- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1242-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06731-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- SIA „Citadele Leasing“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13334-1158/2023 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei A. Š. dėl įpareigojimo grąžinti daiktą teisėtam valdytojui, trečiasis asmuo SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę A. Š. grąžinti ieškovui lengvąjį automobilį KIA CEED, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 pagaminimo metų (toliau – ginčo automobilis), ir šio lengvojo automobilio užvedimo raktelius; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo vardu registruotą ginčo lengvąjį automobilį, uždraudžiant atsakovei šį lengvąjį automobilį naudoti, eksploatuoti, valdyti ir juo disponuoti. Pavesti areštuotą ginčo lengvąjį automobilį ieškovo pasirinktam antstoliui surasti, paimti ir perduoti jį ieškovui saugoti. Tuo atveju, jeigu lengvasis automobilis ieškovo pasirinktam antstoliui nebus perduotas geranoriškai, pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui lengvąjį automobilį paimti priverstinai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – iki sprendimo priėmimo paskyrė ieškovą Mindaugą Šidlauską lengvojo automobilio KIA CEED, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gamybos, saugotoju, įpareigodamas atsakovę A. Š. perduoti ieškovui lengvąjį automobilį KIA CEED, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 pagaminimo metai, ir jo užvedimo raktelius.
4. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir teismas šiuo pagrindu neturi teisės netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalis).
5. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovei pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
7. Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovas siekia vindikuoti konkretų kilnojamąjį daiktą – ginčo lengvąjį automobilį. Ieškinio dalyką sudaro įpareigojimas atsakovei nutraukti ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus – nutraukti neteisėtą ieškovo valdomo turto valdymą, atsakovei nesudarius minėto ginčo automobilio panaudos ar subnuomos sutarties su ieškovu. Ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, ieškovas yra teisėtas jo valdytojas. Iš ieškovo paaiškinimų teismas sprendė, kad ginčo turtas yra atsakovės gyvenamojoje vietoje ir yra jos faktiškai valdomas, į ieškovo reikalavimus grąžinti ginčo turtą atsakovė nereaguoja.
8. Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir siekdamas užkirsti kelią ateityje galimoms neigiamoms pasekmėms ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, taip pat į tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra prevencinio pobūdžio, atitinka materialinio reikalavimo esmę ir iš dalies yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu siekiant tinkamai išsaugoti ginčo turtą, teismas konstatavo, jog nesiėmus priemonių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir neužtikrinus tinkamos ginčo turto apsaugos, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl teismas nutarė įpareigoti atsakovę perduoti ginčo turtą saugoti ieškovui iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 12, 13 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė A. Š. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Vien ieškinio pateikimas ir jo atitikimas formai bei turiniui negali reikšti, kad ieškovas automatiškai įvykdė pirmąją sąlygą, sudarančią pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės nuomone, ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant teise, todėl teismas neteisingai sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrįstumas. Atsakovė taip pat turi teisę valdyti ginčo automobilį. Lizingo sutartis 2019 metais sudaryta šeimos interesais, atsakovė pritarė šiai sutarčiai, todėl šalys santuokos nutraukimo byloje 2022 metais patikslinta sutartimi susitarė ir patvirtino, kad po šalių santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo prievolės Citadele Leasing pagal lizingo sutartį lieka solidariomis šalių prievolėmis.
9.2. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nors būtent ieškovui, kaip prašančiam taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti konkrečius veiksmus, kuriais būtų išvengiama ar būtų apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas.
9.3. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad būtent atsakovė būtų netinkamai eksploatavusi transporto priemonę, ją tyčia ar dėl neatsargumo gadinusi. Atsakovė transporto priemonės niekada neslėpė, įprastai ją laikė savo gyvenamojoje vietoje. Į ieškovo raginimus atsakovė nereagavo, kadangi manė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti transporto priemonę nebuvo pagrįstas. Atsakovei automobilis, visų pirma yra reikalingas šalių vaikams vežti į/iš mokyklas, į/iš būrelius, koncertus, varžybas.
9.4. Šiuo atveju ieškovas nereiškia prevencinio ieškinio, tačiau tiek ieškinio reikalavimas, tiek teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir sukelia tas pačias teisines pasekmes atsakovei – įpareigojimą perduoti ieškovui transporto priemonę bei jos užvedimo raktelius. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės liktų galioti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, o tai savo esme atitiktų ieškinio reikalavimo patenkinimą iki bylos išnagrinėjimo ir ieškovas pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą. Todėl teismo nutartis prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių esmei bei paskirčiai.
9.5. Įgyvendinus teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo ir atsakovės vaikai patirs didelių nepatogumų ir suvaržymų, nes atsakovė, kaip įprasta, negalės jų vežti į mokyklą, būrelius, pas gydytojus ir į kitas vietas, į kurias turi vežti, o tai nesuderinama su tinkamu vaikų poreikių tenkinimu, iš esmės pažeidžia vaikų teises.
9.6. Atsakovė nėra transporto priemonės savininkė, todėl ji negali automobilio nei parduoti, nei dovanoti, nei atlikti kitų veiksmų, susijusių su nuosavybės teisės perleidimu ar apribojimu, net jei ši transporto priemonė liktų pas atsakovę. Tuo atveju jei ieškinys būtų patenkintas, ieškovas neturėtų jokių problemų atsiimti transporto priemonę, nes atsakovė, išskyrus naudojimąsi šia transporto priemone, kitokių veiksmų jos atžvilgiu neatlieka ir negali atlikti.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas 2023 m. birželio 28 d. kreipėsi į antstolės R. P. kontorą. 2023 m. birželio 28 d. priėmimo perdavimo aktas Nr. S-23-183-24239 patvirtina, kad 2023 m. birželio 30 d. 19:15 val. atsakovė perdavė, o ieškovas priėmė ginčo transporto priemonę bei jos užvedimo raktelius.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovas, paduodamas ieškinį teismui ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinėmis teisėmis naudojosi pagal jų paskirtį. Ieškovo suvokimas apie galimą jo teisių pažeidimą ir jų gynimas teisinėmis priemonėmis (CPK 5 straipsnis) negali būti vertinamas kaip sąmoningas naudojimas procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimas).
10.3. 2022 m. birželio 30 d. trečiasis asmuo sutikimu dėl turto subnuomos nurodė, kad jis neprieštarauja, jog ieškovas, kuriam 2019 m, liepos 10 d. lizingo sutarties pagrindu buvo perduota ginčo transporto priemonė, subnuomotų šią priemonę atsakovei. Pažymi, kad ieškovas, kaip lizingo gavėjas, prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus visu sutarties laikotarpį (prižiūrėti, remontuoti, nebloginti jo vertės ir t. t.).
10.4. Apeliantės argumentai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi lygias teises valdyti ginčo transporto priemonę, yra nepagrįsti, kadangi ieškovo ir atsakovės nebesieja šeimos santykiai. Šalys tik solidariai atsako kreditoriams pagal prievoles.
10.5. Atsakovės nesąžiningumas yra akivaizdus, nes atsakovė naudojosi transporto priemone nebūdama nei jos savininke, nei valdytoja. Atsakovė pasisavino transporto priemonę ir jos raktelius, į ieškovo, kaip teisėto transporto priemonės valdytojo, raginimus grąžinti transporto priemonę ir jos raktelius, nereagavo. Transporto priemonė buvo atsakovės gyvenamojoje vietoje, atsakovės faktiškai valdoma. Tokie atsakovės veiksmai sudarė pagrindą manyti, kad atsakovė ir toliau elgsis nesąžiningai ir sieks apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
10.6. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas pateikė rašytinius duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė netinkamai eksploatavo transporto priemonę. 2023 m. gegužės 1 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (Nr. 00-ANR_PR-293699-2023) ir administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-l83726-2023 patvirtina, kad laikotarpiu, per kurį atsakovė negrąžino ieškovui Transporto priemonės bei jos raktelių buvo padarytas administracinis nusižengimas, už kurį pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį numatyta bauda. 2023 gegužės 30 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-23-1034 patvirtina, kad 2023 m. gegužės 3 d. antstolė užfiksavo faktinę aplinkybę, jog transporto priemonės kėbulas yra subraižytas dvejose vietose: keleivio pusės priekinės durelės ir keleivio pusės galinis sparnas. Laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. birželio 28 d. atsakovė vėl apgadino automobilį.
10.7. Vaikų interesai, jų poreikių tenkinimas ieškovui taip pat yra svarbūs. Ieškovas vežioja vaikus ir į mokyklą, ir į būrelius. Ieškovas sutiko, kad faktiškai visas šalių bendros jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas po santuokos nutraukimo atitektų atsakovei, nes nenorėjo, kad vaikai būtų įtraukti į tėvų skyrybų procesą ir patirtų neigiamų išgyvenimų. Tuo tarpu atsakovė vaikus veda pas psichologą tam, kad jie butų apklausti dėl jų pavežėjimo į būrelius. Toks atsakovės elgesys tikrai neatitinka vaikų interesų.
10.8. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės. Atsižvelgus į aplinkybių visumą, bylos pobūdį ir siekiant užkirsti kelią neigiamoms turtinėms pasekmėms, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, teisingos ir tikslingos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu ir ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo eilę rašytinių įrodymų.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
13. Nagrinėjamu atveju nei apeliantė, nei ieškovas neprašo teismo priimti pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-717-464/2023).
Dėl atskirojo skundo
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
18. Atsakovė atskiruoju skundu įrodinėja, jog nėra nei pirmosios, nei antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. kad ieškovo ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, nes atsakovė taip pat turi teisę valdyti ginčo automobilį; kad ieškinio reikalavimas sutampa su laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir nėra jokios grėsmės sprendimo neįvykdymui, nes automobilis nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei, atsakovė neturi teisės jo parduoti ar kitai realizuoti.
19. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
20. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę A. Š. grąžinti ieškovui lengvąjį automobilį KIA CEED, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 metų gamybos, ir šio lengvojo automobilio užvedimo raktelius. Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 4.34 ir 4.35 straipsnių nuostatomis, kuriuose reglamentuota valdytojo teisė ginti esamą turto valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą.
21. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8745-1026/2022, buvo panaikintas šalių santuokos, sudarytos 2010 m. spalio 23 d. Tabariškių bažnyčioje, 2010 m. spalio 29 d. apskaitos akto įrašas Nr. 304, įregistruotas Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, ir patvirtinta patikslinta šalių sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Minėta sutartimi šalys, be kita ko, pasidalino santuokoje įgytą turtą bei prievoles kreditoriams. Šalys susitarė, kad pagal 2019 m. liepos 10 d. lizingo sutartį, sudarytą su SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialu, ieškovui M. Š. suteikiama teisė (lizingas) 60 mėnesių terminui valdyti ir naudoti transporto priemonę KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), šalys lieka solidarūs skolininkai, tačiau po santuokos įrašo panaikinimo, įmokas įsipareigojo mokėti ieškovas, o atsakovė įgijo teisę panaudos sutarties pagrindu naudotis minėtu automobiliu. Ieškovui įvykdžius visus įsipareigojimus, šalys susitarė, kad automobilis taps atsakovės A. Š. asmenine nuosavybe (Sutarties 2.4 punktai).
22. Iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad šiuo atveju ieškovas pareiškė teisme ieškinį, reikalaudamas apginti jo, kaip lizinguojamo automobilio teisėto valdytojo, valdymo teisę, kurią, anot ieškovo, atsakovė pažeidė, nes tinkamai neprižiūri transporto priemonės (transporto priemonė yra apgadinta, atsakovė bausta už administracinius teisės nusižengimus) ir nesudarė su ieškovu panaudos sutarties.
23. Preliminariai įvertinus ieškinį ir jame nurodytas faktines aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad ginčas dėl transporto priemonės valdymo ir turtinių teisų į jį yra kilęs iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto priskyrimas vieno iš sutuoktinio asmeniniam turtui bendru sutarimu gali turėti įtakos tam, kaip sutuoktiniai susitarė dėl kitų klausimų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jeigu šalys aptaria nurodyto pobūdžio turtinius klausimus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismas tokią sutartį patvirtina, toks teismo sprendimas dėl šių turtinių klausimų tarp sutuoktinių išsprendimo yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Priešingai nei dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, pavyzdžiui, susijusių su vaikų, sutuoktinio išlaikymu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, kai iš esmės pasikeitus aplinkybėms galima kreiptis į teismą dėl nurodytų santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo ar kito turto teisinio režimo ir (arba) padalijimo negali būti keičiama. Tokiais atvejais byla dėl išspręstų tokių turtinių reikalavimų pakartotinai gali būti nagrinėjama paprastai tik nustačius bendrųjų proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje pagrindų egzistavimą CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023).
25. Minėta, kad šioje byloje ieškovo reikalavimas dėl ginčo transporto priemonės teisinio režimo, teisių į jos valdymą yra kildinamas iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, todėl, vadovaujantis paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu, atskiroje byloje kelti klausimą dėl teisių į turtą, dėl kurio valdymo ir nuosavybės teisių yra susitarta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negalima.
26. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sutiktina su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Todėl vien šiuo pagrindu laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nebuvo nustatyta ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga.
27. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
28. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, bet prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi, pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad neatmestinos ir kitos išskirtinės situacijos, kai tokios (sutampančios su ieškinio dalyku) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, juo labiau, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra įpareigojimas (taip pat) atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2016, e2-123-178/2016).
30. Nurodyti teismų išaiškinimai reiškia, kad su ieškinio dalyku sutampančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais. Byloje dalyvaujantis asmuo, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad yra išskirtinės aplinkybės joms pritaikyti ir nėra galimybės kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-438-912/2023).
31. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, o ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovė netinkamai valdo ginčo transporto priemonę, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nesudaro panaudos sutarties su ieškovu.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas byloje pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nenurodė, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio reikalavimai kildinami iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, pagal kurią ieškovui tinkamai įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus automobilis tampa ne jo, bet atsakovės asmenine nuosavybe. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra faktinė ginčo turto naudotoja (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo argumentai apie atsakovės daromą žalą automobiliui ir administracinius nusižengimus, nepatvirtinus šių argumentų ginčo turto savininko dėl to pareikštomis pretenzijomis, yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti CK 6.639 straipsnio prasme, kadangi už žalą, padarytą dėl ieškovo įvardijamų veiksmų, atsako ne panaudos davėjas (ieškovas), bet panaudos gavėjas (atsakovė).
33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad skundžiamą 2023 m. birželio 26 d. nutartį, priėmęs pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.