- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-807-318/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00293-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja Justina Garnatkevič 2014 m. kovo 17 d. A. S. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 28P-9040941-14 už tai, kad jis 2014 m. sausio 4 d. apie 14.00 val. Elektrėnuose, Rungos g., prie parduotuvės Maxima nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo patrulio A. G. teisėto reikalavimo pateikti asmens tapatybės dokumentus, būtinus nustatyti asmenybei dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tokiais savo veiksmais A. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos 16 str. 1 d. reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 187 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., padarymo nutraukė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir skirti 400 Lt baudą.
Institucijos nuomone, apylinkės teismas neteisingai ir vienpusiškai įvertino įrodymus, nenuodugniai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Skunde pažymi, kad išanalizavus apylinkės teismo nutarimą matyti, jog sprendimas byloje buvo priimtas tinkamai neįvertinus visų institucijos surinktų įrodymų, atsižvelgiant tik į aplinkybes, kurios paneigia kaltinimą. Apylinkės teismas nenustatė jokių motyvų, kodėl pareigūnas ir jo šeimos nariai, galėtų būti suinteresuoti melagingų parodymų teisme davimu, nes pastarieji su A. S. pažįstami nebuvo. Be to teismas, nepagrįstai atmetė K. G. ir V. G. nuoseklius parodymus, motyvuodamas tuo, jog jie sėdėjo automobilyje nuo įvykio vietos nutolę 3-4 m. atstumu, nugara į A. S. ir A. G.. Liudytojas G. G. įvykį matė 20 m. atstumu, tačiau teismas jo parodymus įvertino kaip objektyvius, nors šis liudytojas atsirado tik teisme. Tarp šių liudytojų K. G. ir V. G. parodymų yra tik keletas nedidelių skirtumų tik dėl to, kad jie įvykį matė iš skirtingų pozicijų: K. G. įvykį stebėjo per veidrodėlį ir stovėdamas šalia, o V. G. vyrų pokalbį girdėjo pro pravertas duris. Tuo tarpu liudytojas G. G. A. S. pažįsta daugiau nei 20 m., nes jie kartu dirba vienoje bendrovėje, abu yra profesinių sąjungų atstovai. Todėl, institucijos manymu, akivaizdu, kad šio liudytojo parodymai nebuvo objektyvūs.
Šalies argumentai
Institucija skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai kritiškai vertino aplinkybę, jog A. G. į įvykio vietą nekvietė policijos. Pažymėtina, kad pareigūnas apie įvykį policijos įstaigai turi pranešti nedelsiant arba per protingą terminą, tačiau kokiu būdu tai reikia padaryti – Policijos veiklos įstatymas nedetalizuoja. Be to Lietuvos Respublikos ATPK 260² str. 1 d. numatyta, kad teisės pažeidimas gali būti įforminamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Institucijos įsitikinimu, policijos pareigūnas A. G. šioje byloje nepadarė jokių procesinių ar taktinių klaidų, todėl nėra aišku, kodėl teismas itin kritiškai vertino pareigūno parodymus. A. S. pasirinkta kaltinimo neigimo gynybinė pozicija nereiškia, kad policijos pareigūno, nesuinteresuoto bylos baigtimi, parodymai yra nepakankami pagrįsti pastarojo kaltę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nuomone, teisinėje valstybėje negalima tokia situacija, kad policijos pareigūno, teisės aktų nustatyta tvarka vykdančio profesinę pareigą, užfiksuoti teisės pažeidimai, nesant objektyvių aplinkybių, o tik dėl to, kad jis įvykio vietoje buvo vienas ar su šeimos nariais, nepripažįstami įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. S. prašo skundo netenkinti. Jis pažymi, kad policijos pareigūnas A. G., priėjęs prie jo automobilio, nesivadovavo Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 17 str. reikalavimais: jis neprisistatė, tarnybinį pažymėjimą tinkamai parodė tik iš trečio karto. Būtent tada A. S. jam pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Be to paties A. G. ir jo šeimos narių, kurie buvo Volvo automobilyje, parodymai nebuvo nuoseklūs, keitėsi, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiais liudytojų parodymais nesivadovavo. A. S. manymu, institucija nepagrįstai abejoja liudytojo G. G. parodymų patikimumu, nes jie nėra bičiuliai, vienas kitą mato labai retai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S. buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., nutraukė.
Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris nevykdo teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. G. A. S. automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelią užkirto ir prašė pateikti asmens dokumentą dėl pastarojo sukeltos pavojingos situacijos kelyje, t.y. automobilio Volvo S70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavimo iš dešinės pusės, staigaus grįžimo į savo eismo juostą, priverčiant A. G. staigiai stabdyti bei keisti važiavimo greitį ir kryptį
Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. G., nors 2014 m. balandžio 4 d. nedirbo, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., 16 str. 2 d. nuostatomis, nustatytomis aplinkybėmis, turėjo įgaliojimus reikalauti A. S., kad šis pateiktų savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nors A. S. nuosekliai aiškino, kad prie jo priėjęs automobilio Volvo S70 vairuotojas tinkamai neprisistatė, šaukė „Kriminalinė policija, dokumentus!“, nevilkėjo uniformos, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. galiausiai A. S. parodė savo tarnybinį pažymėjimą, o A. S. pamatė policijos logotipą bei nusirašė pareigūno vardą ir pavardę. Taigi apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. veiksmai buvo teisėti.
Nepagrįsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato skundo argumentai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad A. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.
Nors pareigūnas A. G. ir jos šeimos nariai kategoriškai tvirtino, kad A. S. policijos reikalavimo nevykdė ir savo asmens dokumento nepateikė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnas A. G. tiesiogiai dalyvavo įvykyje, kurio metu A. S. galimai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl buvo asmeniškai suinteresuotas pažeidėją dėl, jo manymu, galimai padaryto pažeidimo nubausti. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas A. G., A. S. ir jų šeimos narių parodymais pagrįstai vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs faktiniai bylos duomenys.
Apylinkės teismas teisingai vertino, kaip keliantį pagrįstas abejones, A. G. žmonos V. G. ir sūnaus K. G. aiškinimą, kad A. S. nepateikė savo asmens dokumento. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai į A. G. ir A. S. sėdėjo nugara, tvirtino, jog įvykį stebėjo pro automobilio veidrodėlį ir atsisukdami, pokalbį girdėjo pro pravertas automobilio dureles. Taigi akivaizdu, jog jie galėjo ir nepamatyti to momento, kaip A. S. savo asmens dokumentą pateikė A. G.. K. G. vienu metu iš automobilio buvo išlipęs ir nufotografavo besiginčijančius vyriškius, kai A. G. rankose galimai laikė tarnybinį pažymėjimą, o A. S. reikalaujamo dokumento rankose neturėjo. Įvertinus tai, kad konfliktas tuo metu jau buvo įpusėjęs, o A. S. aiškino, kad iš automobilio išlipo, kad A. G. pateiktą asmens dokumentą grąžintų, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nuotrauka nepaneigia fakto, jog A. S. reikalaujamą dokumentą buvo pateikęs policijos pareigūnu prisistačiusiam A. G..
Šalies argumentai
A. S. rašytiniame paaiškinime ir apklausiamas teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad jis savo asmens tapatybės kortelę A. G. pateikė po to, kai parodytame tarnybiniame pažymėjime perskaitė pareigūno vardą ir pavardę bei atpažino policijos logotipą. Tokiam A. S. aiškinimui neprieštarauja liudytojų V. S. ir A. O. S. parodymai, kad jos, stovėdamos prie įėjimo į parduotuvę, matė kaip A. S. savo asmens dokumentą pateikia A. G. (b. l. 52. 53). Minėtų liudytojų ir A. S. aiškinimą, kad pastarasis policijos pareigūnui pateikė asmens tapatybės kortelę, patvirtina liudytojo G. G. parodymai, kad jis matė, kaip vyras kažkuo mojavo prieš automobilio Audi 80 langą, vėliau iš automobilio išlipo A. S. ir A. G. kažką padavė (b. l. 51-52). Pažymėtina, kad liudytojas G. G. parodymus teisme davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis A. G. nepažįsta. Todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo manymui, jog pastarasis tyčia duoda policijos pareigūnui nenaudingus parodymus. Ta aplinkybė, jog A. S. G. G. kaip liudytoją nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, nekelia abejonių šio liudytojų parodymų patikimumu, nes A. S. su liudytoju nebuvo draugai ar artimi pažįstami. Apie tai, kad G. G. buvo įvykio vietoje A. S. sužinojo tik atsitiktinai. Tokio jo aiškinimo nepaneigia jokie bylos duomenys. Be to G. G. nei su A. S., nei su K. G. nesipyko. Todėl nėra pagrindo manymui, jog pastarasis gali nepagrįstai iškreipti jo matytas įvykio aplinkybes.
Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. G., būdamas suinteresuotas A. S. galimai padaryto pažeidimo nustatymu ir jo nubaudimu, pats tą dieną neatlikdamas policijos pareigūno pareigų, siekdamas išaiškinti įvykį bei tam, kad būtų objektyviai ir nešališkai užfiksuotos įvykio aplinkybės, nustatyti ir apklausti liudytojai, turėjo į įvykio vietą iškviesti tą dieną dirbusį policijos pareigūnų ekipažą, tačiau to nepadarė, o tai apsunkino objektyvios tiesos nustatymą byloje. Todėl skundo argumentas, kad A. G. nepadarė jokios taktinės klaidos, yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. S. padarė jam inkriminuotus veiksmus, t.y. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, A. S. veiksmuose nesant Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. administracinio teisės pažeidimo sudėties. Naikinti ar keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą dėl skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.