė S. S. mamos vyro plaštaką, nes jis toje plaštakoje laikydamas peilį vis dar mosikavosi, tad norėjo neleisti jam judinti rankos, kurioje jis laikė minėtą peilį. Primynęs jo plaštaką paprašė J. L., kad jis ištrauktų peilį iš S. S. mamos vyro rankos, J. L. priėjęs peilį ištraukė ir padėjo kiek toliau, ant šaligatvio. Kai tik J. L. atėmė peilį iš S. S. mamos vyro rankų, jie jį paleido ir jis tiesiog sėdėjo ant žemės. Kažkuriuo metu prie jų atėjo A. J.. Tiksliai neprisimena, kaip viskas vyko, bet kažkuriuo metu S. S. mamos vyras lyg ir pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius A. J., ko pasekoje ji supykusi papurškė S. S. vyrui į akis su savimi turėtų pipirinių dujų. Kažkuriuo metu, nežino tiksliai kada, A. J. iškvietė policiją. Po dujų papurškimo jie visi tiesiog stovėjo ir laukė atvažiuojant policijos, o S. S. mamos vyras tiesiog sėdėjo ant žemės. Atvažiavus policijos pareigūnams, jiems išdavė šaukimus atvykti į policijos įstaigą, o S. S. mamos vyrą įsodino į savo automobilį, o L. K. rašė pareiškimą, nes kaip vėliau sužinojo iš draugų, kol pats buvo nusisukęs ir bendravo su kaimynu, S. S. mamos vyras buvo sugriebęs L. K. už gerklės (1 t., b. l. 88–92).

Teismo posėdžio metu M. L. nurodė, kad parodymus tvirtina.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo

Iš 2024 m. kovo 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad A. J. pareiškė, jog 2024 m. kovo 27 d., apie 18.20 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kambaryje, prie prieškambario durų jai iš matymo pažįstamas asmuo R. A., būdamas neblaivus, puolė jos draugę S. S.. Ji, norėdama šią apginti, stojo tarp jų, tačiau R. A. pradėjo ant A. J. šaukti ir konflikto metu šis, stovėdamas priešais ją, su savo dešine ranka suėmė jai už kaktos ir tyčia, vieną kartą stipriai stūmė jos galvą į sieną, ko pasekoje ji atsitrenkė su galvos pakaušiu į sieną ir pajuto fizinį skausmą. Įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, įvykio metu ji patyrė fizinę žalą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 126).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad A. J. sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Esant byloje duomenų apie buvusį mušimo ar kitą smurtavimo faktą, neatmestina galimybė, kad A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 175–176).

Iš 2024 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, pasirašytame Kauno AVPK Reagavimo skyriaus valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjos A. M., nustatyta, kad tikslinant įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini) aplinkybes, vykstant adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gatvėje juos pasitiko A. J., S. S., S. A.. Minėtos moterys paaiškino, kad ką tik adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, R. A., būdamas neblaivus, minėto buto kambaryje, prie prieškambario durų, puolė S. S., o A. J., norėdama ją apginti, stojo tarp jų, tačiau R. A. pradėjo ant A. J. šaukti ir konflikto metu su savo dešine ranka suėmė jai už kaktos ir tyčia, vieną kartą stipriai stūmė jos galvą į sieną, ko pasekoje A. J. atsitrenkė su galvos pakaušiu į sieną ir pajuto fizinį skausmą. Po įvykio visos bute buvusios moterys pasišalino į lauką. Jiems nuėjus į minėtą butą, bute buvo rastas R. A.. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinus minėto asmens blaivumą, šiam buvo nustatytas 3,02 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkotesteriu patikrinus S. A. blaivumą, šiai buvo nustatytas 1, 92 promilių neblaivumas. S. S. buvo blaivi. Bendraujant su ja, ši buvo susijaudinusi, visų aplinkybių apie įvykį tiksliai neprisiminė (1 t., b. l. 153).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad L. K. pareiškė, kad 2024 m. kovo 27 d., apie 20.00 val., ant šaligatvio, šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, viešoje vietoje pirmą kartą matomas, nepažįstamas vyras, garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, tuomet vyras kaire ranka griebė jam už kaklo, o dešinėje rankoje laikė peilį. Šalia buvę draugai M. L. ir J. L. bei kiti buvę asmenys, kurių nepažįsta, atplėšė nuo jo vyrą ir paguldę ant žemės atėmė iš jo peilį bei iškvietė policijos pareigūnus. Fizinio skausmo jam nesukėlė, jo nesužalojo. Yra pasipiktinęs vyro veiksmais, kadangi šis demonstravo nepagarbą jam bei aplinkiniams.

Iš 2024 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu matomas vienos krypties važiuojamasis kelias. Šalia minėto kelio matoma žalia veja bei šaligatvis. Ties gyvenamuoju namu, pažymėtu Nr. „(duomenys neskelbtini)” matomas ant žalios vejos gulintis šviesios spalvos statybinis peilis, kuris supakuojamas į popierinį voką Nr. 1 (1 t., b. l. 50–52, 53–55).

Iš 2024 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų, surašytame Kauno AVPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjo E. J., nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d. dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su vyr. patrule G. Ž., iš Kauno AVPK OVS budėtojo, apie 20.06 val., gautas pranešimas, jog mato konfliktuojančius 8 asmenimis. Atvykus adresu P(duomenys neskelbtini), Kaunas, ant šaligatvio buvo pastebėta grupė asmenų ir ant žemės sėdintis vyras. Privažiavus prie asmenų, vienas iš jų buvo L. K., kuris nurodė, jog 2024 m. kovo 27 d., apie 20.00 val., ant šaligatvio, šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, viešoje vietoje pirmą kartą matomas, nepažįstamas vyras, garsiai vartodamas necenzūrinius žodžius kaip „eik nachui“, „blet“, kaire ranka griebė už jo kaklo ir dešinėje rankoje laikė peilį. Šalia buvę L. K. draugai M. L. ir J. L. bei kiti buvę asmenys, kurių nepažįsta, atplėšė nuo jo vyrą ir paguldę ant žemės atėmė iš vyro peilį bei iškvietė policijos pareigūnus. L. K. nurodė, jog fizinio skausmo jam nesukėlė, jo nesužalojo. L. K. pasipiktinęs vyro veiksmais, kuris demonstravo nepagarbą jam bei aplinkiniams. Iš L. K. buvo gautas pareiškimas. Kartu buvo asmenys J. L., A. J., M. L. ir V. M., kurie nurodė, jog matė visą įvykį, tačiau dėl vėlaus paros meto pageidavo būti apklausti kitą dieną. Asmenims buvo įteikti šaukimai atvykti į teritorinį policijos komisariatą Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK. Apžiūrint įvykio vietą, šalia buvo pastebėtas šviesios spalvos statybinis peilis, kuris buvo paimtas. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Ant žemės sėdintis vyras buvo R. A., kuris nurodė, jog prieš jį smurtavo kiti asmenys, tačiau vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, sklido stiprus alkoholio kvapas, nuolatos vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas R. A. girtumas ir nustatytas 3,22 promilių girtumas. Asmuo buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, todėl vyras buvo sulaikytas 2024 m. kovo 27 d., 20.20 val., šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei patalpintas į tarnybinio automobilio MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą. R. A. laikinai sulaikytas ir iki 48 val. uždarytas į Kauno AVPK OVS areštinę (1 t., b. l. 56).

Iš 2024 m. balandžio 30 d. Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados nurodyta, kad tirti pateiktas peilis su keičiama geležte yra ūkinės ir buitinės paskirties statybinis peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas bei nedraudžiamas civilinėje apyvartoje. Tirti pateiktas statybinis peilis su keičiama geležte yra pramoninės gamybos (1 t., b. l. 65–68).

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis R. A. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir viešosios tvarkos pažeidimo nepripažino, teigė, jog A. J. tik norėjo patraukti į šoną, o nuo vyrų gatvėje tik gynėsi. Toks kaltės neigimas laikytinas paties kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, kurios nepatvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad pamačiusi, kad R. A. agresyviai šaukia ant S. S., stojo ją ginti, už ką kaltinamasis su dešine ranka suėmė A. J. už kaktos ir tyčia, vieną kartą stipriai stūmė jos galvą į sieną, ko pasekoje ji atsitrenkė galvos pakaušiu į sieną, ir pajuto fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. S., betarpiškai mačiusi visą įvykį. Nors liudytoja S. A. neigė bet kokį smurtą savo atžvilgiu, tačiau vis tik patvirtino, kad R. A. stūmė A. J. ranka ir ji galva atsitrenkė į sieną.

Teismas itin atidžiai vertina liudytojos S. A. parodymus, kadangi ji kaltinamojo sutuoktinė ir gali turėti suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jos parodymai vertinami tiek, kiek juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai.

O kaip matyti iš 2024 m. kovo 27 d. Kauno apskr. VPK Reagavimo skyriaus valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjos A. M. tarnybinio pranešimo, buvo nustatyta, kad tikslinant įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini), aplinkybes, ir vykstant adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gatvėje juos pasitiko A. J., S. S., S. A.. Minėtos moterys paaiškino, kad ką tik adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, R. A., būdamas neblaivus, minėto buto kambaryje, prie prieškambario durų, puolė S. S., o A. J., norėdama ją apginti, stojo tarp jų, tačiau R. A. pradėjo ant A. J. šaukti ir konflikto metu su savo dešine ranka suėmė jai už kaktos ir tyčia, vieną kartą stipriai stūmė jos galvą į sieną, ko pasekoje A. J. atsitrenkė su galvos pakaušiu į sieną ir pajuto fizinį skausmą. Po įvykio visos bute buvusios moterys pasišalino į lauką. Jiems nuėjus į minėtą butą, bute buvo rastas R. A.. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinus minėto asmens blaivumą, šiam buvo nustatytas 3,02 prom. neblaivumas. Tuo pačiu alkotesteriu patikrinus S. A. blaivumą, šiai buvo nustatytas 1, 92 prom. neblaivumas. S. S. buvo blaivi. Bendraujant su ja, ši buvo susijaudinusi, visų aplinkybių apie įvykį tiksliai neprisiminė. (t. 1, b. l. 153).

Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kadangi šis asmuo yra nesuinteresuotas bylos baigtimi ir neturi jokio pagrindo klaidingai nurodyti įvykio aplinkybes ar apkalbėti kaltinamąjį, o tarnybinio pranešimo turinys patvirtina būtent nukentėjusios nurodomas aplinkybes. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada taip pat nustatyta, kad A. J. sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Esant byloje duomenų apie buvusį mušimo ar kitą smurtavimo faktą, neatmestina galimybė, kad A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. (t. 1, b. l. 175,176)

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų analizę, darytina išvada, kad nors kaltinamasis R. A. nepripažino, jog nukentėjusiai sukėlė fizinį skausmą, tačiau faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo iš dalies paties kaltinamojo parodymai dėl kilusio konflikto, nukentėjusios A. J. liudytojų S. S., S. A. parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada, tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įrodymais.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, t. y., R. A. 2024 m. kovo 27 d., apie 18.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu, tyčia dešine ranka suėmė A. J. už kaktos ir vieną kartą stipriai stūmė jos galvą į sieną, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą.

Tarp R. A. naudoto fizinio smurto, smūgių sudavimo mechanizmo ir nukentėjusios A. J. šio įvykio metu patirto fizinio skausmo bei sukeltų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. A. veikė tyčia – jis pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – nukentėjusiajai A. J. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju - fizinis skausmas), to ir siekė. Tokias išvadas teismas daro vertindamas R. A. atliktus konkrečius veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, nukentėjusios ir kaltinamojo padėtis įvykio metu, jų amžiaus, lyties ir kūno proporcijų akivaizdžius skirtumus, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Šio nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltinimo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnio tvarka, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas įvykio aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis R. A. savo kaltės nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, nurodė, kad nors ir vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau L. K. už kaklo negriebė, peiliuką išsitraukė pajutęs smūgį į nugarą, bei tik gynėsi.

