Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

savivaldybės institucijos, duodančios išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei S. D.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., A. B. su savivaldybės institucija, duodančia išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracija dėl pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. R. M. ilgą laiką serga diabetu, vartoja insuliną, jai diagnozuota hipertenzinė širdies liga, jos sveikata blogėja. R. M. nevaikšto, jai svaigsta galva, sutrinka jos orientacija. R. M. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ji nesugeba pasirūpinti savimi, savo poreikiais. 2022 m. balandžio 25 d. R. M. konsultuota psichiatro, jai diagnozuota kita kraujagyslinė demencija. Vertinant jos gebėjimus, R. M. galėjo pateikti asmeninę informaciją, tačiau suprato tik labai paprastai išreikštą sakytinę kalbą, nurodė, kad negali tvarkyti gaunamų pajamų, spręsti dėl išlaidų. R. M. bloga ir fizinė sveikata, ji negali vaikščioti, pati geba tik pavalgyti. Dėl sveikatos būklės ji pati savimi ir aplinka, maistu nepasirūpina, nevaikšto, mąstymas ir atmintis ribotos. Atsižvelgusi į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, kad R. M. dėl psichinio sutrikimo nesugeba suvokti ir valdyti savo veiksmų visose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, prašo spręsti dėl jos pripažinimo neveiksnia visose nurodytose srityse.

Pripažinus R. M. neveiksnia visose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, būtina paskirti globėją, kuris galėtų rūpintis jos interesais. Jau ilgą laiką R. M. rūpinasi jos dukterėčia A. B. Savivaldybės institucijos, duodančios išvadą, išvadoje nurodyta, kad apribojus veiksnumą, R. M. globa būtų būtina, globėja ir turto administratore rekomenduoja skirti A. B.

Suinteresuoto asmens R. M. atstovė su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. R. M. dėl jai nustatytų sunkių ir nuolatinio pobūdžio psichinės sveikatos sutrikimų nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali pasirūpinti savimi, tinkamai nesuvokia aplinkos, jos sveikata blogėja, todėl turi būti pripažinta neveiksnia prašomose srityse, nes tik taip bus užtikrintos jos teisės.

R. M. apribojus veiksnumą, jos teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui būtina paskirti globėją. Kadangi globėja sutinka būti jos dukterėčia A. B., kuria R. M. pasitiki, kuri jau kurį laiką rūpinasi R. M., A. M. skirtina globėja ir turto administratore, nes R. M. turi ir nekilnojamojo turto, kurį reikia prižiūrėti ir tvarkyti.

Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. R. M. būklė blogėja jau pastaruosius trejus metus, ji yra parašiusi jai įgaliojimą, kuriuo remdamasi jau senai tvarkos visus R. M. reikalus, rūpinasi ja. R. M. nesuvokia realios padėties, negali pasirūpinti savo poreikiais, todėl tinkamai negali pasirūpinti savimi.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad R. M. dėl psichinio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse. R. M. būtina globa bei jos turto administravimas. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2022 m. rugpjūčio 30 d. prašymu A. B. kreipėsi dėl R. M. gebėjimo pasirūpinti savimi, nurodė, kad ji visiškai negali savimi pasirūpinti dėl sveikatos būklės (t. 1, el. b. l. 1). Iš epikrizės matyti, kad be kitų R. M. diagnozuotų ligų, jai konstatuota ir kita kraujagyslinė demencija (t. 1, el. b. l. 21–22). Sprendimas ir specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, neįgaliojo pažymėjimas, rekomendacijos patvirtina, kad R. M. nustatytas II lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nustatyti dideli specialieji poreikiai, ji yra neįgali. R. M. rekomenduota kito asmens pagalba, nes jis padėtų jos jos mobilumui, jai priimant sprendimus, didintų jos savarankiškumą, bendravimo galimybes ir padėtų kasdieninėje veikloje (t. 1, el. b. l. 23–27). Išvada patvirtina, kad R. M. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, priimti sprendimus šiose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje (maisto įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). R. M. visiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius) (t. 1, el. b. l.19). Išankstinių nurodymų R. M. nėra pateikusi (t. 1, el. b. l. 121). Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu R. M. nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija, kuris priskirtas prie negrįžtamų psichinės sveikatos sutrikimų, yra nuolatinio pobūdžio. R. M. nevisiškai orientuota laike, apsunkintas naujos informacijos įsisavinimas, sunkiai suvokia perskaityto sakinio prasmę, negali įvardinti gaunamų pajamų, negeba priimti logiškai argumentuotų sprendimų. Dėl šio sutrikimo R. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių įgyvendinimo srityje (t. 1, el. b. l. 84–89). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad R. M. turi nekilnojamojo turto – butą (t. 1, el. b. l. 19). Išvada patvirtina, kad R. M. būtina globa, globėja ir turto administratore rekomenduojama paskirti A. B., kuri yra tinkama atlikti šias pareigas (t. 1, el. b. l. 124–126).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl veiksnumo ribojimo

Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 14 punktą, psichikos sveikata – tai natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal to paties straipsnio 3 punktą, asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Tačiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas pačias teises turintys visuomenės nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimą neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. CK 2.5 straipsnyje civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą ir priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Visiško veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali būti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystės forma, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realią grėsmę pačiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realią grėsmę aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.

Aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų, ekspertizės akto matyti, kad R. M. diagnozuotas nuolatinis ir negrįžtamas psichinės sveikatos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija, kuris įtakoja jos orientaciją laike ir savyje, supratimą asmeninių ir turtinių santykių srityse, kontaktas su ja menkas ir nevisavertiškas, ji negali priimti sprendinių dėl jos turtinių interesų, negeba pasirūpinti jai paskirtu gydymu ir spręsti klausimų, susijusių su kasdieninių poreikių tenkinimu. Ji dėl to negali atlikti savarankiškų veiksmų, pati savimi pasirūpinti negali, negali priimti sprendimų dėl pajamų ar išlaidų tvarkymo, nesuvokia apie būtinumą rūpintis savimi ir savo poreikiais. Dėl šio psichinės sveikatos sutrikimo, ji visiškai nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių.

Nors pirminėje išvadoje dėl R. M. gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus, buvo nurodyta, kad ji iš dalies geba tai atlikti turtinių santykių srityse, tačiau ekspertinis tyrimas, jo pateiktos išvados patvirtina, kad ir šiose srityse R. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų. Ekspertinio tyrimo išvada argumentuota, pagrįsta dviejų, specialių žinių turinčių kvalifikuotų ekspertų – psichologo ir psichiatro, todėl nekelia abejonių, labiau pagrįsta nei pirminė išvada, duota socialinio darbuotojo. Atsižvelgus į tai, ribojamos veiksnumo sritys nustatytinos pagal ekspertizės aktą.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos kuo mažiau jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė sudaryti santuoką, teisė į darbo santykius, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, dėl savo prigimties negali būti įgyvendinta per atstovą, pati R. M. dėl jos sunkios sveikatos būklės jų realizuoti negali, dėl sveikatos būklės ji negali realizuoti ir teisės dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, todėl šių jos teisių ribojimas netenka prasmės, nes tokio ribojimo taikymas nebūtų proporcingas nustatytų aplinkybių kontekste. Atsižvelgus į tai, šiose turtinių ir neturtinių santykių srityse R. M. veiksnumas neribotinas.

Įvertinus tai, kad R. M. dėl psichinio sutrikimo negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji pripažintina neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros (CK 2.10 straipsnis).

II. Dėl globos ir turto administravimo

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Aukščiau aptarti įrodymai ir dėl jų padarytos teismo išvados patvirtina, kad R. M. yra neveiksni nurodytose srityse, dėl ko ji negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai reikalinga kitų asmenų globa. Įvertinus tai, R. M. nustatytina globa (CK 3. 277 straipsnis).

A. B. pagal savo sveikatos būklę gali globoti kitą žmogų (t. 1, el. b. l. 19, 41), ji dirba, neteista, administracinių nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs (t. 1, el. b. l. 131, 140–142), taigi, jos asmeninės savybes atitinka globėjui keliamus reikalavimus. A. B. sutinka būti globėja, jos sutuoktinis taip pat išreiškė sutikimą, kad ji taptų globėja (t. 1, el. b. l. 38, 127–129). (Duomenys neskelbtini) R. M. yra suteikusi įgaliojimą dešimčiai metų A. M. atstovauti jai, o tai patvirtina, kad R. M. pasitikėjo A. B. (t. 1, el. b. l. 39–40), todėl nėra kliūčių paskirti ją R. M. globėja (CK 3.242 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, R. M. nustačius globą, globėja skirtina A. B.

Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. M. turi butą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo turtu būtina pasirūpinti, spręstina ir dėl turto administratoriaus paskyrimo. A. B. yra R. M. dukterėčia, kurį jau ilgą laiką prižiūri šį turtą ir juo rūpinasi, sutinka būti turto administratore, pagal savo sveikatos būklę gali juo būti, todėl nėra kliūčių paskirti ją R. M. turto administratore (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, nes šalys nuo jų atleistos (CPK83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 468 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros.

Nustatyti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), globą.

Paskirti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), globėju ir turto administratoriumi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.