- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-27/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Elena Vainienė, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- A. Š., R. B., T. M., R. J., R. M., P. M., G. P., V. C., S. G., A. G., A. M., D. G., A. B., T. K.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
gynėjams advokatams Rolandui Stirbinskui, Jolantai Teresei Litvinskienei, Jolantai Savickaitei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir R. B. bei nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinė bausmė paskirta dveji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, nuteistajam T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – mobilaus ryšio telefonų ,,Nokia 6030“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir ,,Sony Ericsson K750i“, IMEI (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. J. , R. M. , P. M. , G. P. , V. C. , T. M. , S. G. , A. G. , A. M. , D. G. , A. B. , T. K. , tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL (32500 Lt) dydžio sumą, t. y. pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkte nustatytą tvarką, nuomininko teisėmis gyvendamas A. J. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2007-04-06 laikotarpiu nuo 3 val. iki 5 val. šios sodybos kieme bei ūkiniame pastate neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes - R. B. ir T. M. atgabentus 32990 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 83191,10 Lt.
R. B. , T. M. nuteisti už tai, kad kartu su nuteistaisiais R. M. , P. M. , G. P. , V. C. , T. M. , S. G. , A. G. , A. M. ir T. K. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami organizuota grupe, padedami nuteistųjų D. G. ir A. B. , T. K. ir A. B. tuo pat metu piktnaudžiaujant tarnyba, nepateikdami muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (32500 Lt) dydžio sumą.
D. G. , palaikydamas ryšius su asmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nemuno upe kontrabandos būdu gabenančiais cigaretes, ir ketindamas jiems padėti vykdyti šią nusikalstamą veiklą, 2007 m. pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje susitarė su A. B. , kuris tuo metu dirbo VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, jog pastarasis teiks jam žinomą dėl užimamų pareigų informaciją apie pasienio tarnybos sargybų išdėstymą Vileikių užkardos saugomame pasienio ruože, reikalingą padedant užtikrinti nekliudomą kontrabandinių cigarečių gabenimą iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką. 2007 m. pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, V. C. , ketindamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nemuno upe kontrabandos būdu gabenti cigaretes, nenustatytoje vietoje susitarė su T. K. , kuris tuo metu dirbo VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, jog pastarasis teiks jam žinomą dėl užimamų pareigų informaciją apie pasienio tarnybos sargybų išdėstymą Vileikių užkardos saugomame pasienio ruože, reikalingą užtikrinti nekliudomą kontrabandinių cigarečių gabenimą iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką. Apie šį savo susitarimą su T. K. V. C. informavo R. B. , pasiūlydamas jam kartu užsiimti kontrabandos gabenimu, jeigu R. B. pavyktų organizuoti kontrabandinių cigarečių tiekimą iš Rusijos Federacijos. Sutikęs su V. C. pasiūlymu užsiimti kontrabandos gabenimu, R. B. apie savo ketinimus informavo T. M. , kuris taip pat sutiko prisidėti prie rengiamo nusikaltimo. Po to R. B. su T. M. nuvyko pas R. J. , kur pastarojo namuose Panemunės m. R. B. pasiūlė R. J. kartu gabenti iš Rusijos kontrabandines cigaretes ir paprašė surasti kontrabandinių cigarečių tiekimo šaltinį Kaliningrado srityje, o pats įsipareigojo organizuoti cigarečių priėmimą, gabenimą ir realizavimą Lietuvoje. R. J. , pažinodamas Rusijos Federacijoje gyvenantį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris prieš tai buvo jam siūlęs kontrabandos būdu atgabenti cigarečių, sutiko užsiimti kontrabandos gabenimu. Vėlesnių susitikimų metu derindami organizacines nusikalstamos veikos detales, R. J. , R. B. ir T. M. susitarė kontrabandos būdu gabenti cigaretes naktį iš 2007 m. balandžio 5 d. į 6 d. Tuo tikslu 2007 m. balandžio mėn. pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, R. B. ir T. M. atvyko pas (duomenys neskelbtini) esančioje A. J. sodyboje gyvenantį A. Š. ir su pastaruoju susitarė, jog A. Š. už pažadėtą atlyginimą leis į sodybos ūkinį pastatą atgabenti ir jame sandėliuoti kontrabandines cigaretes, po ko apie susitarimą su A. Š. R. B. informavo R. J. . Apie numatomą kontrabandos gabenimą R. B. taip pat informavo V. C. , pavesdamas jam surinkti informaciją apie pasienio tarnybos sargybų išdėstymą. V. C. dėl reikiamos informacijos gavimo kreipėsi į T. K. , o taip pat, palaikydamas ryšius su D. G. ir žinodamas, kad pastarasis taip pat gauna informaciją apie pasienio tarnybos sargybų išdėstymą iš kito VSAT pareigūno, balandžio 5 d. apie ateinančią naktį numatomą kontrabandos gabenimą informavo D. G. , kuris dėl reikiamos informacijos gavimo kreipėsi į A. B. . Balandžio 5 d. R. J. ir T. M. automobiliu išžvalgė Nemuno upės pakrantę ir numatė konkrečią vietą cigarečių perplukdymui Šilutės raj. Tatamiškio km. ribose, kurią vėliau aptarė su R. B. , po to R. J. telefonu susisiekė su Rusijos Federacijoje gyvenančiu nenustatytu asmeniu ir susitarė, jog pastarasis nurodytoje vietoje organizuos cigarečių perplukdymą iš Rusijos Federacijos. Toliau rengdamiesi kontrabandos gabenimui, balandžio 5 d. R. B. įkalbėjo G. P. už pažadėtą atlygį padėti krauti kontrabandines cigaretes, o T. M. – saugoti nusikaltimo vietą, taip pat kartu su T. M. įkalbėjo už pažadėtą atlygį padėti krauti kontrabandines cigaretes R. M. bei P. M. , o A. M. - saugoti nusikaltimo vietą. T. M. už pažadėtą atlygį saugoti nusikaltimo vietą įkalbėjo S. G. , o pastarasis, T. M. prašymu, ir A. G. , po ko R. B. su R. J. tarpusavyje suderino nusikaltimo vietą turėjusių saugoti bendrininkų išdėstymo planą. Tęsdami nusikalstamą veiką, naktį iš balandžio 5 d. į 6 d. R. J. automobiliu išvežiojo bendrininkus, turėjusius saugoti nusikaltimo vietą, į numatomos cigarečių gabenimo kontrabandos būdu vietos prieigas, prieš tai su R. B. instruktavę, jog pastebėję kokį nors pasieniečių pajėgų judėjimą, pastarieji mobilaus ryšio telefonais turi nedelsdami apie tai pranešti R. B. ar R. J. . Tokiu būdu T. M. R. J. buvo nugabentas į Paleičių km., S. G. - į Sausgalvių km., A. G. – į Užleknių km., A. M. – į Vileikių km., iš kur, iš anksto pažadėję mobilaus ryšio telefonu įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie pastebėtus pasienio tarnybos ir policijos pareigūnus, tokiu būdu užtikrindami savalaikį pranešimą apie kylančią bendrininkų ir kontrabandinių cigarečių sulaikymo grėsmę, juos saugojo iki 2007-04-06, 5 val., kol VSAT pareigūnai pradėjo nusikaltėlių sulaikymo operaciją. Tuo pat metu R. B. , vairuodamas R. J. nusikaltimo darymui jam perduotą automobilį ,,Subaru Legacy“, kartu su G. P. ir R. M. , taip pat T. M. , vairuodamas R. J. nusikaltimo darymui jam perduotą automobilį ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su P. M. nuvyko į iš anksto numatytą vietą prie Nemuno upės Tatamiškio km., kur turėjo būti atplukdytos kontrabandinės cigaretės. R. B. mobilaus ryšio telefonu nuolat informuojant V. C. apie kontrabandos gabenimo operacijos eigą, o pastarajam nuolat teikiant R. B. iš T. K. ir D. G. gaunamą informaciją apie pasienio sargybų išsidėstymą, R. J. mobilaus ryšio telefonu susisiekus su Rusijos Federacijoje gyvenančiu nenustatytu asmeniu ir davus nurodymą plukdyti cigaretes bei apie tai telefonu informavus R. B. , R. B. žibintuvėliu Nemuno upės pakrantėje duodant šviesos signalus, 2007-04-06 laikotarpiu nuo 3 val. iki 5 val. Šilutės r. Tatamiškio k., VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos saugomame pasienio ruože, du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys Nemuno upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, motorine valtimi iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, nepateikiant muitinės kontrolei, per du kartus atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 66 dėžes su jose buvusiais 32990 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė yra 83191,10 Lt. Kontrabandos būdu atgabentas cigaretes T. M. , R. M. , P. M. , R. B. ir G. P. sukrovė į automobilius, kuriais buvo atvykę į nusikaltimo vietą, ir T. M. jas dviem reisais, o R. B. kartu su G. P. , kuris cigaretes padėjo ir iškrauti, vienu reisu nugabeno į A. J. sodybos (duomenys neskelbtini) kiemą, kur cigaretes iškrovė, ir dalį jų, padedant A. Š. , sukrovė ūkiniame pastate.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir 61 straipsnio 1 dalies 4 punktą paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Apeliantas mano, kad teismas jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė tik į neišnykusį teistumą, tačiau neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teigia, kad jo padarytas nusikaltimas nesunkus, be to, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Dėl šių aplinkybių nuteistasis A. Š. mano, kad teismas jo atžvilgiu galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 61 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę.
Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendį ir skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės terminą iki minimumo.
Apeliantas nurodo, kad nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis įtraukė į nusikalstamą veiką kitus nepilnamečius asmenis, nes nusikalstamos veikos pradžioje, t.y. kai V. C. pasiūlė jam užsiimti kontrabanda, jis pats buvo nepilnametis. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad jis buvo vienas iš grupinio tyčinio savanaudiško nusikaltimo organizatorių, nes jis niekada juo nebuvo. Nuteistasis V. C. jam pasiūlė užsiimti kontrabanda ir jis sutiko. Nuteistasis R. J. jau buvo pažįstamas su nenustatytais asmenimis iš Rusijos, kurie iš tikro gabeno kontrabandą per Lietuvos valstybinę sieną. Nuteistojo R. B. teigimu, jis asmeniškai nepažinojo asmenų, kurie atplukdė cigaretes į Lietuvos Respubliką ir neturėjo jokios galimybes užmegzti ryšius su Rusijos piliečiais, nes net nemoka rusų kalbos. Be to, neturėjo ir lėšų užsiimti cigarečių kontrabanda. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad yra sumokėjęs baudą už administracinį teises pažeidimą, už kitus pažeidimus sumokėti pritrūko lėšų. Taip pat jis teigia, kad buvo užsiregistravęs darbo biržoje 2008 08 12, darbo birža darbo jam nepasiūlė, teismas į šias aplinkybes skirdamas bausmę neatsižvelgė. Apeliantas nurodo, kad po šio nusikaltimo padarymo mokėjo mokesčius už verslo liudijimus, būdamas jauno amžiaus, bandė užsidirbti pinigų, nedarydamas jokių nusikaltimų. Teismas į šias aplinkybes taip pat neatsižvelgė.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. B. nebuvo šio nusikaltimo organizatoriumi, taip pat, įvertinus tai, kad jis yra jauno amžiaus, kad nusikaltimą pradėjo daryti būdamas dar nepilnamečiu, registravosi darbo biržoje (t.y. ieškojosi darbo), kad nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jis mano, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
Nuteistojo T. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendį ir skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, t.y. baudą.
Apeliantas teigia, kad nuteistasis T. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, išsamiai paaiškino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ką patvirtino kitų nuteistųjų teisme duoti parodymai. Kadangi nuteistasis padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Gynėjo nuomone, nors teismas nuosprendyje ir nurodė šią nuteistojo T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau į ją visiškai neatsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.
Gynėjo teigimu, teismas skirdamas T. M. realią laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai atsižvelgė tik į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes nors jos nelaikomos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, kai kurios iš šių aplinkybių (nesumokėtos administracinės baudos) atsirado be nuteistojo kaltės, nes jis ilgą laiką neturėjo darbo ir pajamų. Iš dalies ir į nusikalstamą veiką T. M. įsitraukė dėl sunkios materialinės padėties, dėl tos pačios priežasties jis nusikalto ir 2008 metais.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam T. M. galėtų būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, t.y. bauda, kurią numato įstatymas. Juolab, kad nuteistasis T. M. dirba, gauna nors ir nedideles, bet pastovias pajamas, todėl jis turi galimybę susimokėti paskirtą baudą bei anksčiau administracine tvarka paskirtas baudas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. M. gynėja prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų R. B. ir A. Š. gynėjai prašo jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. gynėjo bei nuteistųjų A. Š. ir R. B. apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems A. Š. , R. B. ir T. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pagrįstai pripažino kaltais A. Š. pagal BK 199(2) straipsnį, o nuteistuosius R. B. ir T. M. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, kas neginčijama apeliaciniuose skunduose.
