Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. prašymą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas, nubaustojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad 2011 m. liepos 1 d., apie 19.45 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „Mercedes Benz CLS 320“ (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 2,44 prom. neblaivumo laipsnis), pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, ir 16 punktą, nustatantį, kad pareigūno reikalavimu būtina pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę.

Prašyme nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, padarė ATPK 248 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis Nr. 259/2003). Šios teisės garantuojamos ir tarptautiniais teisės aktais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punktas), viena iš tokių teisų – teisė apklausti kaltinimo liudytojus, užduoti jiems klausimus, taip pat turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti tomis pačiomis sąlygomis, kaip kaltinimo liudytojai. LVAT yra pabrėžęs, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (LVAT nutartis Nr. N 3 -1928/2006). Bylose dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo gali būti skiriamos didelės baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, net administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – tad Konvencijoje numatytų teisių užtikrinimas, pasak A. S., svarbus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojo P. S. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis ir dviejų policijos pareigūnų –A. K. ir M. P. – posėdžio metu teisme duotais parodymais. P. S. – kaltinimo liudytojas; be šio liudytojo paaiškinimo jokių kitų tiesioginių A. S. kaltės įrodymų byloje nesurinkta (liudytojai policijos pareigūnai davė parodymus tik apie įvykio tyrimo aplinkybes). P. S. rašytinis paaiškinimas lėmė tai, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau teismo proceso metu P. S. apklaustas nebuvo, tad galimybė užduoti jam klausimus pareiškėjui nebuvo sudaryta. Vilniaus apygardos teismas, anot A. S., nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtina apklausti liudytojo P. S. teismo posėdyje, nes pirmosios instancijos teismui nekilo įrodymų nepakankamumo klausimo ir buvo nuspręsta, jog visos bylos aplinkybės aiškios.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią administracinio teisės pažeidimo atnaujintą bylą, konstatuoja esminį procesinį teisės pažeidimą ir patvirtina LVAT suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu tęstinumą.

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų (LVAT nutartys Nr. N-259-03, N575-2377/2011, N3-1928-06 ir kt.).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LVAT nutartis Nr. N62-1830/2011).

Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį yra bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Į teismo posėdį, nagrinėjusį bylą pirmosios instancijos teisme šioje byloje, kviesti šie asmenys: A. S., A. K. ir M. P. Teisme nagrinėjant bylą A. S. nedalyvavo, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jam apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą buvo tinkamai pranešta, atidėti bylos nagrinėjimo jis neprašė, nedalyvavimo priežasčių nenurodė.

Pirmosios instancijos teismas A. S. nubaudimą grindė tokiais įrodymais: liudytojų A. K., M. P. parodymais, P. S. rašytiniu paaiškinimu apie įvykio aplinkybes, asmens blaivumo testo pažyma, vairuotojo pažymėjimo kopija, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (LVAT nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.).

Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kt. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Nagrinėjamoje byloje asmuo, tiesiogiai matęs įvykį – P. S. – nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, teismas rėmėsi tik jo rašytiniu paaiškinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (LVAT nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011). Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus nebuvo aktyvus, neapklausė tiesiogiai mačiusio įvykį asmens, nesuteikė asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, galimybės užduoti jam klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, į analogišką pareiškėjo argumentą atsakė nesivadovaudamas vyraujančia praktika dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių procese.

Pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu yra padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Šioje byloje konstatuotinas esminis teismų padarytas proceso teisės pažeidimas, turėjęs tiesioginės įtakos neteisėtų teismų procesinių sprendimų priėmimui.

Pirmosios instancijos teisme neapklausus P. S., kaip liudytojo, apeliacinės instancijos teismui šios klaidos neištaisius (ATPK 300 straipsnis), pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė užduoti šiam asmeniui klausimų, taip jis neturėjo realios galimybės bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi. Byloje nėra ir paties pareiškėjo paaiškinimų apie įvykį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.