- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- I-429-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00852-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei,
2015 m. sausio 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 7 d. rašto (sprendimo) Nr. (22.5)D2-4244 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (išmokėti kompensaciją).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. M. kreipėsi skundu (b. l. 2) į teismą, prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 7 d. raštą (sprendimą) Nr. (22.5)D2-4244 „Dėl kompensacijos išmokėjimo“;
2) įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išmokėti pareiškėjai kompensaciją už pareiškėjos tremtyje – laisvės atėmimo vietoje išbūtą.laiką.
Pareiškėja skunde nurodo, jog ji su tėvo seserimi J. S., P. ir jos šeima buvo ištremta į Rusijos Irkutsko sritį nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1956 m. spalio 25 d.
Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 „Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems priverstiniams darbams, ir asmenims, 1951 – 1952 metais neteisėtai iškeldintiems iš vienų Lietuvos vietovių į kitas (Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose)“ 1.1 punktu, atsakovo buvo prašoma išmokėti pareiškėjai kompensaciją už tremtyje išbūtą laiką. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (22.5)D2-4244 pareiškėjos prašymo netenkino, apskundimo tvarkos nenurodė. Mano, kad pareiškėjos prašymas netenkintas nepagrįstai, kadangi ji pateikė visus reikalingus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė 2014 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. (22.5)D2-4244 tėra tik informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti visus reikiamus dokumentus, kad atsakovas galėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos prašymo. Atsižvelgdamas į tai, jog 2014 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu pareiškėja teismui pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti atsakovui kartu su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo, teismas išaiškino pareiškėjai galimybę pakartotinai pateikti atsakovui prašymą, kad atsakovas galėtų naujai įvertinti visas aplinkybes ir priimti atitinkamą sprendimą. (b. l. 57-58). 2014 m. spalio 23 d. pareiškėja pateikė atsakovui pakartotinį prašymą dėl kompensacijos skyrimo už tremtyje išbūtą laiką (b. l. 61) ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. lapkričio 19 d. priėmė naują sprendimą Nr. (22.5) D2-6662, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo (b. l. 65).
Šalies argumentai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, teismas 2014 m. lapkričio 25 d. posėdžio metu išaiškino pareiškėjai teisę pateikti patikslintą skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (22.5) D2-6662, kuriuo netenkintas pareiškėjos pakartotinis prašymas, panaikinimo iki 2014 m. gruodžio 5 d. (b. l. 77-78), tačiau pareiškėja teismui patikslinto skundo iki nurodytos datos nei vėliau nepateikė.
Esant minėtoms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja pagal šioje byloje pareikštus pirminius skundo reikalavimus, t. y. panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 7 d. raštą (sprendimą) Nr. (22.5)D2-4244 „Dėl kompensacijos išmokėjimo“ bei įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išmokėti pareiškėjai kompensaciją.
Pareiškėja S. M., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 79), į 2015 m. sausio 13 d. teismo posėdį neatvyko, raštu nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti bei nepranešė neatvykimo priežasčių (b. l. 81-82).
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Laimutė Mikužienė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b. l. 40-41) nurodė, kad pareiškėja 2014 m. birželio 5 d. pateikė prašymą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 1.1 punktu, prašė išmokėti kompensaciją už laiką, išbūtą tremtyje, nurodydama, kad iš Kretingos rajono Kurmaičių kaimo buvo ištremta į Rusijos Irkutsko sritį nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1956 m. spalio 25 d. kartu su tėvo seserimi S. J. ir jos šeima. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. (22.5)D2-4244 pareiškėjai išaiškino, kokių kategorijų asmenims gali būti mokamos kompensacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 pagrindu, įvardydama, kad šiuo nutarimu nustatytos kompensacijos gali būti mokamos tik asmenims, kurie yra buvę priverstiniuose darbuose, getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose, taip pat buvusiems mažamečių fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniams. Atsakovas informavo pareiškėją, kad šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu tremtiniams už tremtyje būtą laiką kompensacija nėra mokama.
Kadangi pareiškėja prie prašymo nepridėjo jokių dokumentų, įrodančių, kad ji priklauso bent vienai kategorijai asmenų, galinčių gauti kompensaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 pagrindu, todėl atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kad klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo minėto nutarimo pagrindu galėtų būti sprendžiamas tik tuomet, jeigu pareiškėja pateiktų dokumentus apie tai, jog Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais ji yra buvusi priverstiniuose darbuose, getuose, įkalinimo įstaigose bei kitose laisvės atėmimo vietose. Pabrėžia, jog pareiškėja klydo, manydama, kad tremtiniams už tremtyje būtą laiką yra mokamos kompensacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 pagrindu. Dėl šios aplinkybės atsakovas skundžiamu raštu pareiškėją informavo apie kompensacijų dydžius už konfiskuotą turtą tremtiniams ir kitų kategorijų asmenims, tuo pačiu nurodydama teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1238 „Dėl kompensacijų už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams perskaičiavimo“.
