- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-165-491/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43719-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- A. F.
- Advokatai
- Saulius Kučys
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Ciesiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. F. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį areštu 50 parų.
Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 33 parų arešto bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams 20 dienų, jį atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. (1 diena).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. F. buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. apie 20.28 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 154 punktus – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,46 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, važiuodamas šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą, neduodamas kelio jam iš dešinės pusės pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve važiavusiam automobiliui „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. L., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „BMW X3“ keleivio K. K. sveikata – jam nustatyta plėštinė kairio sėdmens ir tarpvietės žaizda su daliniu tiesiosios žarnos išorinio rauko pažeidimu, bei nežymiai sutrikdyta to paties automobilio keleivio A. Z. sveikata – jam nustatytas dešinės blauzdos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. F. prašo sušvelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir jam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jam skirtiną bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas bylos aplinkybes. Cituodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalį, jis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bausmių skyrimo taisyklėmis, o ne jį charakterizuojančiais duomenimis. Pažymi, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis charakterizuojamas teigiamai, dirba, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino civilinį ieškinį. Mano, kad šios aplinkybės leidžia jam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, nuteistasis jame cituodamas BK 62 straipsnį bei BK 54 straipsnio 3 dalį prašo jam taikyti šias teisės normas ir kaip galima labiau sušvelninti jam paskirtą bausmę, kad jos jam nereikėtų atlikti realiai. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. F. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo ar veikos kvalifikavimo. Jis siekia, kad jam būtų paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Reikšdamas tokį reikalavimą, jis prašo : 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnį ir kaip galima labiau sušvelninti bausmę; arba 2) taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma šiame apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek paties nuteistojo A. F. asmenybę, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas pripažino, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę jam atliekant realiai. Kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nuteistojo A. F. apeliacinis skundas iš esmės gali būti pripažintas pagrįstu. Šiuo konkrečiu atveju nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslus nuteistajam vis tik dar galima pasiekti ir neskyrus jam laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, o jos vykdymą atidedant ir skiriant jam griežtesnius įpareigojimus. Visų pirma, kolegija laiko nepagrįstu nuteistojo skundo prašymą pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnį sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę taip, kad jos nereikėtų atlikti realiai. Nagrinėjamu atveju taikyti minėtas teisės normas skiriant nuteistajam bausmę pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ar skiriant jam galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį (šioje byloje aktuali straipsnio dalis) teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tuo tarpu pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Be to, spręsti klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galima tik tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų.Kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio taikymas yra siejamas tik su tomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Šiuo gi atveju ankstesniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu A. F. buvo nuteistas galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams. Kadangi naują nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį A. F. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes pagal BK 63 ir 64 straipsnius, švelnesnė bausmė keičiama griežtesne bausme, išskyrus baudą, kuri nėra keičiama ir yra skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, kad ir kokia bausmės rūšis nuteistajam būtų paskirta pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmės rūšis jam nesikeistų – tai būtų laisvės atėmimas. Todėl šiuo konkrečiu atveju BK 54 straipsnio 3 dalis arba 62 straipsnis neturi jokios įtakos nuteistajam bendrinant pagal kelis teismo nuosprendžius paskirtas bausmes ir dėl to jo teisinė padėtis, kaip kad pastarasis tikisi, nepalengvėtų. Kita vertus, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnį ir nuteistajam pagal BK 281 straipsnio 2 dalį paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra ir jokio pagrindo. Byloje nustatytos tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės pilnai leidžia jam bausmę individualizuoti BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Čia yra neteisus apeliantas skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos, skirdamas jam bausmę, nesivadovavo jos skyrimo taisyklėmis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimo taisykles, įtvirtintas BK 54, 61 straipsniuose. O būtent, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą – kad jis padarė neatsargų nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino ir nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis: jis teistas, baustas administracine tvarka, turi elgesio sutrikimų, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, dirba. Paminėti faktai sudarė pagrindą nuteistajam A. F. paskirti šiek tiek griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Priešingai nuteistojo įsitikinimui, tokios bausmės negalima laikyti aiškiai per griežta ar neteisinga ir dėl to nėra jokio pagrindo jos švelninti. Dėl šių išdėstytų priežasčių kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė pagal BK 281 straipsnio 2 dalį yra teisinga ir analizuojamų teisės normų taikymas jam nėra galimas.Tačiau šioje byloje kolegija įžvelgia galimybę nuteistajam A. F. