Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-175/2015;

Teisėja Aurelija Ozolinia Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00885-2011-4;

2015 m. liepos 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistojo M. Š. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2010-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams su 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda.

Iš M. Š. nukentėjusiajam R. S. priteista 150 Eur neturtinei žalai ir 100 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. K., 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) kapinėse, laikydamas nukentėjusįjį R. S. už kaklo, o S. K. iškrausčius R. S. kišenes, bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam R. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT E1081T, su UAB „Tele2 pildyk" SIM kortele bendros 350 Lt vertės, iš kišenės pagrobė piniginę, 10 Lt vertes, su joje buvusiais 50 Lt ir 450 Lt, kuriuos ištraukė iš kišenės, taip padarydamas nukentėjusiajam 860 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo M. Š. gynėja advokatė R. Kalkauskienė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė M. Š. 2015-03-13 nuosprendžiu ir 2015-03-06 nutartimi paskirtas bausme subendrinti, skirti subendrintą 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 75,32 Eur bauda, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo, kaltės klausimų neginčija, tačiau prašo subendrinti bausmes, paskirtas skundžiamu 2015-03-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo gauto Europos arešto orderio dienos - 2012-07-04 iki perdavimo į Lietuvos Respubliką dienos, t. y. iki 2015-01-28.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo M. Š. prašymus dėl bausmių subendrinimo ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartis, kuria M. Š. buvo palikta Austrijos Respublikos Vienos Žemės baudžiamųjų bylų teismo 2012-02-15 nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, buvo priimta vėliau, negu skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015-03-03 nuosprendis. Todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartimi.

BPK 347 str. numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 str. ar 64 str. nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad klausimai dėl bausmių bendrinimo sprendžiami vadovaujantis BPK 361-362 str. tvarka ir tokios nutartys yra skundžiamos apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui, taip pat siekdama neužkirsti kelio nuteistajam M. Š. pasinaudoti įstatymo jam numatyta apeliacijos teise, klausimo dėl 2015-03-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtų bausmių bendrinimo šioje proceso stadijoje nesprendžia. Be to, teismas pažymi ir tai, kad patenkinus nuteistojo M. Š. prašymą ir subendrinus 2015-03-03 nuosprendžiu ir 2015-03-06 nutartimi paskirtas bausmes, subendrinta bausmė būtų didesnė, negu paskirta skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2015-03-03 nuosprendžiu, taip būtų pasunkinta nuteistojo padėtis nesant byloje prokuroro apeliacinio skundo.

Nepagrįstu laikytinas M. Š. prašymas į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo gauto Europos arešto orderio dienos - 2012-07-04 iki perdavimo į Lietuvos Respubliką dienos, t. y. iki 2015-01-28. Pagal BPK 66 str. nuostatas teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. M. Š. Austrijos Respublikos Vienos Žemės baudžiamųjų bylų teismo 2012-02-15 nuosprendžiu buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Išdavus Europos arešto orderį, M. Š. buvo perduotas Lietuvos Respublikai atlikti likusią Austrijos Respublikos Vienos Žemės baudžiamųjų bylų teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį M. Š. užsienio valstybės sulaikytas ir laikomas suėmime nebuvo, kadangi tuo metu, kaip jau minėta atlikinėjo užsienio valstybės teismo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutarties matyti, kad teismas kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2012-02-15, kurį M. Š. buvo suimtas užsienio valstybėje, į paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė, todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo šio laikotarpio įskaityti dar kartą. Šioje baudžiamojoje byloje M. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, paskelbus M. Š. paiešką, 2012-08-02 nutartimi buvo pakeista į suėmimą. Iš Austrijos Respublikos M. Š. buvo konvojuotas 2015-01-28 ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių, tačiau šioje byloje dėl suėmimo termino nustatymo į apylinkės teismą jis pristatytas nebuvo, kardomosios priemonės-suėmimo terminas jam nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š. kardomosios priemonės-suėmimo terminas šioje byloje nustatytas nebuvo, teismas neturi teisinio pagrindo įskaityti laikinajam sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką į paskirtą bausmę.

Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2010-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju M. Š. 2015-03-03 ir 2010-09-17 nuosprendžiais paskirtos bausmės teisingai buvo bendrinamos pagal BK 64 str. 3 d. taisykles, t. y. prie 2015-03-03 nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2010-09-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Bendrinant bausmes tokiu būdu nėra teisinio pagrindo į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, jau atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Toks reikalavimas taikomas tais atvejais, kai bausmės bendrinamos BK 63 str. 9 d. tvarka. Paminėtas netikslumas įtakos nuteistajam M. Š. paskirtos ir subendrintos bausmės dydžiui neturi, todėl jis ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. Š., išlaidas iki 2015-06-10 sudaro 23,16 Eur dydžio advokato darbo užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti aplinkybę, kad, vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2010-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 23,16 Eur, iš nuteistojo M. Š. nepriteisti.