Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Sigirė“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž., V. Ž., antstoliui R. V. dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkas turi asmeninio turto, iš kurio galima išieškoti skolą. Skolininkas su antstoliu nebendradarbiauja, automobilio būklė ir buvimo vieta nėra žinoma, todėl nėra galimybės jo realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, automobilis įsigytas santuokoje, todėl preziumuojama, kad automobilis skolininkui priklauso jungtinės nuosavybės teise.Skolininkas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Išieškoti iš šio turto nėra galimybės, nes išieškoma suma neviršija 2030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis), be to, turtui įregistruota hipoteka, todėl iš tokio turto išieškojimas galimas tik hipotekos kreditoriui davus sutikimą, tuo tarpu toks sutikimas nėra gautas (CPK 746 straipsnis).Remiantis Valstybinio ginklų registro duomenimis skolininko vardu registruotas ginklas – pistoletas. Ginklo būklė ir buvimo vieta nėra žinoma. Registruose nėra duomenų apie ginklo įsigijimą, todėl nėra aišku ginklas skolininkui priklauso asmenine ar jungtine nuosavybės teise. Kadangi skolininkas nebendradarbiauja išieškant skolą ir nėra galimybės tai nustatyti, preziumuojama, kad ginklas priklauso bendrąja jungtine nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-27 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-39089-129/2013 dėl 291,89 Eur skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palūkanų išieškojimo UAB „Sigirė“ naudai iš skolininko A. Ž..

Antstolis nustatė, kad skolininkas nedirba, turto, kuris priklausytų skolininkui asmenine nuosavybės teise ir iš kurio būtų galima išieškoti, neturi, todėl pasiūlė išieškotojui UAB „Sigirė“ kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies sutuoktinių bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas įvertindamas skolininko turtą (butą, automobilį, ginklą-pistoletą) padarė išvadą, kad skolininkas turi pakankamai turto, iš kurio antstolis gali išieškoti netaikius skolininko turto dalies nustatymo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas tokius pirmosios instancijos teismo argumentus laiko nepagrįstais.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad išieškojimas į skolininko butą, esantį (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju negalimas, nes: bute skolininkas deklaravęs gyvenamąją vietą ir išieškoma suma neviršija 2030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis); butui įregistruota hipoteka ir nėra duomenų, kad hipotekos kreditorius būtų davęs sutikimą dėl turto pardavimo (CPK 746 straipsnis).

Antstolio teiktais duomenimis automobilis VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas skolininkui esant santuokoje, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad preziumuojama, kad automobilis skolininkui priklauso jungtinės nuosavybės teise.

Antstolis iš Valstybinio ginklų registro duomenų nustatė, kad skolininko vardu registruotas ginklas – pistoletas. Byloje nėra duomenų apie ginklo įsigijimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginklas skolininkui priklauso asmenine nuosavybės teise.

Įvertinus aptartą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui asmenine teise priklausantį turtą (butą, automobilį, ginklą).

Dėl skolininko turto dalies nustatymo

CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad išieškotojui nenurodžius, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto išieškoti. Nagrinėjamu atveju skolininkui nenurodžius, iš kokio turto išieškoti, antstolis nustatė išieškojimą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio bei ginklo – pistoleto bei pasiūlė skolininkui kreiptis į teismą dėl turto dalių nustatymo.

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Skolininko sutuoktinei nepateikus duomenų, jog jos darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė ar būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas tenkinti išieškotojo prašymą ir nustatyti ½ skolininko dalį jo sutuoktinės darbo užmokesčio pajamose. Pažymėtina, kad turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Teismo vertinimu, neracionalu būtų nustatyti skolininko dalį ginkle – pistolete. Antstolis pateikė duomenis, kad, nors ir išnaudojęs visas jam prieinamas galimybes, nenustatė duomenų apie ginklo įsigijimą, taigi nėra aišku, ar ginklas skolininkui priklauso asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybės teise, be to, nesant duomenų apie jo buvimo vietą, skolininkui nebendradarbiaujant su antstoliu, ginklo realizavimas faktiškai būtų apsunkintas arba negalimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms antstolio atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – išieškotojo UAB „Sigirė“ prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintinas, nustatant, kad ½ V. Ž. gaunamų darbinių pajamų priklauso jos sutuoktiniui A. Ž. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti išieškotojo UAB „Sigirė“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatyti, kad skolininkui A. Ž. priklauso ½ jo sutuoktinės V. Ž. gaunamų darbinių pajamų.