- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- ATP-184-72/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00404-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Eduardas Meidus Administracinė byla Nr. ATP-184-72/2011
2011 m. rugsėjo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė J. K. pagal LR ATPK 127 str. 3 d. keturių tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad jis, 2011-04-03 apie 16.14 val., Utenos raj., Pačkėnų k., prie (duomenys nekeistini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, būdamas neblaivus 2,01 prom., (vidutinis girtumo laipsnis) nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ant šalia esančios vejos, sugadino veją ir joje augusį dekoratyvinį medelį, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus.
Utenos rajono apylinkės teismas 2011-07-12 nutarime konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: 2011-04-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 89P-833771-11, eismo įvykio schemomis, J. K. patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, fotonuotrauka, tarnybiniu pranešimu, pažyma apie asmens baustumą, bei teismo posėdyje apklaustos liudytojos S. G. ir policijos pareigūno A. B. parodymais (b.l. 41-42).
Skirdamas J. K. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažymint, kad J. K. padarė teisės pažeidimą, kuriuo sukėlė grėsmę kitų asmenų turtui ir sveikatai, į jo asmenybę apibūdinančius duomenis - kad praeityje du kartus yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Todėl įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali būti pasiekti J. K. skiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. K. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad su paskirta nuobauda nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nėra padaręs, o aptariamą dieną automobilį vairavo jo dukra R. V., kuri ir nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu nuo kelio. J. K. akcentavo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesant jokio pagrindo konstatavo, kad jis pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, nes nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nebuvo tirtos aplinkybės dėl galimo leistino greičio viršijimo. Be to, kaip jo kaltės, padarius aptariamą teisės pažeidimą įrodymais nepagrįstai, įvardijo administracinio teisės pažeidimo protokolą, dvi priešingus duomenis užfiksavusias eismo įvykio schemas, alkotesterio parodymus, patvirtinančius, kad apeliantas buvo vartojęs alkoholį, pranešimą apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, kuriame nenurodyti jokie duomenys apie eismo įvykį ir fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas jam priklausantis automobilis, tačiau ne asmuo, kuris jį vairavo. J. K. pažymėjo, kad neneigia, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nepripažįsta, kad tokios būsenos vairavo automobilį, todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, jam buvo apribotos galimybės teikti įrodymus, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė kviesti į tesimo posėdį eismo įvykį mačiusius, jo nurodytus liudytojus. Akcentavo, kad nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę teismas privalėjo vadovautis nekaltumo prezumpcija ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariatas prašo skundo netenkinti. Mano, kad administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad šio įvykio metu automobilį vairavo jo dukra R. V.. Taigi iš esmės ginčas šioje byloje kyla dėl subjekto, įvykdžiusio administracinį teisės pažeidimą, nustatymo.
Atsakomybė pagal ATPK 127 str. 3 d. kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Utenos rajono apylinkės teismo išvada, jog J. K. kaltė padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir tinkamai argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Pažymėtina, jog tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių.
Kaip minėta, apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad eismo įvykį sukėlė būtent J. K., visų pirma grindžia nukentėjusiosios S. G. paaiškinimais apie J. K. vairuojamos transporto priemonės nuvažiavimo nuo kelio į S. G. veją aplinkybes. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir A. B., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio patrulio, tyrusio teisės pažeidimo aplinkybes, parodymai. Liudytojas patvirtino, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, po 5 min. nuvyko į įvykio vietą, kurioje rado nukentėjusiąją, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį J. K., jo žmoną ir dukrą. Liudytojas nurodė, kad J. K. savo kaltę neigė ir aiškino, kad automobilį vairavo jo dukra ir šie jo parodymai kardinaliai skyrėsi nuo nukentėjusios, kuri šį įvykį matė, parodymų. Tiek S. G., tiek A. B. akcentavo, kad jokių kitų asmenų, t.y. J. K. nurodytų liudytojų R. D. ir A. M. įvykio vietoje nebuvo, todėl įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti S. G. ir A. B. parodymų patikimumu, pagrįstai netenkino J. K. prašymo kviesti į teismo posėdį aukščiau nurodytus asmenis. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiosios S. G. ir liudytojo A. B. parodymus, patvirtinančius J. K. kaltę, vertinti kaip neobjektyvius ir duodamus tendencingai, siekiant apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, šie parodymai vertinami kaip nuoseklūs, neprieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek ir byloje esantiems įrodymams.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus J. K. argumentus, kad teismui pateiktose eismo įvykio schemose esantys duomenys yra kardinaliai skirtingi ir vieni kitiems prieštaraujantys. Pažymėtina, kad jose užfiksuota informacija apie automobilio lokalizaciją po eismo įvykio, jo paliktas provežas, įvažiavimo atbulomis vietą bei nulaužtą dekoratyvinį medelį yra analogiški, tik pirminėje schemoje transporto priemonės vairuotoja yra įvardinta J. K. dukra R. V., kuri atvykusiam į įvykio vietą pareigūnui nurodė, kad būtent ji vairavo automobilį. Todėl šis neatitikimas negali būti laikomas esminiu ir sudarančiu pagrindą šiuos dokumentus vertinti kaip keliančius abejonių ir paneigiančius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Teismo nuomone, J. K. dukros R. V. prisipažinimas vairavus minėtą transporto priemonę ir padarius eismo įvykį, kas yra paneigta S. G. parodymais, neeliminuoja J. K. kaltės padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d. ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį R. V. paaiškinimą vertino kritiškai, kaip siekį padėti J. K. išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliantas taip pat nesutinka su jam inkriminuotu KET 133 punkto pažeidimu, teigdamas, kad leistino greičio viršijimo faktas apskritai nebuvo tirtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad greičio viršijimas jam ir nebuvo inkriminuotas. Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas nėra tapatus greičio viršijimui ir jį patvirtina tiek pačios eismo įvykio pasekmes, tiek byloje surinkti objektyvūs duomenys.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2011-04-03 16 val. 14 min. Utenos r., Pačkėnų k., ties namu (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairavo ir 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė būtent J. K.. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, kodėl turėtų būti nesivadovaujama administracinio teisės pažeidimo protokolu, išsamiais ir neprieštaringais policijos pareigūno ir nukentėjusios, kurių šališkumas nagrinėjamoje byloje nustatytas nebuvo, teismo posėdžio metu duotais parodymais, bei juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis – tarnybiniu pranešimu, nuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio vieta ir eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, byloje esančiomis eismo įvykio schemomis, apelianto girtumą įvykio metu nustačiusio alkotesterio parodymais, pranešimu apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo. Pažymėtina, jog šie įrodymai yra pirminiai, surinkti iš karto po eismo įvykio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog jiems prieštaringi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dukros parodymai, kad automobilį vairavo ir nuo kelio nuvažiavo būtent ji vertintini kritiškai, nes ši liudytoja yra apelianto artima giminaitė, taigi, suinteresuota padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.