Telšių apylinkės teismo nutarimas

2017-03-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-52-1007/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
A2.-52-1007/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Pažeidėjas
R. M.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. kovo 7 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka baustos, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. pakartotinai tėvų valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams, nes 2017 m. vasario 25 d. nuo 12 val. 45 min. iki 18 val. 00 min. pas draugę, adresu (duomenys neskelbtini), savo mažamečių vaikų G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, tuo neužtikrindama mažamečių vaikų teisės į ramią ir saugią aplinką, tinkamą poilsį. Tokiu savo elgesiu R. M. pažeisdama Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-02-21) 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktų, 6 straipsnio 1 dalies1 punkto, 8 straipsnio, 1 dalies1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrino mažamečių vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo jų nuo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, kadangi neigiamą poveikį vaikams darė jau pats vaikų pamatytas netinkamo elgesio faktas – alkoholio vartojimas namuose, bei neblaivi mama, pažeidė vaikų teisę į tinkamą bendravimą su motina ir tuo pačiu neatliko savo kaip motinos pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Tokiais savo veiksmais R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. ir institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl, į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiams vaikams šiuo teisės pažeidimu padaryta neturtinė žala, administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, įrašytu administracinio nusižengimo protokole, šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti nepilnamečiai G. M. ir N. M. (ANK 578 straipsnio 1 dalyje).

ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, padarytą pakartotinai.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje (kaip pvz., alkoholio vartojimą) tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį.

Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu R. M. prisipažino padariusi nusižengimą ir patvirtino 2017 m. vasario 25 d. pas draugę namuose vartojusi alkoholinius gėrimus – alų, po to girta su vaikais grįžusi namo taksi automobiliu. Dėl savo poelgio gailisi, prašo neskirti baudos dėl šeimos sunkios materialinės padėtis, o taikyti paskirti administracinio poveikio priemonę.

Jos kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas; R. M. paaiškinimas, kuriame užfiksuotas prisipažinimas padarius minėtą nusižengimą; Administracinių nusižengimų registro pažyma apie galiojančias nuobaudas, liudijanti, jog R. M. administracine tvarka yra bausta; Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apsilankymo kortelė; Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos pažyma; Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl R. S. šeimos įrašymo į savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; pakartotinis šeimos aplankymo aktas; Sodros duomenų bazės išrašas.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad R. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį, nes ji pakartotinai panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, jos kaltė, pažiedimo sudėtis įrodyta, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

R. M. prašo vietoje administracinės nuobaudos skirti administracinę poveikio priemonę – išklausyti kursus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kitas bylos aplinkybes ir į tai, ar tai padėtų geriau įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, turi teisę motyvuotu nutarimu neskirti administracinės nuobaudos ir asmeniui paskirti tik administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu.

Iš Liteko duomenų matyti, kad R. M. dėl netinkamo tėvų valdžios panaudojimo 2016 metais administracine tvarka bausta du kartus. Teismo vertinimu, jos anskčiau padarytų pažeidimų ir nagrinėjamo 2017 m. vasario 25 d. pažeidimo pobūdis byloja apie R. M. polinkį alkoholiui, susiformavusias neigiamas nuostatas įgyvendinant motinos valdžią, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikyti ANK 30 straipsnio 2 dalį ir R. M. neskirti administracinės nuobaudos nėra teisinio pagrindo.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 10 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamos R. M. asmenybę – neteista, administracine tvarka bausta, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. M. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam minimumui, bei taikyti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos, bendravimo su vaikais tobulinimo kursuose (ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 675 straipsniais,

nutaria:

R. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje ir paskirti nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Įpareigoti R. M. dalyvauti alkoholizmo prevencijos, bendravimo su vaikais tobulinimo programoje, šią administracinio poveikio priemonę įvykdyti per 3 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Mokant baudą būtina nurodyti Administracinių teisės pažeidimų registro objekto identifikavimo kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą viename iš bankų:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Paskirtos baudos, kurios mokėjimas teismo neišdėstytas, mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė