Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-08 · Byla Nr. Ik-168-505/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-08
Bylos Nr.
Ik-168-505/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00592-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
AB „Alytaus gelžbetonis“
Atsakovas
VĮ Registrų centrui
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-168-505/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00592-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 12.3; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui J. A. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011-12-20 sprendimą Nr. (2.17.6)R7-1234 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų taisymo nekilnojamojo turto kadastre ir jų pakeitimo“;

2) panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011-12-20 sprendimą Nr. 2.16.17.-347 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus įregistravimo;

3) panaikinti VĮ Registrų centro 2012-03-22 sprendimą Nr. 104;

4) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą tinkamai pabaigti 1993-08-16 (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, nuomos sutarties registravimo procedūrą, nekilnojamojo turto kadastre (Valstybinio žemės kadastro) ir registre Nr. 11/694 grafoje „9. Duomenys apie nekilnojamą turtą be žemės“ įrašyti, įregistruotų 1962-08-20 (Vieta plane; 1G1m; 2G2b+m; 3G0p; 8G1p; 9G5p; 10G1p; 11G1b; kalkių duobė; betono poligonas;) (duomenys neskelbtini) žemės sklype, pastatų ir statinių duomenis pagal atsakovo turimus registro ir kadastro byloje dokumentus (duomenys neskelbtini) ;

5) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini) , duomenis apie (duomenys neskelbtini) žemės sklype esančius, Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, 1962-08-20 registruotus pastatus ir inžinerinius statinius, pagal dokumentus, esančius (duomenys neskelbtini) registro ir kadastro byloje, įvykdant įstatymu numatytą pareigą šiuos duomenis perkelti nuo 1998-01-01 dienos;

6) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą nutraukti sprendimo priėmimo vilkinimą ir pabaigti AB „Alytaus gelžbetonis“ nuosavybės teisių (duomenys neskelbtini) žemės sklype esančių Armatūros cechas 8p1p, Sargų postas 11H1p registravimo procedūrą;

7) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 11/694 Pastatas – Armatūros cechas Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą Būklė: „Sunaikintas“ (I t., b.l. 49-54; IV t., b.l. 101-110).

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje panašiai nurodė, jog dėl atsakovo aplaidumo ir galiojančių teisės aktų pažeidimo neįrašyti žemės sklype esančių, 1962-08-20 įregistruotų Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo biure, kaip valstybės nuosavybė, pastatų duomenys. Pažeista administracinė procedūra registruojant žemės kadastre ir nekilnojamo turto registre Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos, (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomos 1993-08-16 sutartį su sklypo planu, dokumento Nr. 3-4669, neįrašant į kadastro ir registro dokumentus sklype esančių pastatų ir statinių. Minėtų statinių kadastriniai duomenys ir matavimo dokumentai yra (duomenys neskelbtini) registro byloje, tačiau pareiškėjui neprieinami. Pastatai ir statiniai buvo parduoti privatizavimo sandoriu AB „Alytaus Gelžbetonis" akcininkams, kaip Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos balanso pagrindinės priemonės, pagal Valstybės turto privatizavimo įstatyme nustatytas sąlygas, ir perduoti akcininkams 1993-07-09 pagrindinių priemonių ir 1993-08-17 patvirtintu turto perdavimo - priėmimo aktais. AB „Alytaus Gelžbetonis" kreipėsi dėl duomenų papildymo taip, kad duomenys atitiktų kadastro ir registro tvarkytojo nuo 1962-08-20 turimus dokumentus. Dėl atsakovo kaltės 1993-08-16 neįrašius į kadastrą ir registrą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatų ir statinių duomenų pagal atsakovo turimus dokumentus, Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos teisių perėmėjas AB „Alytaus Gelžbetonis", iki šiol neturi galimybės įregistruoti nuo 1993-08-17 privatizavimo sutartimi Nr. 36 įgytų pastatų ir statinių nuosavybės teisių, jais disponuoti, bei pakeisti pastatų kadastro ir registro duomenis, nugriovus rekonstruojamų pastatų dalį konstrukcijų. Pastatų pakitimai nustatyti kadastriniais matavimais 2011-10-18 kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas taipogi įgijo privatinės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) žemės sklype esančius pastatus Armatūros cechą 8p1p ir Sargų postą 11H1p, tačiau iki šiol atsakovas nevykdo jam priskirtų funkcijų ir tinkamai neįregistruoja minėtų statinių bei jų pakitimų.

Atsiliepimas

Atsakovai prašo teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir atsiliepimuose (I t., b.l. 66-68; IV t., b.l. 124-126) nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjo prašomas atlikti duomenų „patikslinimas" nelaikytinas technine klaida. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. reglamentuoja išskirtinai techninių klaidų taisymą. Kadastrinių matavimų duomenimis statiniai yra nugriauti (sugriauti), todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo juos įrašyti, tuo labiau įrašus atstatyti. Šis faktas yra konstatuotas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010-09-13 sprendime Nr. I-380-423/10, tačiau pareiškėjas iš esmės vėl kelia tuos pačius reikalavimus. Pareiškėjas naudojasi visais, jo manymu, teisėtais bei pagrįstais pagrindais kreipdamasis į teritorinį registratorių, siekiant įregistruoti praeityje buvusius nekilnojamuosius daiktus, netinkamai traktuoja nuosavybės teisių atsiradimo aplinkybes, teisės aktus, bei patį faktą, kad nuo nekilnojamųjų daiktų, inventorizuotų 1962 m., iki šios dienos nei patys nekilnojamieji daiktai, nei nuosavybės teisės įjuos viešajame registre neįregistruoti. Žemės sklypų bei teisių į juos registravimo funkcijas iki 1998-01-01 atliko žemėtvarkos skyriai, o VĮ Registro centras šiuos duomenis nuo 1998-01-01 perėmė kompiuterinėje laikmenoje. Sutinkamai su 1992-04-30 Vyriausybės nutarimo Nr. 316 ,, Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo" reikalavimais, kurie numatė žemės sklypų registre pateikti informaciją apie sklype esančius statinius, įsigaliojus 2002-04-15 Vyriausybės nutarimui Nr. 534 šie reikalavimai buvo panaikinti ir šiuo metu žemės sklypo registre informacija apie neįregistruotus statinius nepateikiama. Kauno apygardos teismo 2012-05-17 nutartimi (civ. b. Nr. 2A-965-343/20142) konstatuota, jog nekilnojamojo turto objektai nėra išlikę, t.y. nėra turto, kurį pareiškėjas valdytų nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo ir nuosavybės teisių į pastatus egzistavimo faktui konstatuoti ir nėra pagrindo įregistruoti net ir teismo sprendimu patvirtintas teises, jeigu nėra nuosavybės teisės objekto. Pareiškėjas pakartotinai kreipiasi tų pačių dokumentų pagrindais, dėl kurių jau buvo priimti tiek teritorinio, tiek centrinio registratoriaus sprendimai, ir dėl kurių yra priimti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimai (adm. byla Nr. 1-280-480/2010, Nr. 1-380-423/2010, 1-694-402/2010), kuriais pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (5 t., 60,61) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.). Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant (b.l.60,61). Atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas AB „Alytaus gelžbetonis" 2011-12-06 raštu Nr. 081 „Dėl kadastro ir registro duomenų patikslinimo, ištaisymo ir papildymo“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą. Minėtame rašte teritorinio registratoriaus prašė: 1) papildyti 1993-08-16 Valstybinės žemės kadastro duomenų laikinojo registro Nr. (duomenys neskelbtini) 9 lentelę duomenimis apie (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančius pastatus ir inžinerinius statinius nuosavybės teise priklausančius Lietuvos Respublikai (neįrašyti pastatai ir inžineriniai statiniai (vieta plane: 1G1m; 2G2b+m; 3G0p; 8G1p; 9G5p; 10G1p; 11G1b; kalkių duobė; betono poligonas); 2) įregistruoti nuosavybės teises į Armatūros cechą 8P1p ir Sargų postą 11H1p (duomenys neskelbtini) žemės sklype; 3) panaikinti 2001-01-11 registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4 punkte įrašą „Būklė: Sunaikintas“ ir 2001-01-11 registro 9 lentelėje įrašus „Anuliuotas, pasikeitus galiojimo sąlygoms“ (I t., b.l. 43-44, 117-118).

VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2011-12-20 sprendimu Nr. (2.17.6)R7-1234 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų taisymo nekilnojamojo turto kadastre ir jų pakeitimo“ bei 2011-12-20 sprendimu Nr. 2.16.17.-347 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus įregistravimo“ pareiškėjo prašymo netenkino. VĮ Registrų centro Alytaus filialas prašymą dėl kadastro duomenų taisymo ir jų pakeitimo atmetė vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau- Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 4 straipsnio 2 dalimi. Sprendime nurodė, jog sutinkamai su galiojančiais teises aktais duomenys apie nekilnojamuosius daiktus įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ar keičiami vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastro byla, parengta pagal Kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, bei kitais dokumentais (teisiniais pagrindais), numatytais Kadastro įstatymo 12 straipsnyje. 2001-01-10 kadastrinių matavimą bylos inv. Nr. 15422 nustatyta, kad pastatai yra sunaikinti, todėl į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus atitinka dokumentus, kuriu pagrindu jie buvo įrašyti. Dėl to nėra teisinio pagrindo šiuos duomenis keisti ar papildyti. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2011-12-20 sprendimu Nr. 2.16.17.-347 prašymą dėl nuosavybės teisės į pastatus įregistravimo teritorinius registratorius atmetė vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau- Registro įstatymas) 26 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 13 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 7 punktą, nes yra priimtas kadastro duomenų tvarkymo skyriaus 2011-12-20 sprendimas Nr. (2.17.6)-R7-1234, kuriuo atsisakyta įrašyti armatūros cecho (8Plp) ir sargų posto (11H1p) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi šie pastatai 2001-01-10 kadastrinių matavimų bylos duomenimis yra sunaikinti. Taip pat nurodė, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (I t., b.l. 69-70; 119-120).

Minėtus sprendimus pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centrui (I t., b.l. 18-21). VĮ Registrų centras 2012-03-22 sprendimu Nr. 104 nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus. Sprendime nurodė, jog 1997-07-08 Vyriausybės nutarimu Nr.742 Valstybės žemės kadastro įmonė ir Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras buvo sujungti įsteigiant Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę (šiuo metu -VĮ Registrų centras), kuriai buvo pavesta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjas nepateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymo numatytų dokumentų dėl jo prašyme minimų statinių registravimo, anksčiau pareiškėjo nurodyti statiniai Nekilnojamojo turto registre taip pat registruoti nebuvo, todėl pareiškėjo prašymas dėl duomenų ištaisymo ar papildymo negali būti tenkinamas. Be to, prašyme minimas Valstybinės žemės kadastro duomenų laikinasis registras kaip informacinė sistema neegzistuoja nuo Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazės įsteigimo. Nekilnojamojo daikto įregistravimu yra laikomas to daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Kadastro įstatymo 12 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui turi būti pateiktas atitinkamas dokumentas dėl nekilnojamojo daikto suformavimo bei to daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje turi būti užfiksuoti esminiai prašomo įregistruoti daikto kadastro duomenys (I t., b.l. 123-125).

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą patikslinti, ištaisyti bei papildyti netikslius ir klaidingus nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą procedūra yra paprastai pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d., 13 str.; Registro įstatymo 23 str.).

Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Registro įstatymo 9 str. 2 d., Kadastro įstatymo 3 str. 3 d.).

Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534. Taip pat turi būti remiamasi kitais susijusiais norminiais teisės aktais. Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto (statinių) kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 6 str. 2 d.) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Kadastro įstatymo 8 str.). Kadastrinių matavimų atlikimas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos sudarymas pats savaime nereiškia, kad nekilnojamojo daikto duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.

Pagal Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto kadastro objektais yra žemės sklypai, statiniai ir patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys, nurodyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (objektas, unikalus statinio numeris, kuris nekinta visą statinio buvimo laiką, statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas, statinio parametrai, statinio statybinė medžiaga, statinio vidaus įrangos charakteristikos bei kt.).

Pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, Kadastro nuostatų 84, 85, 88 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą, jo tvarkytojui turi būti pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Taigi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra vienas iš privalomųjų dokumentų, kuris teikiamas kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į Kadastrą. Kadastro nuostatai įpareigoja Kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus (Kadastro nuostatų 88 punktas). Kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, Kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į Kadastrą (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, Kadastro nuostatų 90 punktas).

Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1 - 5 punktuose) nurodytų aplinkybių. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Nustatęs nors vieną iš minėtame įstatymo straipsnyje nurodytų aplinkybių Kadastro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą.

Registro įstatymo 23 straipsnis nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (Registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tam, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymu nustatytos sąlygos: Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti šio įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Neatitikimas vien tik pirmajai sąlygai (Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas) yra pagrindas teritoriniam registratoriui - prašymą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo atmesti.

Pareiškėjo prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą buvo atmestas, kadangi teritoriniam registratoriui nebuvo pateikta nekilnojamojo turto kadastro byla, parengta pagal Kadastro įstatymo reikalavimus bei nebuvo pateikti kiti dokumentai, numatyti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Teismas išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius dokumentus konstatuoja, jog teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nurodytu pagrindu.

Kaip ir minėta Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad į nekilnojamojo turtą kadastrą įrašomi statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai ir kiti šioje straipsnio dalyje išvardinti kadastro duomenys.

Pareiškėjas nurodė, jog pastatų pakitimai nustatyti 2011-10-18 UAB „Inventora“ matininkės- ekspertės N. G. kadastriniais matavimais (I t., b.l. 24). Tačiau pateiktame teismui statinių išdėstymo plane bei armatūros cecho kadastro duomenyse (IV t., b.l. 47-48) neatsispindi Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyti statinių kadastro duomenys, nurodytų duomenų nepakanka nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. Pateiktame statinių išdėstymo plane bei kadastriniuose matavimuose užfiksuoti tik tam tikri statinių dalių fragmentai ar jų liekanos. Šiuose dokumentuose nėra visų statiniams būdingų parametrų, todėl pareiškėjo nurodytų statinių (jų kadastro duomenų) (vieta plane; 1G1m; 2G2b+m; 3G0p; 8G1p; 9G5p; 10G1p; 11G1b; kalkių duobė; betono poligonas; armatūros cechas 8p1p, sargų postas 11H1p) įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra negalimas. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta naujų įrodymų, patvirtinančių, kad minėti statiniai kada nors anksčiau buvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą (Kadastro įstatymo 3 str. 3 d.).

Be to, kaip teisingai nurodė teritorinis registratorius 2011-12-20 sprendime Nr. (2.17.6)R7-1234 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų taisymo nekilnojamojo turto kadastre ir jų pakeitimo“, 2001-01-10 kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad pastatai sunaikinti, todėl į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (III t., b.l. 93 anta pusė).

Pareiškėjo skunde bei teismo posėdyje paminėtoje 1993-05-10 viešo akcijų pasirašymo sutartyje, 1993-07-09 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole iš viso nėra paminėtas ar nurodytas joks nekilnojamasis daiktas, todėl tokių dokumentų pagrindu juridinių faktų registracija yra negalima, nes pagal Civilinio kodekso 1.102 straipsnio 1 dalį akcija apibrėžiama tik kaip vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises, tačiau negali būti nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės įgijimo pagrindu (CK 4.47 str.)( I t., b.l. 10-12, 60).

Vadovaujantis Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, juridiniai faktai negali būti registruojami, jei registre nėra įregistruotas pats nekilnojamas daiktas.

Atsižvelgiant į tai, jog teismas konstatavo, jog teritorinis registratorius 2011-12-20 sprendimu Nr. (2.17.6)R7-1234 teisėtai atsisakė įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011-12-20 sprendimas Nr. 2.16.17.-347 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus įregistravimo“, kuriuo atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus- armatūros cechą (8P1p) ir sargų postą (11H1p), esančius (duomenys neskelbtini) , pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre bei nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teises yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai tarpusavyje yra susiję, išvestiniai, todėl nepatenkinus reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti visus kitus pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimų teritoriniam registratoriui atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Daina KukalienėRimantas GiedraitisJanina Vitunskienė