Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini) Klaipėda, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 16 d., nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23207969793).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23207969793), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu motyvuojant tuo, kad jos veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnyje, sudėties.

2023 m. birželio 13 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 16 d., nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 23207969793) Skunde nurodyta, su pareiškėjos sklypu tiesiogiai besiribojančio sklypo gyventojų (toliau - ir R. V.) triukšmavimo (muzikos ir radijo stočių laidų leidimo) 2023 m. gegužės 14 d., maždaug nuo 10 iki 13.30 val., sutrikdžiusio pareiškėjos ir jos sutuoktinio ramybę, poilsį ir darbą. Taip pat skunde nurodyta, kad Institucijos priimtu nutarimu pareiškėja nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, netyrė objektyvaus įrodymo - įvykio metu daryto garso įrašo (pridedamas prie šio skundo), neapklausė įvykio liudytojo - pareiškėjos sutuoktinio, nenustatė aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, ignoravo teismų išaiškinimus.

Pareiškėja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimynai nuolat triukšmingai pramogauja savo kieme - leidžia muziką ir radijo stočių laidas. Sklypas tiesiogiai ribojasi su šių kaimynų sklypu, sklypai yra nedidelio - 6 arų dydžio, todėl triukšmingose kaimynų pramogose yra priversti dalyvauti. Kaimynai vien tik dėl savo pramogos atima iš jų teisę į tylą, ramybę, ir normalų gyvenimą daro neįmanomu. 2023 m. gegužės 14 d., kaimynams eilinį kartą triukšmingai pramogaujant, telefonu per Bendrąjį pagalbos centrą paprašė policijos pagalbos, o vėliau, triukšmui nesiliaujant, per savitarnos portalą e. policija pateikė pranešimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau vadinsiu „Institucija“) jos ir sutuoktinio teisių į tylą ir ramybę neapgynė, tuo pačiu pripažindama triukšmautojams laisvę viešai triukšmingai pramogauti, o juos pasmerkdama ir toliau būti nuolatinio pramoginio triukšmo poveikyje. Nepagrįstu laikytinas Institucijos atsiliepimo teiginys, kad „ANK 488 straipsnio nusižengimo objektas yra viešoji vieta“. Remiantis teismų praktika, nusižengimo objektu yra įstatymo saugoma vertybė, į kurią yra nukreipta veika. Atitinkamai, ANK 488 straipsnio nusižengimo objektas yra ne viešoji vieta, bet viešoji rimtis, kaip viešosios tvarkos sudėtinė dalis. Svarbu dar ir tai, kad, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, žemės sklypo savininkas turi teisę tik į virš jo sklypo esančią oro erdvę, todėl triukšmo vien tik savo pramogai kėlimas peržengiant triukšmautojui priklausančios oro erdvės ribas ir trukdant kitiems asmenims, negali būti laikomas teisėtu elgesiu. Atitinkamai, teisėsaugos institucijos turi ginti kiekvieno visuomenės nario teisę į ramią aplinką, netrikdomą poilsį ir darbą, bet ne visuomenėje priimtų normų negerbiančių ir kitų asmenų teises pažeidinėjančių triukšmautojų interesus. Be viešosios rimties, šiai bylai aktuali ir dar viena konstitucinė, t. y., visos visuomenės vertybė - nuosavybės teisė. Ši teisė apima ir teisę savo privačiose valdose savo nuožiūra pasirinkti garsinę aplinką. Pabrėžė, kad tokią teisę turi ne tik triukšmautojai, bet ir kiti, triukšmautojų kaimynystėje gyvenantys asmenys. Prašo įvertinti tai, kad tankiai apgyvendintose vietovėse, kur žemės sklypai yra nedidelio, tik 6 arų dydžio ir tiesiogiai ribojasi su kitais trimis, keturiais ar net penkiais žemės sklypais, vien tik dėl savo pramogos triukšmaujantys asmenys daro nepakenčiamu kitų asmenų, esančių triukšmautojų kaimynystėje ir nenorinčių dalyvauti tokiose pramogose, gyvenimą, pažeidžia jų teises į normalią ir ramią aplinką. Prašo atsižvelgti į Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų išaiškinimus, kad teisės spragą konkrečioje byloje turi pašalinti teismas.

Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d., iš kaimyninio sklypo grojo muzika, buvo klausomos radijo stotys. Eilinį kartą kreipėsi į policiją prašant, kad šį veika būtų nutraukta. Antri metai iš eilės tam tikru periodiškumu, kuris nuo jų nepriklauso yra priversti dalyvauti kaimynų pramogose. Šiais metais tokių įvykių buvo ne vienas, kaimynė pripažįsta, kad buvo darže, garsiai klausėsi muzikos, niekam ji netrukdė. Toks kaimynės elgesys sudaro nepakenčiamas sąlygas, gyventi, mokytis. Kur yra padėtas muzikos aparatas nematė, nurodė, kad jokio skirtumo nėra į kurią pusę atsuktas garsiakalbis, nes jis tuos garsus girdi savo kieme.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu pareiškėjos duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, be teisinio pagrindo pareigūnai konstatavo, kad nėra administracinio nusižengimo padarymo požymių, kadangi garsiniais aparatais buvo grojama 2023 m. gegužės 14 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 13:30 val., privačioje nuosavybės valdoje, dėl ko buvo neteisėtai nutraukta administracinio nusižengimo byla. Pareiškėja prašė panaikinti priimti nutarimą ir R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Iš nutarimo turinio nustatyta, jog institucija administracinės teisenos nutraukimą grindė tuo, kad garsiniais aparatais buvo grojama 2023 m. gegužės 14 d. nuo 10 val. iki 13:30 val., privačioje nuosavybės valdoje, o asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, nėra keliami jokie specialūs elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501/2001 ir kt.). Valdos nuosavybė teismų praktikoje nėra absoliutus kriterijus konstatuoti viešosios rimties pažeidimą, viešosios vietos sampratai teismų praktikoje daug svarbesnis yra visuomenės prieinamumo ar visuomenės intereso apsaugos kriterijus. Konstitucinis Teismas pažymi, kad žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju asmens veikos kvalifikaciją lemia ne tiek veiksmų padarymo vieta, o jų pobūdis ir tikslas. Teismas pažymi, kad viešoji rimtis – tai pirmiausiai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros išorinio elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Nepadorus ir nemandagus elgesys, paveikiantis kitus visuomenės narius, pažeidžia visuomenės interesus, kadangi šių taisyklių laikymasis užtikrina normalią visuomenės gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog policijos pareigūnai 2023 m. gegužės 16 d. gavę pareiškėjos V. B. pareiškimą, reaguodami į jį, 2023 m. gegužės 14 d. apklausė R. V., kuri pripažino, jog savo sklype sodino daržoves, tvarkėsi šiltnamyje, todėl lauke klausėsi radijo laidų. Klausėsi normaliu garsu , todėl niekam tai trukdyti neturėjo. Taip pat R. V. nurodė, kad kaimynai gyvenantys sodo sklype Nr. 22, pastoviai yra nepatenkinti ir nepagrįstai ją skundžia dėl triukšmo bei rašo pareiškimus, nors dienos metu įstatymas nedraudžia kieme klausytis muzikos ar radijo laidų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnai, atlikdami 2023 m. gegužės 14 d. įvykio tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės, nes iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad pareigūnai neapklausė V. B. nurodyto liudininko – jos sutuoktinio E. B., taip pat nenustatinėjo ir neapklausė kitų galimų liudininkų – kaimynų, kurie būtų galėję patvirtinti arba paneigti nurodytas V. B. aplinkybes dėl R. V. leidžiamos – klausomos muzikos garsumo. Institucija, atlikdama tyrimą, turėjo atsižvelgti į V. B. nurodytas aplinkybes apie tai, kad policija dėl triukšmo jau buvo kviesta ne kartą, ir atitinkamai aiškintis visas šio įvykio aplinkybes, kad galimi pažeidėjai būtų kuo operatyviau ir paveikiau sudrausminti ir taip užkirstas kelias naujiems incidentams.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucija nesurinko visų galimų surinkti duomenų apie įvykį, suteikė R. V. paaiškinimams didesnę įrodomąją reikšmę nei V. B. paaiškinimams, garsinei medžiagai.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23207969793), naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priimti procesinius sprendimus tik išsamiai atlikus tyrimą dėl skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23207969793) pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.