Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-230

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-03-10
Bylos Nr.
1A-230
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutiene (pirm.), Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaite
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-230 2005m. Teisejas V.Gaidelis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teiseju: Violetos Ražinskaites, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,gynejui Edgarui Dereškeviciui,nuteistajam V. M. ,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. M. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu septyneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. M. nuteistas už tai, kad tycia nužude V. M. , tai yra tuo, kad 2004 m. birželio 27 d. tarp 21-23 val., (duomenys neskelbiami) bute, jis, budamas girtas, del asmeniniu paskatu susikivircijes su žmona, ginco metu rankomis ir kojomis sudave jai 68 smugius i ivairias kuno vietas: galva, spranda, kakla, krutine, pilva, rankas, kojas, nugara padarydamas nukentejusiajai muštine žaizda viršutines lupos gleivineje, odos nubrozdinimus kaklo dešineje ir kaireje pusese su aplinkinemis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva poliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago srityje, daugybines kraujosruvas krutines lastoje, pilve, rankose, kojose, odos nubrozdinimus nugaroje, kojose, kraujosruva dešines akies vokuose, pereinancia i skruosto sriti, odos nubrozdinima dešiniame skruoste, kaktos dešineje, kraujosruva dešines ausies kaušelyje, galvos minkštuosiuose audiniuose dešineje kaktineje – smilkinineje, kaireje – smilkinineje ir sprando srityje, muštine žaizda su kraujosruva momens – pakaušio srityje kaireje puseje; nuo smurto išsiliejus kraujui po galvos smegenu minkštaisiais dangalais dešineje momenineje – smilkinineje skiltyse bei smegenelese, kas komplikavosi smegenu pabrinkimu, ir del to V. M. mirus, jis tycia ja nužude.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo ivertinti jo skunde nurodytas aplinkybes ir sušvelninti jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad konfliktas su nukentejusiaja kilo del jo asmeniniu paskatu. Nurodo, kad konflikta išprovokavo pati nukentejusioji, - nukentejusioji buvo girta, elgesi ižuliai. Jis pradejo ja raminti, priverte eiti miegoti, nukentejusiosios nužudyti nenorejo, to iš anksto neplanavo, nusikaltima padare netycia.

Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad jis padare visus nustatytus nukentejusiajai kuno sužalojimus. Mano, kad nukentejusioji galejo susižaloti ir pati, - krisdama ir atsitrenkdama i kambaryje stovincius daiktus. Ji buvo labai girta ir iki ivykio ne karta buvo pargriuvusi. Pažymi, kad jis sudave nukentejusiajai tik kelis kartus i veido sriti ir viena karta ja pastume.

Mano, kad neatitinka objektyvios tiesos ir teismo teiginys, jog jis nusikaltima padare labai girtas. Apeliantas abejoja ar jis galejo buti labai girtas nuo dvieju alaus buteliu, kuriuos gere pusantros valandos. Atkreipia demesi i tai, kad byloje jo girtumas iš viso nebuvo nustatinejamas, pareigunai tik remesi jo prisipažinimu, kuriame jis nurode, kad buvo išgeres.

Skunde taip pat mano, kad psichiatrai turejo ivertinti ne tik jo esama psichine busena, bet ir tai ar jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo šoko busenoje, ar galejo valdyti savo veiksmus. Apelianto teigimu, jis negali prisiminti visu nusikaltimo padarymo detaliu ir tai galejo buti del to, kad jis buvo labai susijaudines.

Skunde atkreipia demesi ir i tai, kad turi mažameti sunu, aukštaji išsilavinima, nuolatine gyvenamaja vieta, visiškai nebevartoja alkoholio.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynejas praše tenkinti nuteistojo apeliacini skunda ir sušvelninti jam paskirta bausme, prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinejo byla ir prieme pagrista bei teiseta nuosprendi, teisingai kvalifikuodamas V. M. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Nera pagrindo V. M. veika vertinti kaip padaryta labai susijaudinus. V. M. su nužudytaja V. M. gere alkoholinius gerimus. Tiek V. M. , tiek V. M. buvo labai girti. Nuteistasis V. M. aiškina, kad teismo išvada, jog jis nusikaltima padare labai girtas, nepagrista, nes jo girtumo laipsnis nebuvo nustatinejamas. Kolegijos nuomone, tai, kad nebuvo tirtas V. M. girtumas yra ikiteisminio tyrimo trukumas, taciau ši aplinkybe nera pagrindas abejoti teismo išvada, kad V. M. nusikaltima padare budamas labai girtas. Remiantis pacio nuteistojo V. M. duotais parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vienodi, nuoseklus ir neprieštaringi, nustatyta, kad V. M. su V. M. gere alkoholinius gerimus nuo pacio ryto ir išgere ne viena buteli alkoholio. V. M. parode, kad jis iš pat ryto nupirko 2 litru talpos buteli alaus ir ji kartu su žmona išgere, apie pietus išgere dar du litrus alaus ,,Exrta“ ir 0,5 litro alaus ,,Euro“, po to apie 20 val. - dar degtines. V. M. buvo nustatyta 2,47 % etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Girti V. M. ir V. M. tarpusavyje gincijosi. Konflikto metu V. M. sudave rankomis ir kojomis V. M. smugius i ivairias kuno vietas: galva spranda, kakla, krutine, pilva, rankas, kojas, nugara. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad mušdamas nukentejusiaja galejo nesuprasti savo veiksmu ir ju nevaldyti del susijaudinimo. Taciau, kolegijos nuomone, sutikti su šiuo apelianto teiginiu negalima. Iš byloje surinktu irodymu: nuteistojo V. M. , liudytojo M. M. parodymu matyti, kad nukentejusioji V. M. neatliko jokio neteiseto ar nuteistojo asmeni itin ižeidžiancio veiksmo, del kurio nuteistasis butu galejes staiga labai susijaudinti. Atlikus teismo psichiatrine – psichologine ekspertize nenustatyta, kad V. M. nusikaltimo padarymo metu butu sirges psichine liga ar buves laikino psichinio sutrikimo busenoje. V. M. galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti (b.l. 102-103). Byloje surinktu irodymu pagrindu nustatyta, kad V. M. smurtinius veiksmus nukentejusiosios V. M. atžvilgiu salygojo girtumas ir pyktis: V. M. , supykes, kad žmona nemaudo vaiko, budamas stipriai apsvaiges nuo alkoholio, pradejo ja mušti, sudave i galva, ko pasekoje V. M. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva dešines akies vokuose pereinancia i skruosto sriti, odos nubrozdinimais dešiniame skruoste, odos kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešineje kaktineje – smilkinineje, kaireje smilkinininkeje ir sprando srityje, muštine žaizda su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose momens – pakaušio srityje kaireje puseje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenu minkštaisiais dangalais dešineje momenineje-smilkinineje-pakaušineje, kaireje smilkinineje skiltyje bei smegenelese, kas komplikavosi smegenu pabrinkimu (b.l. 78-86), mire ir taip tycia ja nužude.

Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, kad jis padare ne visus nukentejusiajai V. M. nustatytus sužalojimus, dalis ju galejo buti padaryta V. M. krentant ir atsitrenkiant i kambaryje stovincius daiktus, nekeicia V. M. veikos kvalifikacijos, - byloje surinktais irodymais negincijamai nustatyta, kad V. M. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentejusiosios V. M. mirtimi, ir neturi itakos bausmes dydžiui

Šalies argumentai

V. M. taip pat nurodo, kad jis nenorejo nužudyti V. M. , iš anksto to neplanavo. Taciau V. M. ir nera inkriminuojama tiesiogine tycia nužudyti. Pirmosios instancijos teismas ištyre visas bylos aplinkybes, nuteistojo V. M. elgesi nusikaltimo padarymo metu ir po jo. Iš ju galima padaryti išvada, kad nuteistasis V. M. , suduodamas nukentejusiajai rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, tame tarpe i galva, taip padarydamas nukentejusiajai daugybinius kuno sužalojimus, suprato, jog tokiais veiksmais gali sukelti mirti, ir nors ir nenorejo šiu padariniu, taciau samoningai leido jiems atsirasti. V. M. nukentejusiaja V. M. nužude veikdamas netiesiogine tycia.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausme V. M. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimu nepažeide. Buvo atsižvelgta i jo prisipažinima ir gailejimasi del padaryto nusikaltimo, bei kitas BK 54 str. 2 d. išvardytas aplinkybes. V. M. , baustam administracine tvarka, sistemingai girtaujanciam, padariusiam labai sunku nusikaltima, - tycia, bunant apsvaigusiam nuo alkoholio, del asmeniniu paskatu nužudžiusiam savo žmona V. M. , paskirta bausme švelnesne už istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijos vidurki. Ši bausme nera aiškiai per griežta, ja švelninti pagrindo nera.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose teisetas ir pagristas.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Regina GaudutieneTeisejai: Violeta RažinskaiteLinas Šiukšta