Taip pat, pirmos instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas nuteistiesiems skiriamų bausmių dydžius, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes į kurias atsižvelgti įpareigoja BK 54 straipsnis, t.y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistųjų kaip bendrininkų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką formą ir rūšį, jų asmenybes, taip pat atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nuteistiesiems R. B. , T. M. bei A. Š. laisvės atėmimo bausmes paskyrė nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų, kas nepagrįstai ginčijama apeliaciniuose skunduose.
Motyvai dėl nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apygardos teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nesunkus ir įvertinęs tik jo neišnykusį teistumą nepagrįstai paskyrė jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Visų pirma, atmetami nuteistojo A. Š. argumentai, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir į tai, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas į šias aplinkybes atsižvelgia. Kolegija atkreipia dėmesį, jog vien ta aplinkybė, kad A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai už šią nusikalstamą veiką numatytai laisvės atėmimo bausmei, rodo, jog teismas vadovavosi BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Antra, kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jis yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą. BK 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Už A. Š. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199(2) straipsnyje, nustatyta maksimali septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, taigi nuteistojo padarytas nusikaltimas yra sunkus.
Skirdamas A. Š. bausmę, teismas taip pat įvertino nuteistojo A. Š. asmenybę bei ankstesnius jo teistumus. Iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje A. Š. teistas šešis kartus, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Iš byloje esančių duomenų apie A. Š. teistumus (t. 3, b. l. 38-40) matyti, kad A. Š. ne kartą buvo parodytas teismo pasitikėjimas – taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau nepaisant to, jis teigiamų išvadų nepadarė, toliau sistemingai darė tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, turėdamas legalų pajamų šaltinį bei gyvenamąją vietą, vėl siekė nusikalstamu būdu pasipelnyti. Atsižvelgiant į tai, kad šį nusikaltimą A. Š. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinių duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.
Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę turėjo galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 61 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, tačiau to nepadarė. Kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Baudžiamasis įstatymas numato, kad tokiu atveju, jei BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali nuteistajam motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte numatyta, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Šiuo atveju, įvertinus bylos aplinkybių visumą, išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 199(2) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. Š. už nusikalstamos veikos padarymą prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Nei pats A. Š. apeliaciniame skunde, nei jo gynėjai pirmos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu taip pat nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistajam galima taikyti aukščiau minėtą teisingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad teisinio pagrindo A. Š. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra. Taip pat nėra ir BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad jo atžvilgiu netinkamai pritaikyta BK 61 straipsnio 4 dalis. BK 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė numato, kad tuo atveju, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai už šią veiką kaltininkui skiriama bausmė, ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, arba švelnesnė negu terminuotas laisvės atėmimas, bausmė. Taigi, iš esmės šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas skirti nuteistajam didesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei byloje nustatyta BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, nuteistajam palankių aplinkybių visuma. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir esant minėtų aplinkybių visumai, teismui paliekama teisė parinkti bausmės rūšį, t. y. spręsti ar nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmę neviršijančią sankcijoje numatytos bausmės vidurkio ar bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje A. Š. nuteistas pagal BK 199(2) straipsnį, vieneriems metams laisvės atėmimo, šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 6 mėnesiai ir 15 dienų. Taigi, A. Š. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė nei BK 199(2) sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir ji paskirta nepažeidžiant BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Be to, kolegijos nuomone, net ir paskyrus nuteistajam A. Š. griežtesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimai nebūtų pažeisti, nes byloje nėra nustatyta šiame straipsnyje numatyta, nuteistajam palankių aplinkybių visuma. Išties A. Š. prisipažino padaręs BK 199(2) straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybės jokios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje nesunkina. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis aktyviai padėtų išaiškinti padarytą nusikaltimą. Nusikaltimas, išaiškintas ne dėl A. Š. atvykimo ir prisipažinimo, o bylos tyrimo eigoje surinktų kitų duomenų pagrindu.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199(2) straipsnyje padarymą, nuteistajam A. Š. paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę nepažeisdamas BK VIII skyriuje numatytų bausmių skyrimo bendrųjų pagrindų bei kitų skyriuje esančių bausmių skyrimo taisyklių. Aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima A. Š. paskirtą bausmę švelninti, nenustatyta.