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti jam paskirtos 3 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal BK 41 straipsnyje numatytų bausmei keliamų tikslų visumą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės A. F. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad A. F. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl to jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi, esminis pirmosios instancijos teismo argumentas, nulėmęs sprendimą netaikyti nuteistajam A. F. BK 75 straipsnio 1 dalies, buvo jo teistumas.Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje kaltininko teistumas vertinamas kaip viena iš jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kuri visų kitų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje neturi išskirtinės reikšmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2016). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. F. teistumui suteikė lemiamą reikšmę, neatsižvelgęs į kitas nuteistąjį kaip asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios šiuo atveju didžiąja dalimi ir leidžia manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslus nuteistajam šiuo atveju dar galima pasiekti ir neskyrus jam šią bausmę atlikti realiai. Nors A. F. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio 1 dalies taikymui svarbios ir kitos aplinkybės. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl A. F. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog jo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, yra neatsargus nusikaltimas, nuo pat pradžių nuteistasis savo kaltę pripažino, gailėjosi. Bylos duomenimis nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko savo du mažamečius vaikus. Jis atlygino žalą nukentėjusiems, kurie jam turtinių pretenzijų neturėjo, iš bylos matyti, kad sudarė susitarimą su Valstybine ligonių kasa dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, gynėjos teigimu, anksčiau jam priteistus civilinius ieškinius jis po truputį atlygina. Tai rodo, kad nuteistasis nevengia atsakomybės, pagal galimybes atlygina nukentėjusiesiems iš jo priteistą turtinę žalą, taigi, ir nukentėjusiųjų siekis gauti žalos atlyginimą bus greičiau patenkintas nuteistajam būnant laisvėje. Iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pateiktos A. F. asmens bylos matyti, jog jo priežiūra yra vykdoma nuo 2016 m. lapkričio 22 d., per šį laikotarpį jis iš esmės tinkamai vykdė ir tebevykdo jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, rimtų jo pažeidimų (be analizuojamo nusikaltimo) probacijos metu nebuvo užfiksuota. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., t. y. palyginti ilgą laiką, nuteistasis nepadarė daugiau jokių nusikalstamų veikų, kas taip pat leidžia manyti, jog jis savo gyvenimo būdą keičia tinkama linkme, nori būti visavertis visuomenės narys. Šios aplinkybės kolegijai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau įvertintina tai, jog praeityje jo padaryti nusikaltimai nebuvo itin sunkūs, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nuteistasis vykdė. Todėl kolegija, įvertinusi visa visuma duomenų, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, daro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam A. F. dar gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Kaip minėta, BK 75 straipsnis neužkerta kelio taikyti jas ir teistam asmeniui. Ir teismų praktika patvirtina, kad netgi neišnykęs teistumas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra kliūtis atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256-976/2016, Nr. 2K-256-976/2016).Kadangi nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo metu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Atidedant bausmės vykdymą, teismui kyla pareiga parinkti tokias baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnis) ir (ar) įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalys), kurie padėtų siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatytos pareigos teigiamai paveiks nuteistojo A. F. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Tuo atveju, jei A. F. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, sėkminga nuteistojo probacija priklausys tik nuo jo paties tolimesnių veiksmų. Tik tinkamai vykdydamas visus jam paskirtus įpareigojimus, visas probacijos tarnybos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgdamasis ir sąžiningai dirbdamas, pradėdamas atlyginti jam priteistus civilinius ieškinius, A. F. gali įrodyti, kad gali siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis ir gyventi tik pagal visuomenei priimtinas normas. Todėl, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio 1 dalies) taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti :
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, A. F. paskirtos 3 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu : 1) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.