Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs I958m. sausio 4d. Vilniuje, rusas, Lietuvos

Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini),

Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129str. 2d. 6p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2008m. sausio 25d., apie 19 vai., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Šaltkalvių g. 8-411, Vilniuje, asmeninio konflikto su V. D. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė V. D. ne mažiau trisdešimties smūgių į įvairias kūno vietas - veidą, rankas, kojas, kaklą, padarydamas abiejų alkūnių sričių odos nubrozdinimus, daugybines veido, kaklo dešinės pusės, abiejų rankų ir kojų poodines kraujosruvas, taip pat rankomis ,ir kojomis sudavė bei kojomis šokinėjo ne mažiau dvidešimties kartų ant nukentėjusiojo pilvo ir krūtinės ląstos, padarydamas krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimą, daugybines krūtinės ląstos, pilvo ir nugaros srities poodines kraujosruvas, dešinės pusės II, III, IV, X, XI, XII-ojo šonkaulių viengubus, V, VI, VII, VIII-ojo šonkaulių dvigubus, IX-ojo - trigubą, kairės pusės III, V, VIII, X-ojo šonkaulių viengubus, IV, VI, VII-ojo šonkaulių dvigubus lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, dešinės ir kairės pusės pasieninės krūtinplėvės, kairio plaučio apatinės skilties, kepenų abiejų skilčių ir klubinės žarnos pasaito plyšimus, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, ko pasėkoje nukentėjusysis vietoje mirė, ir tokiu būdu tyčia nužudė V. D.. A. M. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad V. D. gyveno pas jį mažiau nei metus laiko. V. D. netekus darbo, jis pasiūlė išsikraustyti iš buto, tačiau šis nesutiko. 2008m. sausio 25 dieną, apie 19val., V. D. grįžo neblaivus, sumuštu veidu. Kaltinamasis liepė kraustytis V. D. iš buto, tačiau šis nesutiko ir puolė jį su pagaliu. Kaltinamasis

gindamasis sudavė V. D. ranka tris - keturis smūgius į krutinę ir galimai pilvo sritį, o jam nugriuvus pakėlė ir paguldė į lovą. Iš burnos pasirodžius kraujui paprašė kaimynų iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kadangi praeityje užsiiminėjo boksu, smūgiai galėjo būti stiprūs. Tą dieną buvo išgėręs porą taurių vyno. Civilinį ieškinį pripažino dalinai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. M. savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (b. 1. 150 -164, t.),

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad jos sūnus V. D. pastaruoju metu gyveno kaltinamajam priklausančiame bute. Ji nuolat lankydavo sūnų, atnešdavo valgyti, kartais duodavo pinigų. Sūnus pragyvenimui užsidirbdavo turguje, tačiau paskutiniu laiku neteko darbo. Prieš keletą dienų iki įvykio V. D. jai užsiminė, kad A. M. grasina jį užmušti, jei neduos pinigų. 2008m. sausio 28d. ji nuvežė sūnui šimtą litų, tačiau į butą jos niekas neįleido, o iš kalbų sužinojo, kad kaltinamasis kaimynams prisipažino užmušęs jos sūnų. Prašė priteisti 3806,69 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad bendrabutyje priešais jos kambario duris gyveno kaltinamasis su draugu, jie nuolat girtavo ir pykosi. Žuvusysis buvo ramaus būdo, su kaimynais nekonfliktuodavo. 2008m. sausio 25d. ji grįžo į namus apie 17 vai. koridoriuje matė V. D., kuriam buvo sumušta akis. Apie 18 vai. atėjo kaimynė Laima ir pasakė, kad 411-jame bute vyksta muštynės. Jos nuėjo prie buto durų pasiklausyti kas vyksta, girdėjo kaip kažkas rusiškai klausė „ko tu nori?". Po to pasigirdo garsas, lyg žmogus atsitrenktų į baldus bei duris, vėl tie patys žodžiai ir tie patys garsai, triukšmas tęsėsi apie 30 min., ji pasakė kaimynams nueiti jų nuraminti, kad jie neužmuštų vienas kito. Apie 19 vai. ji nuėjo miegoti, o kitą dieną sužinojo, kad Volodia miręs.

