- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- A15.-2611-1058/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- Š. P.
- Advokatai
- Edvinas Pocis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui Edvinui Pociui,
žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje Š. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. P. 2019 m. kovo 4 d., apie 20.08 val., Vilniuje, Žemaitės g. 6 (Kedrų g.), vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais Š. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.
Teismo posėdyje Š. P. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku važiavo Kedrų gatve. Gatvė yra labai siaura, todėl kelkraštyje dar stovint automobiliams prasilenkimas su priešpriešais važiuojančiomis mašinomis yra labai sudėtingas. Jis neatmetė galimybės, kad galėjo apgadinti kelkraštyje stovinį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai prasilenkinėjo su kita priešais važiuojančia mašina, tačiau neigė sąmoningai pasišalinęs iš įvykio vietos. Nurodė nepastebėjęs, kad apgadino „BMW“ automobilį. Prasilenkimo su priešpriešine mašina metu abu judantys automobiliai susilietė veidrodėliais, jo kairysis veidrodėlis nuo smūgio užlinko bet ir atsitiesė. Kadangi kitas automobilis taip ir nuvažiavo, jis nemanė, kad jam buvo padaryta kokia nors žala, todėl taip pat nuvažiavo. Nurodė, kad tikrai nebūtų nuvažiavęs, jei būtų supratęs, kad apgadino kitą automobilį, jo mašina yra drausta, todėl neturėjo tikslo išvengti atsakomybės. Susilietimo metu jo visas dėmesys buvo nukreiptas būtent į tą važiuojantį automobilį ir kito nepastebėjo. Kitokio garso, išskyrus dešinės pusės veidrodėlio susilietimo su pravažiuojančia mašina, negirdėjo ir apie „BMW“ apgadinimą sužinojo tik iš policijos. Negalėjo pasakyti, ar įbrėžimai ant jo mašinos „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio veidrodėlio buvo ir anksčiau, kadangi į menkus įbrėžimus jis nekreipdavo dėmesio. Jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl itin dažnai naudojasi automobiliu ir kartas nuo karto pastebi naujų įbrėžimų. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi vienas išlaiko šeimą, prižiūri neįgalią uošvienę, be to, pats turi didelių sveikatos problemų, jam numatyta planinė sąnario keitimo operacija po kurios negalės vaikščioti, o nuo gydymo įstaigų gyvena toli. Žmona dėl prasto regėjimo vairuoti negali, todėl jam teisė vairuoti yra būtina. Atkreipė dėmesį, kad net ir minimali ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda jam būtų didelė finansinė našta, kadangi per mėnesį jo pajamos tesudaro apie 575 EUR. Paskyrus mažesnę baudą, jis turėtų galimybę kuo greičiau atlyginti nukentėjusiai padarytą žalą.
Teismui pateiktame 2019 m. balandžio 24 d. paaiškinime Š. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 25-26). Tyrimo metu Š. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir tai jo pagrindinis darbas. Negali teigti, bet turėjo kontaktą veidrodžiais su priešpriešiniu automobiliu, kadangi veidrodis tiesiog užlinko ir atsitiesė, o priešpriešais važiavęs automobilis nesustojo, pats irgi nuvažiavo. Negali atmesti galimybės, kad nepalietė kelkraštyje stovėjusio automobilio, bet nevertino to kaip eismo įvykio, nes tiesiog nepajuto (b. l. 11).
Advokato padėjėjas Edvinas Pocius palaikė Š. P. išsakytus argumentus, atkreipė dėmesį į nepriekaištingą jo reputaciją, bei pažymėjo, kad eismo įvykis buvo tamsiu paros metu, lauke lijo, kas taip pat turėjo įtakos Š. P. galimybei pastabumui. Tai, kad neįsijungė „BMW“ automobilio garsinė signalizacija ir avarinės šviesos taip pat rodo, kad smūgis nebuvo stiprus, todėl Š. P. galėjo jo nepastebėti.
