Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nesutinka, kad pareiškėjos pagal Sąlygas (8 punkto 1 ir 2 papunkčius) privalo parengti Grikienių kaimo dalies, esančios M1 funkcinio prioriteto zonoje, kitos paskirties žemės plėtros analizę ir pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui duomenis, pagrindžiančius, kad pakeitus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, leistinas kitos paskirties žemės plėtros procentas toje kaimo dalyje neviršys 5%. Taip pat nesutinka su Inspekcijos argumentais, esą bylą nagrinėjant teismuose nėra ir negalėjo būti iš anksto konstatuota atitiktis iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusiam Bendrajam planui.

Pažymi, kad Inspekcija netinkamai vertino tą aplinkybę, jog pareiškėjų atžvilgiu nebūtų priimtas palankus teismo sprendimas, jei pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo paskirties iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę keitimas prieštarautų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjų prašymo pateikimo metu (2013 m. gruodžio 9 d.), pakeitus pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo paskirtį iš žemės naudojimo į kitos paskirties žemę, būtų viršytas 5 proc. leistinas kitos paskirties žemės plėtros procentas toje kaimo dalyje. Mano, kad ši aplinkybė jau yra įrodyta, tačiau pareiškėjos Sąlygų 8 punkto 1 ir 2 papunkčiuose, yra verčiamos dar kartą atlikti tai, kas jau yra įrodyta ir konstatuota teismų.

Teigia, kad LVAT 2020 m. sausio 7 d. sprendimu įvertino 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos „M1“ zonoje leidžiama gyvenamųjų teritorijų plėtra, todėl pareiškėjų rengiamas detalusis planas žemės paskirčiai keisti nereikalauja papildomo pagrindimo.

Atkreipia dėmesį, kad LVAT yra išaiškinęs, kad žemės sklypo valdytojai ar naudotojai, su kuriais yra sudaryta sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, turi teisę detaliai planuoti tik tą teritoriją, kuri yra jų valdoma ar naudojama. Bet koks šių asmenų detaliojo planavimo ribų išplėtimas už valdomos ar naudojamos teritorijos ribų vertintinas kaip neteisėtas (2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–448/2009). Kadangi pareiškėjos nėra Grikienių kaimo žemių valdytojos nei naudotojos TPĮ 20 straipsnio prasme, pareiškėjos nevaldo duomenų apie Grikienių kaimo žemes, todėl negali parengti Grikienių kaimo dalies, esančios M1 funkcinio prioriteto zonoje kitos paskirties žemės plėtros analizės ir pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui duomenų, pagrindžiančių, kad pakeitus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, leistinas kitos paskirties žemės plėtros procentas toje kaimo dalyje neviršys 5 procentų.

Inspekcija 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. 2D-448 ,,Dėl 2021 m. lapkričio 12 d. skundo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotų 2021 m. spalio 15 d. planavimo sąlygų Nr. SP-006-21 ir dėl teikiamo privalomojo nurodymo“ pateikė atsakymą, kuriuo kartu pateikė ir Nurodymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir įpareigojo pakeisti Sąlygas –– panaikinant reikalavimą dėl detaliojo plano projekto (jo metu atliekamų analizių, sprendinių) atitikties Kraštovaizdžio SP, kuris pripažintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi po 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos, nesutikdamos su Inspekcijos 2022 m. sausio 7 d. Rašto dalimi dėl Sąlygų 8 punkto 1 ir 2 papunkčių ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 15 d. išduotų Sąlygų 8 punkto 1 ir 2 papunkčių reikalavimais, kreipėsi į teismą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad LVAT 2020 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėjė byloje Nr. eA-1653-502/2019 tenkino pareiškėjų apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. KADI-259 „Dėl sutarties nesudarymo ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų neperdavimo D. B., S. G., V. G.“ ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją perduoti D. B., V. G. ir S. G. 0,2952 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei pareigas, numatant šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės ūkio paskirties pakeitimą į kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją ir išduoti sąlygas 0,2952 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano rengimui.

Kaip atkreipė dėmesį LVAT savo 2020 m. sausio 7 d. sprendime, pagal 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Kartu pažymėjo, kad atsižvelgiant į išskirtinę teisinę situaciją nagrinėjamu atveju, ginčo Žemės sklypo detalusis teritorijos planavimas turi vykti pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nes kitu būdu aiškinant teisę būtų paneigta pareiškėjų pažeistų teisių ir teisėtų interesų konstitucinė teisminė gynyba.

Ginčui aktualios redakcijos (galiojusios iki 2014 m. sausio 1 d.) TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis planas – tai teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu. To paties straipsnio 3 dalis detalųjį planavimą apibrėžia kaip teritorijų planavimo dokumentą, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos).

TPĮ 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybės institucijos, be kita ko, koordinuoja ir organizuoja savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą. TPĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius bei valstybinės žemės valdytojai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Bendrojo teritorijų planavimo objektu tarp kitų laikoma ir savivaldybės teritorija arba jos dalys (miestai ir miesteliai) (TPĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bendrojo planavimo organizatorius, be kita ko, yra savivaldybės administracijos direktorius (TPĮ 8 straipsnio 3 punktas), atitinkamai bendrojo teritorijų planavimo dokumentas yra savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams (TPĮ 9 straipsnis).

TPĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato atvejus kuomet yra rengiami detalieji planai. TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 bei 4 punktai numato, kad detalusis planas rengiamas, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ar kitai veiklai plėtoti, taip pat, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas.

Pagal TPĮ 24 straipsnio 4 dalį, detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai TPĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos.

Vadovaujantis TPĮ 26 straipsnio 3 dalimi, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 6 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas rengti bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius pagal nustatytus teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius Tvarkos aprašo ir atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka pateikia paraiškas Tvarkos apraše nurodytoms institucijoms, kad šios išduotų sąlygas. Detaliojo plano rengimo atveju planavimo organizatorius raštu kreipiasi į savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti Sąvadą. Savivaldybės vyriausiasis architektas išsiunčia paraiškas ir papildomus dokumentus Tvarkos aprašo 30 punkte nurodytoms Sąlygas išduodančioms institucijoms. Pagal Tvarkos aprašo 9 punktą, sąlygos rengiamos vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais. Sąlygų reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija, teritorijų planavimo tikslais ir uždaviniais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su teritorijų planavimo tikslais ir uždaviniais, ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Sąlygas. Teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai turi būti aiškiai suformuluoti ir atitikti numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento rūšiai ir lygmeniui keliamus teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, numatytus Teritorijų planavimo įstatyme ir atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Sąlygose gali būti išvardijami konkretūs normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumento projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti Sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į Sąlygas.

Tvarkos aprašo 8.2 papunktyje nustatyta, kad planavimo sąlygas rengianti institucija jas rengia vadovaudamasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, regioninės plėtros planais, patvirtintomis investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais, darančiais įtaką numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, ir įvertinus planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygas.

Tvarkos aprašas nustato ir išduotų planavimo sąlygų keitimo tvarką. Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad Sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai: 11.1. planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre); 11.2. įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai, darantys įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre). Sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo proceso metu keičiasi teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai (Tvarkos aprašo 12 punktas).

Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (teisės aktas galiojo iki 2014 m. sausio 25 d.) (toliau – ir Taisyklės), 8 punkte nustatyta, kad rengiant detalųjį planą įvertinamos gretimybės – kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (įvertinami kaimyninių žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo reglamentai, tvarkymo ir naudojimo režimas). Taisyklių 21 punktas nustatė, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. O pagal Taisyklių 25 punktą detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos.

LVAT aiškindamas šias Bendrojo plano nuostatas 2020 m. sausio 7 d. sprendime konstatavo, kad aktualios ginčui Bendrojo plano nuostatos M1 zonoje, į kurią patenka pareiškėjų Žemės sklypas, nedraudžia žemės ūkio žemės paskirties keitimo, ginčo žemės sklypas nėra nutolęs toliau kaip 150 metrų nuo esamos užstatytos teritorijos, o jame yra servitutinis kelias, dėl ko Bendrajame plane numatytas užstatomos teritorijos prioritetas. LVAT taip pat atkreipė dėmesį, kad pateikti kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą tik rekomenduojama.

Skundžiamų Sąlygų 8 punkto 1 papunktyje pareiškėjoms nurodyta, kad privaloma vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323; neviršyti Bendrajame plane nustatyto reikalavimo M1 zonoje naujai kitos paskirties žemės plėtrai – teritorijų perspektyviniam žemės naudojimui – nuo 1 iki 5 proc. kaimo teritorijos (arba kaimo dalies, esančios M1 zonoje).

Sąlygų 8 punkto 2 papunktyje nurodyta, jog privaloma parengti Grikienių kaimo dalies, esančios M1 funkcinio prioriteto zonoje, kitos paskirties žemės plėtros analizę ir pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui duomenis, pagrindžiančius, kad, pakeitus Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemė, leistinas kitos paskirties žemės plėtros procentas toje kaimo dalyje neviršys 5 proc. Minėta analizė turi būti parengta, įvertinus jau nustatytą (leistiną Bendrajame plane) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, kuris yra Bendrojo plano sprendinių sudėtinė dalis, kitos paskirties žemės plėtrą.

Kaip jau minėta, LVAT 2020 m. sausio 7 d. sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į išskirtinę teisinę situaciją nagrinėjamu atveju, ginčo Žemės sklypo detalusis teritorijos planavimas turi vykti pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Taigi, atsakovės Sąlygose 8 punkto 2 papunktyje nurodytas reikalavimas detaliųjų planų projektams taikyti Kraštovaizdžio SP sprendinius teismo vertinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl šio reikalavimo Inspekcija davė atsakovei Nurodymą, atsakovė taip pat neprieštarauja, kad šis reikalavimas nebūtų taikomas, atsiliepime į pareiškėjų skundą pažymėjo, kad Nurodymą vykdys. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo neliko.