Liudytojas V. M. parodė, kad jo brolis paskutiniu metu gyveno su nuomininku, kurį vėliau nužudė. Jo brolis nuo vaikystės buvo labai nervingas, nes sirgo encefalitu. A. M. gyveno su moterim, kai išsiskyrė, pradėjo stipriai gerti. Jis mėgino padėti broliui, bet šis atsisakė pagalbos, dėl to jų bendravimas nutrūko.

Liudytojas V. P. parodė, kad tarnybos metu buvo iškviestas į butą, esantį Šaltkalvių g. 8-411, Vilniuje. Kambaryje nebuvo elektros, ant lovos gulėjo vyro lavonas. Mirusiojo asmenybę nustatė pagal rastus dokumentus. Kaltinamasis paaiškino, kad V. D. grįžo į namus sumuštas, atsigulė ir mirė. Kaimynai paaiškino, kad bute nuolat girtaujama ir prieš tai buvo triukšmas, kaltinamasis yra agresyvus. Kadangi A. M. pasakojimas sukėlė įtarimą, jis buvo sulaikytas.

Liudytoja L. B. parodė, kad dirbdama reanimatologe greitosios pagalbos stotyje buvo iškviesta į įvykio vietą. Ant sofos rado mirusį vyrą su smurto žymėmis veide, rankose, kruvinais drabužiais. Kraujo buvo ir kambaryje, prie durų. Atvykus policijai buvo nustatyta žuvusiojo asmenybė. Kaltinamasis paaiškino, kad mirusysis grįžo į namus sumuštas, tuo tarpu kaimynai aiškino, kad tą vakarą bute buvo triukšmas ir vyko muštynės.

Iš liudytojos L. Č. parodymų maryti, kad kaltinamasis su žuvusiuoju nuolat girtaudavo ir mušdavosi. V. D. buvo ramus žmogus, su kaimynais nekonfliktuodavo, A. M. priešingai, labai konfliktiškas žmogus, vagiliaudavo iš kaimynų, mušdavo draugą. 2008m. sausio 25d., apie 18 vai., liudytoja išgirdo 411-ajame kambaryje

triukšmą, duslius, panašius į smūgių garsus. Pasakė Z. S., kad kaimynai vėl mušasi, tačiau niekas iš kaimynų į konfliktą nesikišo. Apie 20 vai. liudytoja pastebėjo, kaip kaltinamasis tempė iš buto V. D. kuris buvo be sąmonės. Ji išsigando ir uždarė buto duris. Po pusės valandos būnant bendroje virtuvėje kaltinamasis paprašė leisti pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, kad iškviesti greitąją medicinos pagalbą, pasakė, kad „geriau Volodia sulauktų ryto ir jam nebūtų taip kaip Seriožai", kurį kaimynai rado mirusį. Ji suprato, jog kaltinamasis bijo, kad V. D. nemirtų ( b. 1. 112, 113, t.l).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rastas lavonas, ant slenksčio, grindų, šaldytuvo bei durų - rudai raudonos spalvos dėmės (b. 1.3-20, t.l).

Iš specialisto išvadų matyti, kad V. D. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimų, pasireiškusių krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimu, daugybinėmis krūtinės ląstos,

pilvo ir nugaros srities poodinėmis kraujosruvomis, dešinės pusės II, 111, IV, X, XI ir XII-ojo šonkaulių viengubų, V, VI, VII ir VIII-ojo šonkaulių dvigubų, IX-ojo šonkaulio trigubo, kairės pusės III, V, VIII ir X-ojo šonkaulių viengubų, IV, VI ir VII-ojo šonkaulių dvigubų lūžių su aplinkinėmis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, dešinės ir kairės pusės pasieninės krūtinplėvės, kairio plaučio apatinės skilties, kepenų abiejų skilčių ir klubinės žarnos pasaito plyšimų, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir trauminiu šoku; mirtis galėjo įvykti prieš 2-3 vai. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2008m. sausio 25d. 23.00 vai.; sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis suduodant smūgius rankomis, kojomis, suspaudžiant ar šokinėjant ant jų; sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių pasėkoje kelių valandų laikotarpyje iki mirties; sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu; odos nubrozdinimai alkūnių srityse, daugybinės veido, kaklo dešinės pusės, rankų ir kojų poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos tokiu pat būdu, neatmetant ir griuvinėjimo galimybės, ne mažiau 30-ies trauminių poveikių pasėkoje kelių valandų laikotarpyje iki mirties; pastarieji sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; poodinės kraujosruvos dilbiuose, plaštakose galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių; tikėtina, kad kurį laiką V. D. galėjo atlikti ribotos apimties veiksmus, tačiau dėl daugybinių šonkaulių lūžių jie galėjo būti ribotos apimties; tikėtina, kad dauguma mirtinų sužalojimų padaryta V. D. gulint ant nugaros; lavono kraujyje rasta 2,67%o, Šlapime 3,10%o etilo alkoholio, kas atitiktų sunkų girtumo laipsnį; kankinančio pobūdžio sužalojimų lavone nenustatyta (b.l. 52-61, 63-64, t.l). Iš specialisto išvados matyti, kad A. M. nustatyti pavieniai nedideli kaktos, plaštakų nugarinių paviršių, dešinės alkūnės ir daugybiniai kelių odos nubrozdinimai, padaryti kietais butais nelygiu paviršiumi ar bukabriauniais daiktais prieš 1-2 paras iki apžiūros, kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. 1. 124 - 126, t.l). Nors kaltinamasis kaltu prisipažino dalinai, jo kaltė visiškai įrodyta.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad iki įvykio A. M. buvo neigiamai nusiteikęs prieš V. D. dėl pastarojo girtavimo ir atsisakymo kraustytis iš buto. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis, būdamas konfliktiška asmenybė, ne kartą vartojo smurtą prieš V. D., netolimoje praeityje iki įvykio yra išsakęs grasinimą atimti gyvybę pastarajam. Nors kaltinamasis aiškino, kad gynėsi nuo V. D., kuris jam sudavė lazda, tačiau specialisto išvada nustatyti nubrozdinimai, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, paneigia kaltinamojo versiją apie jo atžvilgiu vartotą pavojingą gyvybei ir sveikatai smurtą. Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis parodė, kad V. D. jam nesudavė, o tik užsimojo norėdamas suduoti lazda, bet smūgis buvo atremtas (b.l. 142-144, t.l). Iš specialisto išvados matyti, kad kaltinamajam nustatyti nedideli pavieniai kaktos, plaštakių nugarinių paviršių ir kelių odos nubrozdinimai, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 124-126, t.l), tačiau kaltinamojo veiksmai suduodant V. D. daugybinius smūgius į krūtinę bei pilvą aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28str.), dėl to negali būti laikomi padarytais esant būtinajai ginčiai. Pripažindamas tik trijų - keturių smūgių sudavimą A. M. neigė savo kaltę dėl kitų daugybinių smūgių ar šokinėjimo ant krūtinės bei pilvo, tačiau šią versiją paneigia bylos aplinkybės ir tai vertinama kaip kaltinamojo pasirinkta pozicija siekiant sušvelninti savo padėtį. Iš kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, kad nusikaltimo metu bute buvo tik A. M. su V. D.. Iš įvykio vietoje rastų kraujo dėmių matyti, kad sužalojimai buvo padaryti būtent kambaryje. Tai, kad V. D. nepakluso kaltinamojo reikalavimui išsikraustyti iš buto, nelaikytina provokuojančiais veiksmais, nes toks nukentėjusiojo nusiteikimas kaltinamajam nebuvo netikėtas, todėl negalėjo išvesti jo iš pusiausvyros ai- nulemti jo elgesio, juolab, kad apie tai buvo kalbėta, pasak kaltinamojo, nebe pirmą kartą. Kaltinamasis sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbius centrus - pilvą, krūtinę, ko pasėkoje nukentėjusysis mirė. Ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis netolimoje praeityje buvo išreiškęs grasinimus susidoroti su V. D., ir pasirinktas nusikaltimo būdas - daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, šokinėjimas kojomis ant krūtinės bei pilvo rodo, kad kaltinamasis suvokė, jog kėsinasi į žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma įgalina teismą padaryti tik vieną išvadą - kad A. M. 2008m. sausio 25d. vakare asmeninių nesutarimų ir pykčio išdavoje suduodamas daugybinius smūgius rankomis ir kojomis V. D. į įvairias kūno vietas tyčia jį nužudė. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129str. 2d. 6p., kai kaltininkas atima žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai, kas reiškia didelių fizinių ar dvasinių kančių sukėlimą. Įvertinus kaltinamojo panaudoto smurto pobūdį - mušimą rankomis bei kojomis, nenaudojant specialių kūnui žaloti pritaikytų įrankių, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, atsižvelgiant į nužudytojo sunkaus alkoholinio apsvaigimo laipsnį kas neabejotinai prislopino skausmo pojūtį, negalima daryti išvados, kad kaltinamasis šitaip veikdamas suvokė, jog sukelia dideles fizines kančias. Iš specialisto išvados matyti, kad kankinančio pobūdžio sužalojimų V. D. nebuvo padaryta (b.l. 63-64, t.l).

Teisėjų kolegijai nepavyko surinkti įrodymų dėl A. M. nusikalstamų veiksmų ypatingo žiaurumo. Esant tokioms aplinkybėms padaryta nusikalstama veika iš BK 129str. 2d. 6p. perkvalifikuotina į BK 129str. l dalį.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo elgesiui neabejotinai turėjo įtakos jo apsvaigimas nuo alkoholio. Įvertinus A. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes kaip visumą matyti, kad jis eilę metų piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, baustas administracine tvarka, būdamas darbingo amžiaus daugelį metų neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios, ir nusikaltimas buvo tik nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Vertinant kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo pažymėtina, kad jis, nors ir paguldė V. D. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nebuvo iki galo nuoširdus.

Kaltinamasis kaltu prisipažino dalinai, dėl to prisipažinimas negali būti laikomas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio prasme. Kitų A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti - kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis praeityje neteistas (b. 1. 35 - 38, t.2), tačiau padarė labai sunkų nusikaltimą (BK llstr.), baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklės, įrašytas į priklausomybės ligų priežiūros centro įskaitą dėl priklausomybės nuo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. bausmę, artimą įstatymo sankcijoje nustatytam jos vidurkiui.

Pareikštas civilinis ieškinys, kurio sumą neturtinės žalos dalyje nukentėjusioji teismo posėdyje sumažino iki dešimties tūkstančių litų, tenkintinas pilnai, nes turtinės žalos dalyje yra pagrįstas turėtų išlaidų dokumentais, o neturtinės žalos dalyje visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelis. Kardomoji priemonė nekeistina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129str.ld. ir nuteisti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008m. sausio 26d. Kardomąją priemonę - suėmimą- iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. M. 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės ir 3086 (tris tūkstančius aštuoniasdešimt šešis) Lt 69 et turtinės žalos J. D..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tepinėlius, nuoplovas, polietileninį maišelį, striukę, V. D. priklausančius batus, drabužius, -sunaikinti, batus grąžinti A. M., garso įrašus saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam A. M. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.