Liudytojas K. K. parodė, kad su drauge ėjo Kedrų gatve link Žemaitės gatvės, priešinga, nei stovėjo apgadintas automobilis gatvės puse. Prasilenkiant dviems automobiliams išgirdo garsų trinktelėjimą, tačiau paties kontakto nematė, nes užstojo mašinos. Kai automobiliai pravažiavo, pamatė, kad stovinčiam kelkraštyje automobiliui yra nulūžęs veidrodėlis, todėl užsirašė nuvažiuojančio automobilio numerius ir pranešė apie įvykį. Automobilių prasilenkimo metu girdėjo tik vieną susitrenkimo garsą, kitokių garsų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Be Š. P. ir liudytojo K. K. parodymų, Š. P. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: Š. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 4 d., apie 20.08 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Žemaites g. 6, automobilis „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino stovintį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykį matė liudytojas K. K.. Atvykus į įvykio vietą rado stovintį apgadintą automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) telefonu susisiekė su vairuotoja D. M.. Atėjusi prie automobilio vairuotoja paaiškino, kad automobilį paliko stovėti neapgadintą (b. l. 3); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. kovo 4 d., apie 20.08 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Kedrų g. prie maniežo į stovintį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir pasišalino baltos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio, susijusio su automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu, aplinkybės (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 6); nukentėjusiosios D. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ji priparkavo automobilį Kedrų g., 19.15 val., o 21.05 val. rado automobilį su vairuotojo pusėje nulaužtu veidrodėliu (b. l. 7); liudytojo K. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 4 d., Kedrų g., automobilis „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prasilenkinėdamas siauroje gatvėje su kita mašina, kliudė stovinčio automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį ir jį nulaužė. Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Pats buvo kitoje gatvės pusėje kai išgirdo smūgį, spėjo užsirašyti kaltininko automobilio valstybinį numerį; UAB „Krasta Auto Vilnius“ užsakymo patvirtinime nurodyta, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbų suma sudaro 779,48 EUR (b. l. 9, 10); iš registruotų kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra Š. P. (b. l. 12); fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobiliams „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai. Po automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis nurodyta, kad matosi smulkūs įbrėžimai, veidrodėlio korpusas kliba (b. l. 16-17).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 126 punktas numato kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, apgadinimą kyla pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Š. P. vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, papildomų duomenų apie eismo įvykį, liudytojo K. K. parodymų, nukentėjusiosios ir liudytojo paaiškinimų bei fotonuotraukų, nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nulaužtas priekinis kairės pusės veidrodėlis. Atsakomybėn traukiamas Š. P. neatmetė galimybės, kad lietė kelkraštyje stovėjusį automobilį, kadangi turėjo sudėtingą eismo situaciją važiuodamas ta pačia gatve, tačiau paties apgadinimo fakto nepastebėjo. Aplinkybę, kad būtent Š. P. apgadino automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino liudytas K. K., nurodydamas, kad jis užsirašė būtent kaltininko automobilio valstybinius numerius po to kai išgirdo susidūrimo garsą ir pamatė nulaužtą veidrodėlį. Įvertinus eismo įvykio schemoje nurodytą automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo kryptį (nuo Žemaitės g.), bei automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptį (taip pat nuo Žemaitės g.), fotonuotraukose užfiksuotus abiejų automobilių apgadinimus, jų pobūdį ir lokaciją – „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui padaryti dešinio galinio vaizdo veidrodėlio tamsios spalvos dažų įbrėžimai, veidrodėlis kliba, „BMW“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tamsios spalvos, jam nulaužtas kairysis veidrodėlis, t. y. apgadinimų mechanizmas vienas kitą atitinka, darytina išvada, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado būtent dėl kontakto su atsakomybėn traukiamo asmens vairuotu automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Š. P. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kvalifikuoti teisingai.
Š. P. taip pat buvo kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja.
Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigė, nurodė nesupratęs, kad įvyko eismo įvykis, kadangi kontakto nejautė. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo kategoriškai išvadai, jog Š. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Tiek Š. P., tiek liudytojas K. K. parodė, kad važiuojančių automobilių prasilenkimo metu buvo tik vienas susidūrimo garsas, todėl negalima atmesti galimybės, kad Š. P. judėdamas itin siaura gatve, kas matyti iš fotonuotraukos (b. l. 27), prasilenkimo su priešpriešais atvažiuojančia mašina metu veidrodėliais kontaktavo tiek su judančia, tiek su kelkraštyje stovinčia transporto priemone vienu metu. Logiška, kad prasilenkimo su atvažiuojančia mašina metu Š. P. dėmesys buvo nukreiptas būtent į ją ir jis neatkreipė pakankamo dėmesio į kairėje pusėje likusį atstumą nuo kito automobilio. Eismo įvykis buvo tamsiu paros metu, iš fotonuotraukos nematyti, kad gatvėje būtų įrengtas apšvietimas, vadinasi matomumas buvo itin ribotas – tiek, kiek siekė automobilio žibintų šviesa, be to, priešpriešais atvažiuojančios mašinos žibintai taip pat galėjo akinti Š. P. ir mažinti jo pastabumą. Liudytojas K. K. nurodė, kad apie tai, jog „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį suprato tik iš susidūrimo garso, vadinasi, po susidūrimo nesuveikė nei automobilio garsinė, nei šviesos signalizacija, kurios būtų galėjusios atkreipti Š. P. dėmesį ir į kelkraštyje stovinčią mašiną. Pagrindą abejoti tuo, kad Š. P. turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, sudaro ir nepriekaištinga atsakomybėn traukiamo asmens charakteristika. Š. P. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą nors teisę vairuoti turi jau daugiau nei 20 metų (b. l. 14-15) ir jo darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu (b. l. 13). Tai Š. P. apibūdiną kaip atsakingą ir rūpestingą vairuotoją. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog Š. P. iš esmės neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, kas leidžia spręsti, jog asmuo atsakomybės nevengia ir neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos.
ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog Š. P. akivaizdžiai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino, šios abejonės aiškintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir Š. P. atžvilgiu administracinė teisena, pradėta pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nutrauktina.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, pobūdį (transporto srityje), jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog Š. P. pripažino savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama Š. P. asmenybė – administracine tvarka baustas nebuvo, vykdo individualią veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini), siekia atlyginti padarytą žalą. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti Š. P. paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą Š. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį.
Š. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 10 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19099677981.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.