Akcentuoja, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 7 d. raštas Nr. (22.5)D2-4244 yra tik informacinio konsultacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas administraciniu aktu.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai S. M. nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2014 m. liepos 7 d. rašto (sprendimo) Nr. (22.5)D2-4244 „Dėl kompensacijos išmokėjimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą raštą, pareiškėja prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išmokėti pareiškėjai kompensaciją už pareiškėjos tremtyje – laisvės atėmimo vietoje išbūtą laiką.
Klaipėdos apskrities VMI 2014 m. liepos 7 d. rašto (sprendimo) Nr. (22.5)D2-4244 teisinis vertinimas
Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI 2014 m. birželio 16 d. gautas pareiškėjos 2014 m. birželio 5 d. prašymas dėl kompensacijos už tremtyje išbūtą laiką išmokėjimo (b.l. 43). Pareiškėja nurodė buvusi ištremta iš Kurmaičių km., Kretingos raj., į Irkutsko sritį nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1956 m. spalio 25 d. su tėvo seserimi J. S., P. ir jos šeima. Teisiniu prašymo išmokėti kompensaciją pagrindu pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 „Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems priverstiniams darbams, ir asmenims, 1951 – 1952 metais neteisėtai iškeldintiems iš vienų Lietuvos vietovių į kitas (Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose)“ 1.1 punktą.
Klaipėdos apskrities VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, skundžiamame 2014 m. liepos 7 d. rašte Nr. (22.5)D2-4244 (b.l. 42) nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1238 „Dėl kompensacijų už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims arba jų įpėdiniams perskaičiavimo“ buvusiems tremtiniams ir kaliniams grąžinama už turėtą turtą ne daugiau 3000 Lt šeimai, iš jų 500 Lt – už namų apyvokos daiktus. Už pastatus ir įrenginius mokama suma paskaičiuojama atskirai. Tremtiniams už tremtyje prabūtą laiką kompensacija nemokama. Nurodyta, kad pareiškėja, prašydama išmokėti kompensaciją už tremtyje išbūtą laiką, kaip pagrindą nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 327 „Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose“, kuris numato asmenims arba jų įpėdiniams kompensuoti uždarbį arba kitas darbo pajamas už priverstiniuose darbuose, getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką, taip pat buvusiems mažamečių fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniams už ten išbūtą laiką – po 20 Lt už mėnesį. Pabrėžta, kad kompensacijos išmokėjimo klausimas bus sprendžiamas, kai pareiškėja pateiks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymėjimą apie priverstiniuose darbuose, buvimą bei kitose laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1262/2014, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teisme nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).
Vertinant skundžiamą raštą akivaizdu, jog jame nėra išspręstas klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo ar neišmokėjimo, o tik pateikta bendro pobūdžio informacija, jog kompensacijos išmokėjimo klausimas bus sprendžiamas, kai pareiškėja pateiks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymėjimą apie priverstiniuose darbuose, buvimą getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką, t.y. kai pareiškėja pateiks įrodymus, kad ji priklauso bent vienai kategorijai asmenų, galinčių gauti kompensaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 pagrindu
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Klaipėdos apskrities VMI 2014 m. liepos 7 d. raštas Nr. (22.5)D2-4244 nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jame nėra valinių patvarkymų, kurie sukeltų teisines pasekmes pareiškėjai, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-625/2014).
Nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo nagrinėti stadijoje nebuvo aiški ginčo kvalifikacija, nes visa ginčo esmė bei jos teisinis vertinimas paaiškėjo atsakovui pateikus atsiliepimą ir pareiškėjai pateikus papildomus įrodymus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, administracinė byla dalyje dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 7 d. rašto Nr. (22.5)D2-4244 panaikinimo nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išmokėti kompensaciją už pareiškėjos tremtyje – laisvės atėmimo vietoje išbūtą laiką.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas gali institucijas įpareigoti iš naujo svarstyti prašymą (-us), tačiau teismas negali įpareigoti institucijų išspręsti prašymus atitinkamu būdu. Šiuo atveju materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013).
Pažymėtina, kad pareiškėjai 2014 m. spalio 20 d. teismo posėdyje pateikus naujus įrodymus, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, pasiūlydamas jai dar kartą kreiptis į atsakovą, kad šis priimtų atitinkamą sprendimą. Atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (22.5) D2-6662 netenkinus pareiškėjos prašymo, teismas 2014 m. lapkričio 25 d. atidėjo bylos nagrinėjimą ir išaiškino pareiškėjai teisę pateikti patikslintą skundą dėl minėto atsakovo sprendimo panaikinimo. Pareiškėja patikslinto skundo nepateikė, todėl teismas nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (22.5) D2-6662 teisėtumo ir pagrįstumo nevertina. Šiuo atveju teismas gali pasisakyti tik dėl pareiškėjos prašymo išmokėti kompensaciją už pareiškėjos tremtyje – laisvės atėmimo vietoje išbūtą laiką pagrįstumo.
Pareiškėja 2014 m. spalio 21 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama išmokėti jai kompensaciją už tremtyje išbūtą laiką (b. l. 61). Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (22.5)D2-6662 pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Ž. B., K. paskaičiuota 3850 rublių, Ž. S., P. – 4650 rublių kompensacija už laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką 1989 m. gruodžio 29 d. išmokėta dukrai M. D. B. (b. l. 65).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 „Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose“ (2006 m. rugsėjo 11 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (22.5)D2-6662 priėmimo metu) (toliau – ir Nutarimas) 1.1 punktas nustatė, kad asmenims, kurie Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais buvo išvežti priverstiniams darbams, buvo getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose ir kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą yra atkurtos visos pilietinės jų teisės, arba jų įpėdiniams kompensuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų uždarbis arba kitos darbo pajamos už priverstiniuose darbuose, getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką, taip pat buvusiems mažamečių fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniams už ten išbūtą laiką – po 20 litų už mėnesį. Šis nutarimas reglamentuoja kompensacijos išmokėjimą už įkalinimo ir kitose laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką ir nenumato kompensacijos už tremtyje išbūtą laiką. Nutarimo 1.2 punkte numatyta, kad šiuo nutarimu numatytos kompensacijos skiriamos ir mokamos tik asmenims, negavusiems jų pagal Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 160 „Dėl žalos atlyginimo reabilituotiems asmenims, suimtiems arba nuteistiems nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1981 m. birželio 1 d.“ (Žin., 1989, Nr. 22-299), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 327 „Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose ir kitose laisvės atėmimo vietose, ir asmenims, 1951-1952 metais neteisėtai iškeldintiems iš vienų Lietuvos vietovių į kitas“ (Žin., 1991, Nr. 26-704; 1992, Nr. 11-291, Nr. 25-752) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 222 „Dėl kompensacijų, mokamų kai kuriems reabilituotiems asmenims, padidinimo“ (Žin., 1994, Nr. 26-441).
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1989 m. lapkričio 17 d. reabilitavimo pažymėjimai Nr. 8-3801/89 patvirtina, jog pareiškėjos tėvai Ž. B., K. ir Ž. S., P. buvo nuteisti 8 metams laisvės atėmimo bausme nuo 1946 m. gegužės 29 d. iki 1954 m. vasario 22 d. (b. l. 68-69). Už laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 160 „Dėl žalos atlyginimo reabilituotiems asmenims, suimtiems arba nuteistiems nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1981 m. birželio 1 d.“, Ž. B., K. paskaičiuota 3850 (b.l. 70) ir Ž. S., P.– 4650 rublių kompensacija (b. l. 71). 1989 m. gruodžio 18 d. pareiškimu į Kretingos rajono finansų skyrių kreipėsi Ž. B., K. ir Ž. S., P. dukra M. D. B., prašydama išmokėti negauto atlyginimo kompensaciją už tėvų laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką (b. l. 67). Prašyme nurodyta, jog šeimoje buvo trys vaikai: Ž.-M. D. B., Ž.-M. S. (t.y. nagrinėjamoje byloje pareiškėja) bei Ž.-D. A. M. D. prašė pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Kretingos miesto centrinėje taupomojoje kasoje nurodydama, kad prideda sesers įgaliojimus. 1989 m. gruodžio 29 d. dukrai M. D. buvo išmokėta kompensacija už tėvų Ž. B., K. ir Ž. S., P. laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką (b. l. 72).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 327 „Dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose“ 1.2 punktą, kompensacijos mokamos tik asmenims, negavusiems jų pagal Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 160 „Dėl žalos atlyginimo reabilituotiems asmenims, suimtiems arba nuteistiems nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1981 m. birželio 1 d.“, todėl išmokėjus kompensaciją M. D. B., pareiškėja pagal minėto Nutarimo nuostatas prarado galimybę kreiptis dėl tos pačios kompensacijos.
Minėtos faktinės aplinkybės bei teisinis vertinimas iš esmės nurodytas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (22.5)D2-6662, todėl net ir tuo atveju, jeigu skundo dalyku būtų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (22.5)D2-6662, teismui nebūtų teisinio pagrindo skundą tenkinti.
Esant minėtoms aplinkybėms sprendžiama, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išmokėti pareiškėjai prašomą kompensaciją. Skundo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t.y. įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išmokėti pareiškėjai kompensaciją už tremtyje – laisvės atėmimo vietoje išbūtą laiką atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. M. skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išmokėti pareiškėjai kompensaciją už tremtyje – laisvės atėmimo vietoje išbūtą laiką atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos S. M. reikalavimo panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 7 d. raštą (sprendimą) Nr. (22.5)D2-4244 nutraukti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.