Motyvai dėl nuteistajam T. M. paskirtos bausmės
Nuteistajam T. M. laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų ir ji nėra aiškiai per griežta, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina nuteistojo gynėjas. Teismas skirdamas T. M. laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.
Kolegija atmeta nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nors ir nuosprendyje nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau į ją visiškai neatsižvelgė skirdamas bausmę. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmę į šią atsakomybę švelninančią aplinkybę atsižvelgia. Antra, kolegija pastebi, jog vien ta aplinkybė, kad T. M. teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai už šią nusikalstamą veiką numatytai laisvės atėmimo bausmei, rodo, jog nuteistojo atsakomybę švelninanti aplinkybė nuosprendyje buvo įvertinta ir į ją skiriant galutinę bausmę atsižvelgta.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo gynėjas nepagrįstai tvirtina, kad teismas skirdamas T. M. realią laisvės atėmimo bausmę, be pagrindo atsižvelgė tik į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nors jos nelaikomos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Išties, gynėjo paminėtų aplinkybių įstatymo leidėjas baudžiamajame įstatyme nenumatė, kaip atsakomybę sunkinančių, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į kaltininko asmenybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) konstatuoja, kad vertindami nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismai išskiria asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas skirdamas T. M. bausmę, be kitų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad po pripažinimo kaltu skundžiamu nuosprendžiu, T. M. padarė dar vieną savanaudišką nusikaltimą, jis Tauragės r. apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (t. 3, b. l. 132-136). Taip pat skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į nuteistojo sistemingai daromus piktybinius administracinės teisės pažeidimus (Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti, už tai yra 10 kartų baustas administracine tvarka, baustas administracine tvarka ir už buvimą pasienio ruože be asmens dokumentų), bendra jam paskirtų administracinių baudų suma siekia beveik 4000 litų, nei vienos paskirtos baudos nuteistasis nėra sumokėjęs, nors nuo 2008 m. birželio 3 d. dirba ir gauna 640 litų atlyginimą. Šios aplinkybės rodo, kad T. M. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų. Įvertindami kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdami bausmės rūšį ir dydį, teismai atkreipia dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Tiek aukščiau minėti T. M. administracinės teisės pažeidimai, tiek vėlesnis teistumas, rodo, kad nuteistasis T. M. padaryta nusikalstama veika neatsitiktinė, tai dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo išdava. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis buvo aktyvus organizuotos grupės narys, įtraukė į tyčinio sunkaus savanaudiško nusikaltimo padarymą eilę kitų asmenų. Visas šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai įvertino kaip neigiamai charakterizuojančias T. M. .
Kartu kolegija atmeta ir nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistasis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad nuteistasis buvo beviltiškoje ar labai sunkioje turtinėje padėtyje. Nesumokėtos administracinės baudos atsirado tik dėl paties T. M. kaltės, nes jis sistemingai, piktybiškai tyčia pažeidinėjo įstatymų reikalavimus. Todėl kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė negali būti pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes daro išvadą, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, šiuo atveju būtų akivaizdžiai nepakankama bausmės tikslams pasiekti, o nuteistojo T. M. elgesys neduoda jokio pagrindo tikėtis, kad paskirta bauda galėtų būti realiai įvykdyta. Todėl, nuteistajam T. M. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BK VIII skyriuje numatytų bausmių skyrimo bendrųjų pagrindų bei kitų skyriuje esančių bausmių skyrimo taisyklių. Aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima T. M. paskirtą bausmę švelninti, nenustatyta.
Motyvai dėl nuteistajam R. B. paskirtos bausmės
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistajam R. B. laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų ir ji nėra aiškiai per griežta, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas bausmę nuteistajam R. B. atsižvelgė į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, nesmurtinį nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę. Nuosprendyje įvertintas nuteistojo jaunas amžius, taip pat požymiai, apibūdinantys nuteistojo asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos. Kolegijos nuomone, skiriant nuteistajam R. B. bausmę pagrįstai atsižvelgta į tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo R. B. padarė dar vieną savanaudišką nusikaltimą, jis Tauragės r. apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams (t. 3, b. l. 132-136). Šiuo nuosprendžiu paskyrus laisvės apribojimo bausmę, R. B. buvo įpareigotas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Pagrįstai įvertinta ir tai, kad nuteistasis R. B. sistemingai daro piktybinius administracinės teisės pažeidimus – vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti, neblaivus, nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, už tai yra 6 kartus baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių baudų suma siekia 12300 litų. Visa tai teismas pagrįstai įvertinto kaip nuteistojo R. B. asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Kolegijos manymu, šiuo atveju minėtos aplinkybės rodo, jog BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, būtų akivaizdžiai nepakankama bausmės tikslams pasiekti, o nuteistojo elgesys neduoda jokio pagrindo tikėtis, kad paskirta bauda galėtų būti realiai įvykdyta. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė dokumentus patvirtinančius, kad nuteistasis turėjo verslą, dirbo, sumokėjęs vieną baudą, tačiau kolegija mano, kad atsižvelgus į bendrą nesumokėtų baudų sumą bei į nuteistojo sistemingą piktybinį, priešingą teisės bei visuotinai priimtinoms elgesio normoms elgesį, šios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip pagrindas skirti jam švelnesnę bausmės rūšį (baudą).