R. A. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo L. K., teisme apklaustų liudytojų V. M., J. L., A. J., A. J. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, taip pat kitais rašytiniais įrodymais.

Kaip seka iš nukentėjusiojo L. K. parodymų, jis 2024 m. kovo 27 d. vakare susitiko su draugais M. L. ir J. L., pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme. Kartu buvo kiti asmenys, tačiau jų nepažįsta. Būnant minėtame kieme, M. pasakė, jog (duomenys neskelbtini) eina vyras, kuris negali artintis prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl jie nusprendė nueiti arčiau to vyro, jog įsitikinti, kad vyras negrįš minėtu adresu į namus, kur jam uždrausta lankytis. Eidami link vyro paklausė jo, kodėl jis taip elgiasi, tačiau pastarasis pradėjo garsiai vartoti necenzūrinius žodžius kaip "eik nachui", "blet", tuomet vyras pasidėjo krepšį ir pradėjo kažko ieškoti. Staiga jis iš krepšio išsitraukė daiktą, griebė vyras kaire ranka jam už kaklo. Tuomet buvęs kitas asmuo, kurio nepažįsta, pradėjo šaukti, jog peilis, tuomet pastebėjo, kad dešinėje rankoje laiko peilį. Tuomet vienas iš kartu buvusių asmenų, kurių nepažįsta, atitraukė vyrą nuo jo ir paguldė ant žemės, bei pribėgę M. L. ir J. L. ir kiti kartu buvę asmenys atėmė iš vyro peilį, kurį padėjo ant žemės bei iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, asmuo šūkavo, rėkavo, grasino su jais susidoroti. Fizinio skausmo jam nesukėlė, jo nesužalojo. Visi buvę asmenys yra pasipiktinę vyro veiksmais, demonstravo nepagarbą jam bei kitiems asmenims.

Būtent tokius nukentėjusiojo L. K. parodymus patvirtino ir liudytojai V. M., J. L., A. J.. Teismas visų šių paminėtųjų liudytojų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, kadangi šie asmenys tarpusavyje saistomi draugiškais ryšiais,

Tačiau liudytojas A. J., kuris yra nešališkas asmuo ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl viešosios tvarkos sutrikdymo epizodo, patvirtino būtent nukentėjusiojo L. K. ir liudytojų V. M., J. L., A. J. nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, jas patvirtina ir 2024 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu matomas vienos krypties važiuojamasis kelias. Šalia minėto kelio matoma žalia veja bei šaligatvis. Ties gyvenamuoju namu, pažymėtu Nr. „(duomenys neskelbtini)” matomas ant žalios vejos gulintis šviesios spalvos statybinis peilis, kuris supakuojamas į popierinį voką Nr. 1. (t. 1, b. l. 50-52, fotolentelė 53-55). Paminėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir 2024 m. kovo 28 d. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjo E. J. surašytas Tarnybinis pranešimas dėl atliktų veiksmų, kuriuo nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d. dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su vyr. patrule G. Ž., iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo apie 20.06 val. gautas pranešimas, jog mato konfliktuojančius 8 asmenimis. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ant šaligatvio buvo pastebėta grupė asmenų ir ant žemės sėdintis vyras. Privažiavus prie asmenų, vienas iš jų buvo L. K., kuris nurodė, jog 2024 m. kovo 27 d. apie 20.00 val., ant šaligatvio, šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, viešoje vietoje pirmą kartą matomas, nepažįstamas vyras, garsiai vartodamas necenzūrinius žodžius kaip "eik nachui", "blet", kaire ranka griebė už jo kaklo ir dešinėje rankoje laikė peilį. Šalia buvę L. K. draugai M. L. ir J. L. bei kiti buvę asmenys, kurių nepažįsta, atplėšė nuo jo vyrą ir paguldę ant žemės atėmė iš vyro peilį bei iškvietė policijos pareigūnus(1 t., b.l. 56).

Įvykio aplinkybes patvirtina ir papildo 2024 m. balandžio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad tirti pateiktas peilis su keičiama geležte yra ūkinės ir buitinės paskirties statybinis peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas bei nedraudžiamas civilinėje apyvartoje. Tirti pateiktas statybinis peilis su keičiama geležte yra pramoninės gamybos. (t. 1, b. l. 65-68).

Teismas neturi jokio pagrindo pripažinti kaltinamojo veiksmus kaip būtinąją gintį. Tokią` išvadą teismas grindžia tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, tiek įvertinęs ir iki šios nusikalstamos veikos įvykusius įvykius, t.y., kad kaltinamajam R. A. 2024 m. kovo 27 d., anot liudytojų A. J. ir S. S., dar ryte buvo iškviesta policija dėl smurto prieš S. A. (ką pastaroji teisme neigė), ir išduotas 15 parų trukmės Smurto artimoje aplinkoje orderis, dėl kuriuo jis negalėjo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyventi ir artintis prie nukentėjusios, be to, dėl agresyviai nusiteikusio ir neblaivaus R. A. fizinio smurto A. J. atžvilgiu buvo vėl iškviesta policija apie 18.20 val., ir dar kartą tą pačią dieną ir tuo pačiu adresu 20.00 val. policija buvo iškviesta vėl dėl R. A. veiksmų, kur atvykę patys policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad būtent R. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuolatos vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai (1t., b.l. 56).

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. A. ir šio kaltinimo dalyje pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad R. A. 2024 m. kovo 27 d., apie 20.00 val., prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dešinėje rankoje laikydamas peilį, necenzūriniais žodžiais išplūsdamas L. K. bei kaire ranka sugriebęs jam už kaklo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo buvę liudytojai dėl įvykio pasijuto nesmagiai, nemaloniai, buvo iškviesta policija. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tarp R. A. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, o jo veika atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamojo R. A. padaryta nusikalstama veika baigta ir padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kas spręstina iš kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumo, apimties. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis R. A. padarė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teista, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 82-84). Psichiatrinis gydymas, įskaita - Aleksoto sektoriuje lankė dienos stacionarą nuo 2005-11-09 iki 2005-11-22, diagnozė - Asmenybės bruožų akcentavimas (t. 2, b. l. 69-70). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita -neregistruotas (t. 2, b. l. 73). Jis šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba.

R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

R. A. viešieji darbai, bauda ir laisvės apribojimas yra neskirtini, nes asmuo neturi darbo, be to, teismas įvertina ir ankstesnius kaltinamojo teistumus, todėl paminėtos bausmių rūšys laikytinos per švelniomis šiuo konkrečiu atveju.

Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisme posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teistumus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant R. A. inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatytą griežtą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant artimą maksimaliam.

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas virš paminėtas aplinkybes bei faktą, kad asmuo neturi pastovaus darbo, paskutiniai nuosprendžiai R. A. atžvilgiu yra susiję tik su fizinio smurto panaudojimu ir realiomis grėsmėmis žmogaus gyvybei bei sveikatai, dažnus teistumus, todėl manytina, kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Teismo vertinimu, R. A. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri 2024 m. spalio 11 d. nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą 2 mėnesiams nuo 2024 m. spalio 11 d. (2 t., b.l. 166-168), ir 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi pratęsta 1 mėnesio terminui (3 t., b.l. 47-49). Kardomoji priemonė – suėmimas, teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi nuo 2025 m. sausio 3 d. pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (3 t., b.l. 71-75), kuris nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinas, o laikiname sulaikyme ir sėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės trukmę (BK 66 straipsnis).

R. A. ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nuo 2024 m. kovo 27 d. 20.20 val. (t. 2, b. l. 5) iki 2024 m. kovo 28 d. 13.55 val. (t. 2, b. l. 14, 15), tad šis laikas taip pat įskaitytinas į bausmės trukmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. Popierinis vokas, kuriame supakuotas statybinis peilis, 1 vnt. - saugoma PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 253 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 50 parų arešto.

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti R. A. galutinę bausmę – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu, į R. A. arešto bausmės trukmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 28 d., ir nuo 2024 m. spalio 11 d. iki 2025 m. sausio 3 d.

Bausmės pradžią R. A. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.

R. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė