Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pakeistas 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendis: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 d. į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 17 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija pažymėjo ir tai, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistojo nusikalstama veika yra siejama su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Paminėtina, įog iki šiol nuteistasis nebaigė jokių programų, susijusių su siekiu spręsti problemas, susijusias su psichotropiniu medžiagų vartojimu. Dėl problemų sprendimo, susijusių su psichiką veikiančių narkotinių medžiagų vartojimu, nuteistasis i psichologus nesikreipė. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis anksčiau teistas, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo laikomos švelnesnės bausmės, tačiau jis negebėjo savo elgesio keisti teigiama linkme ir nusikalsdavo pakartotinai su jam būdingu nusikalstamo elgesio modeliu bei nusikaltimu sunkėjimu. Tai rodo nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistasis E. S. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunduose nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Įkalinimo įstaigoje siekė tris kartus įsidarbinti, rašė prašymus, į kuriuos buvo atsakyta, kad darbo vietų nėra. Paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas. Turi nemažai skolų, kurių neturi galimybės dengti, nes nedirba. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nusikalstama veika siejama su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu, teigiama, kad užsiėmimai nėra baigti. Tačiau nuteistasis kreipėsi į psichologus dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Mokėsi identifikuoti savo problemas, įgijo sprendimų bei pasekmių įvertinimo įgūdžius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, į įkalinimo įstaigą kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo, paleistas lygtinai bus įdarbintas ir turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors E. S. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau ir neskatintas. Taip pat pagal „OASys“ metodiką E. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį; dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros/ apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad E. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę - už penkias nusikalstamas veikas, paskirtomis keturiais nuosprendžiais. Veiklos, susijusios su viešosios tvarkos pažeidimu, fiziniu smurtu, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Teistumas nuteistajam yra vienuoliktas, anksčiau buvo teistas už vagystes, sukčiavimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki šiol mokslų jokių nebaigė, jokios profesijos neturi, tačiau pokalbio metu nurodė, jog kreipėsi į administraciją dėl galimybės mokytis mūrininko profesijos nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Savęs vertinimo lomioje nuteistasis nurodo, kad kvalifikacijos įgijimas jam yra problema. Remiantis oficialiais duomenimis nuteistojo darbinė patirtis siekia vos 2 mėnesius, taip pat nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. spalio 4 d. nuteistasis vykdė individualią veiklą. Nuo 2014 m. – 2019 m. matomas 5 metų nedarbo laikotarpis, teigia, jog tuomet buvo sunkus laikotarpis, kurį laiką gydėsi nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų Reabilitacijos centre. Galima teigti, kad nuteistasis turi ne itin pakankamą išsilavinimą, jog galėtų lengviau įsilieti į darbo rinką, neturi profesijos, taip pat stebima menka darbinė oficiali patirtis (~ 2 mėn.). Didžioji dalis darbo laiko yra susijusi su neoficialia darbine patirtimi. Remiantis vertinimo metu gautais duomenimis, atsižvelgiant į legalaus darbo patirties stoką, nusikalstamą elgesį ir kriminalinę istoriją praeityje bei nusikalstamų veikų motyvus, nepaisant to, jog įstaigoje pateikta darbdavio pažyma apie galimybę nuteistajam būtį įdarbintam lygtinio paleidimo atveju, ši sritis išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys. Pažymėtina, kad turi nemažai skolų, kurių šiuo metu neturi iš ko dengti, nedirba. Visgi remiantis nuteistojo pakartotiniu nusikalstamų veikų darymu ir nei karto nesumokamomis baudomis, manytina, jog net ir dirbant nesiekė skolų mokėti. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, jog dominuoja vagystės, siekiant finansinės naudos sau. Dabartinė laisvės atėmimo bausmė tiesiogiai nesusijusį su vagystėmis, tačiau viena iš nusikalstamų veikų yra neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, su tikslu jas platinti, tikėtina siekiant finansinės naudos sau. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigia, jog pagrindinis pajamų šaltinis iki bausmės pradžios buvo neoficialūs darbai, o oficialaus darbo trūkumas labai sietinas su nuteistojo priklausomybe nuo narkotinių medžiagų ir kasdieniu vartojimu, tokiu būdu niekaip neišsilaikant darbo rinkoje. Taigi, ankstesni nusikaltimai gali būti siejami su prasta nuteistojo finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu, vykdant draudžiamas veikas, užsitikrinti asmeninį materialinį gerbūvį. Nuteistajam nekeičiant savo gyvenimo būdo – nesiekiant spręsti turimų finansinių sunkumų, neužsitikrinant legalaus pragyvenime šaltinio, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis savo kriminalinę karjerą pradėjo gana jauname amžiuje, pirmas susidūrimas su teisėsauga 14 m., o taip pat jam būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje su 6 iš eilės nutrauktais ikiteisminiais tyrimais. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės baudžiamosios priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją matyti, jog teisės pažeidėjas nusikalsta sąmoningai ir yra linkęs laužyti visuomenei priimtas taisykles bei įstatymus. Nuteistojo gyvenimo istorijoje fiksuota atvejų, kai nusikalsdavo bendrininkų grupėje. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigia, jog nusikalstamą veiką atliko bendrininkų grupėje, nes buvo įtakojamas draugų. Taip pat pokalbio metu nurodo, jog nuteistąjį visą jaunystę supo netinkami draugai, kurie paveikdavo nuteistąjį, tiek vartoti narkotines medžiagas, tiek daryti nusikaltimus. Pastaroji nuteistojo nusikalstama veika siejama su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu platinti ir be tikslo platinti. Nuteistasis praeityje turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Teigia, jog kelis metus neišlipo iš narkotikų vartojimo liūno. Nurodo, jog narkotines medžiagas vartodavo beveik kasdien. Teigia, jog pripažino problemą, tik buvo sunku atsispirti, kai visi aplinkui buvo „vartojantys“, draugai, brolis. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu nuteistasis 2019 m. spalio 15 d. buvo baustas administracine tvarka, nes be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas ir pareigūnų buvo sulaikytas apsvaigęs nuo narkotikų. Taip pat dar vienas fiksuotas atvejis buvo 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet taip pat vartojo psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Nuteistajam nevaldant šios priklausomybės, tai gali paskatinti pakartotinį nusikalstamumą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistajam yra būdingos tam tikros impulsyvumo apraiškos - veikimas, reaguojant į aplinkos stimuliaciją, nepakankamas gilinimasis į tam tikrų sprendimų priėmimo procesą. Nuteistasis agresyviu elgesiu nepasižymi, bet gyvenimo istorijoje fiksuotas atvejis, kai nuteistasis naudojo fizinį smurtą. Pokalbio metu nuteistasis kalbėdamas apie esamas, buvusias problemas nurodo, jog tik prieš trejus metus turėjo problemų, pavyzdžiui, susijusių su narkotikų vartojimu, tačiau jam sunku suprasti, jog jo galimybės šiuo metu esant įkalinimo įstaigoje yra apvaržytos ir tik išėjus į laisvę problema dėl narkotinių medžiagų vartojimo gali tapti vėl aktuali ir reikšminga galimai ateityje atsirasiančioms problemoms. Analizuojant problemų sprendimo įgūdžius, stebima, jog nuteistasis vienu atveju supranta problemos židinį, kaip narkotinių medžiagų vartojimas, tačiau pastoviai pakartotinai nusižengia kelių eismo taisyklėms, vairuoja neturėdamas teisių, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros, tokie atvejai fiksuoti nuo 2018 m. iki 2020 m. Nuteistasis išskirtinai kategorišku mąstymu nepasižymi, tačiau gali stokoti gebėjimų analizuoti situacijas platesnėmis perspektyvomis. Savęs vertinimo anketoje nuteistasis nurodo, jog gerų sprendimų priėmimas jam yra problema. Nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau suvokia ne visas. Be to, remiantis nuosprendžio duomenimis bei vertinimo metu gauta informacija, nuteistasis savo kaitės neneigia, tačiau ją minimalizuoja. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 23 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.