Vienas esminių nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad apygardos teismas jo nuomone, nepagrįstai nustatė, jog jis buvo vienas iš grupinio tyčinio savanaudiško nusikaltimo organizatorių bei įtraukė į nusikalstamą veiką kitus nepilnamečius asmenis ir todėl jam paskyrė per griežtą bausmę. Kolegijos nuomone, tokius nuteistojo R. B. argumentus paneigia baudžiamosios bylos medžiaga. Iš jo paties parodymų matyti, kad jis ir pats šios aplinkybės nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neneigė, jog būtent jis pasiūlė R. J. užsiimti kontrabanda ir prašė surasti cigarečių tiekimo kanalą Rusijoje, jis susitarė su nuteistuoju V. C. dėl informacijos iš pasienio zonos gavimo, pats surado ir įkalbėjo nuteistuosius G. P. , T. M. kontrabandinių cigarečių krovimui, gabenimui, saugojimui, surado vietą ir įkalbėjo nuteistąjį A. Š. už atlygį leisti kontrabandines cigaretes saugoti ir slėpti sodyboje. Be to, aktyviai dalyvavo kraunant ir gabenant kontrabandą, instruktavo ir palaikė ryšį su kitais grupės nariais, koordinavo jų veiksmus (t. 11, b. l. 102-106). Nors nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad kontrabanda užsiimti jam pasiūlė nuteistasis V. C. , tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdyje R. B. parodė, jog V. C. jam jokių pasiūlymų nedavė (t. 11, b. l. 103). Aukščiau nurodytus R. B. parodymus patvirtino ir nuteistasis R. J. , kuris parodė, kad pas jį 2007 m. balandžio mėnesį atvažiavo R. B. ir sakė, kad norėtų „plukdyti cigaretes“ (t. 11, b. l. 99-102). Nuteistasis V. C. taip patvirtino, kad jam susipažinus su R. B. , pastarasis pasiūlė dalyvauti, gabenant kontrabandą, ir užsiminė, kad būtų gerai gauti informacijos apie pasienio sargybų išsidėstymą (t. 11, b. l. 111-113). A. Š. taip pat parodė, kad dėl cigarečių laikymo pas jį tartis atvažiavo R. B. (t. 11, b. l. 113-115).
Kartu kolegija atmeta ir nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentus, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis. Nuteistasis R. B. yra gimęs 1989 m. sausio 20 d., taigi 18 metų jam sukako 2007 m. sausio 20 d. Apklaustas teisme nuteistasis V. C. parodė, kad su R. B. jis susipažino tik mėnuo iki nusikaltimo, tai yra apie kovo mėnesį (t. 11, b. l. 111-113). Nuteistasis R. J. parodė, kad iki balandžio mėnesio nė vieno iš nuteistųjų nepažinojo (t. 11, b. l. 99). Iš kitų nuteistųjų parodymų matyti, kad parengiamieji nusikaltimo veiksmai vyko 2007 m. balandžio mėnesio pradžioje, tai yra, kai R. B. jau buvo pilnametis. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad į nuteistojo R. B. jauną amžių teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę ir tai nurodyta nuosprendyje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nuteistajam R. B. paskirdamas BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nepažeidė BK VIII skyriuje numatytų bausmių skyrimo bendrųjų pagrindų ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę dar labiau švelninti.
Todėl kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistiesiems A. Š. , R. B. ir T. M. paskyrė tinkamas bausmes, nepažeidžiant BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimų.
Apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. M. gynėjo bei nuteistųjų A. Š. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti.