- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-697-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- V. J. P.
- Ieškovas
- UAB „Kėdainių butai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1152-790/2010 pagal ieškovo UAB „Kėdainių butai“ ieškinį atsakovui V. J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Kėdainių butai“ 2009-05-19 pateikė pareiškimą, prašydamas išduoti įsakymą dėl išieškojimo iš V. J. P. 489,82 Lt už komunalinius mokesčius (už 2007-07 - 2009-04 laikotarpį), nes V. J. P. mokėjo ne sąskaitoje nurodytą sumą, 32,33 Lt delspinigių, 13 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2009-05-19 buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko V. J. P. kreditoriaus UAB „Kėdainių butai“ naudai 489,82 Lt skolos, 32,33 Lt delspinigių, 13 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovas V. J. P. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo, prašydamas panaikinti 2009-05-19 teismo įsakymą. Nurodė, jog skola apskaičiuota neteisingai. 2009-06-26 nutartimi buvo panaikintas 2009-05-19 teismo įsakymas, priimant ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kėdainių butai“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 489,82 Lt skolos, 32,33 Lt delspinigių, 66 Lt žyminio mokesčio, 17 Lt už registro išrašo pateikimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei kitas su bylinėjimusi teisme susijusias išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Ieškovas savo teisėtus reikalavimus grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu, apyvartos žiniaraščiu, kuriame už 2007 m. liepos mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. laikotarpį priskaičiuota 489,82 Lt komunalinių paslaugų mokesčių (administravimo, eksploatavimo paslaugos), 32,33 Lt delspinigių. Ieškovas gera valia delspinigiams pritaikė sutrumpintą terminą ir prašė tik už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn., kurie priteistini iš atsakovo (LR CK 1.125 str. 5 d. 5 p., 4.82 str. 3 d., 6.37 str., 6.71 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., LR įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“).
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas vadovaujasi LR Įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, tačiau UAB „Kėdainių butai“ nėra savivaldybės įmonė ir minėtas įstatymas netaikytinas. Ieškovas visiems vartotojams taiko įstatyme numatytus delspinigius, nors teisės tam aiškiai neturi, tokiu būdu pažeidžia viešąjį interesą. Ieškovas turėjo skaičiuoti šildymo sistemos eksploatacines išlaidas, remiantis 34,73 kv. m plotu. Ieškovo pateiktas apyvartos žiniaraštis nėra tinkamas įrodymas, nes jame nurodytos sumos už administravimą bei eksploatacines išlaidas. Atsakovas nesupranta, kaip buvo apskaičiuota skolos suma ir kokias paslaugas ieškovas suteikė atsakovui. Ieškovas, kaip naujas šilumos sistemos prižiūrėtojas, turėjo tiekti šilumą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir pirminis tiekėjas, arba raginti atsakovą, šalių susitarimu, sutikti su naujomis sąlygomis. Atsakovas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams poreikiams ir todėl ieškovo ir atsakovo santykiams taikytinas LR CK 6.188 str. reglamentavimas.
Atsakovas V. J. P. pateikė priešieškinį, kurį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-08 nutartimi atsisakė priimti. Nurodė, kad atsakovo priešieškinis paduotas teismui 2010-03-02, po to kai 2010-02-03 parengiamojo teismo posėdžio metu nutarta bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje ir nustatytas 14 dienų terminas pateikti papildomiems įrodymams. Teismas padarė išvadą, kad priešieškinio padavimas užvilkins bylos nagrinėjimą ir pažeis operatyvumo principą, kadangi byla jau paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Teismas konstatavo, kad priešieškinis paduotas dėl 2009-02-21 įvykio – atsakovo buto užpylimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priešieškinio pateikimo būtinumas iškilo vėliau. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prieštaravo priešieškinio priėmimui (LR CPK 143 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. P. pateikė atsiliepimo papildymą, nurodydamas, kad atsakovo buto šildymo plotas ir šildymo sistemos eksploatacijos plotas - 34,73 kv. m. UAB „Kėdainių butai“, perėmus pastato šildymo sistemos priežiūrą, padidino ieškovo buto šildymo sistemos eksploatacijos plotą dvigubai - 68,61 kv. m, atitinkamai dvigubai padidino mokestį už šildymo sistemos eksploataciją. Ieškovas visiškai nevykdo savo įsipareigojimų ir neatlieka numatytų darbų, neprižiūri namo bendrojo naudojimo objektų, nebuvo nei vieno namo butų savininkų susirinkimo. UAB „Kėdainių butai“ neteisingai nustatė administravimo tarifą, neteisingai renka privalomą remonto mokestį, t.y. jis yra renkamas be butų savininkų sutikimo. Atsakovui nesuprantamas ryšis tarp namo bendrosios nuosavybės ir savininko buto nuosavybės. Mokesčiai skaičiuojami nuo savininkų butų ploto kvadratūros, neva tai buto savininkas turėtų daugiau namo bendrosios nuosavybės. Bendrosios nuosavybės kaupimo mokesčių dydis turi būti sutartinis ir pagrįstas. Nustatytas namų techninės priežiūros maksimalus tarifas - 0,14 Lt už kv. m per mėnesį ir šildymo sistemos priežiūros maksimalus tarifas – 0,15 Lt/kv. m. UAB „Kėdainių butai“ abu skirtingus tarifus sujungia į vieną grafą ir nurodo kaip eksploatacinės išlaidos. Skirtingiems darbų ir mokesčių tarifams turi būti atskiros grafos. Kadangi neatliekami jokie darbai, susiję su namo bendrosios nuosavybės priežiūra, tai rinkti mokesčius už neatliktą darbą reguliariai, yra neteisinga.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-04-14 sprendimu ieškovo UAB „Kėdainių butai“ ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė:
1) priteisti ieškovui UAB „Kėdainių butai“ iš atsakovo V. J. P. 489,82 Lt skolos, 32,33 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-19 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 163,46 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti valstybei iš atsakovo V. J. P. 18,16 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Nurodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 68,61 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo bendriems objektams valdyti butų savininkai bendrijos neįsteigė, jungtinės veiklos sutarties nesudarė, dėl to Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-06-29 įsakymu Nr. AD-1-678 namo administratoriumi nuo 2007-07-01 paskyrė ieškovą UAB „Kėdainių butai“ (b. l. 25-27). Atsakovas, kaip buto savininkas, pagal turimo buto plotą ieškovui privalo apmokėti administravimo išlaidas. CK 4.84 str. 3 d. numato, kad administratorius veikia pagal savivaldybės institucijos patvirtintus nuostatus, o pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 p. numato, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų teikėjais nenumatyta kitaip. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad atsakovas ieškovui privalo apmokėti:
3) už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą). Atsakovas su ieškovu yra sudaręs 2007-10-09 daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, administravimo ir paslaugų apmokėjimo sutartį (b. l. 111-112), pagal kurią ieškovas įsipareigojo eksploatuoti, administruoti, prižiūrėti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus, bendrąją inžinerinę įrangą, bendrojo naudojimo patalpas, bendrąsias konstrukcijas, parengti namą žiemos sezonui, likviduoti ir lokalizuoti avarijas, atlikti kitus darbus, o atsakovas proporcingai savo daliai apmokėti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, remonto ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismas nustatė, kad šalys sutarties dėl namo šildymo sistemos priežiūros (eksploatavimo) nesudarė, nes atsakovas nesutiko su buto plotu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas mokestis šildymo sistemos priežiūrai. Ieškovas ginčo laikotarpiu taikė techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų tarifą 0,14 Lt/kv. m per mėn., šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tarifą 0,15 Lt/mėn. Tokio dydžio tarifai nustatyti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2006-03-24 sprendimo Nr. TS-115 1.2 ir 2.1 punktuose (b. l. 80). Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentai, kad ieškovas neturi teisės skaičiuoti delspinigių pagal įstatymą „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, nepagrįsti. Šio įstatymo 1 straipsnis numato reguliavimo sritį – jis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Teismas pažymėjo, kad ieškovo akcijų savininkas yra Kėdainių rajono savivaldybė (b.l. 102-106) ir ieškovas yra paskirtas savivaldybės institucijos sprendimu vykdyti administratoriaus funkcijas. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl 32,33 delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas (LR CK 4.76 str., 4.83 str., 4.84 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.188 str., LR CPK 92 str. 96 str., 178 str.).
Atsakovas V. J. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimą, vadovaujantis teisingumu ir apginant viešąjį interesą, bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „Kėdainių butai“ perėmus pastato šildymo eksploatacijos plotą dvigubai – 68,61 kv. m., atitinkamai dvigubai padidino mokestį už šildymo sistemos eksploataciją. Teismas nenustatė aplinkybės, kodėl UAB „Kėdainių butai“ neatsakė į atsakovo 2009-01-21 pareiškimą, kad mokesčius už buto šilumos eksploataciją skaičiuotų nuo šildomų patalpų ploto 37,73 kv. m. Namų savininkai visą laiką iki 2010 m. kovo mėn. visai atsijungė nuo šildymo sistemos, mėnesinių mokesčių už namo šildymo sistemos priežiūrą nemokėjo, kiti savininkai mokėjo nustatytą mokestį pagal jų butų šildomus plotus.
2) Teismas gina ne vartotojo, bet ieškovo interesus. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai neteisėtai apkaltino atsakovą, kad šildymą bute jis atjungė savavališkai, kad dėl jo kaltės įvyko avarija. Teismas nereikalavo įrodymų, pagrindžiančių minėtus kaltinimus. Teismas nepripažino, kad dalinis atsijungimas buvo teisėtas, nors atsakovas pateikė sutartį tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo bei prižiūrėtojo, patvirtino mokėjimo sąskaitomis, kuriose nurodytas šilumos eksploatacijos plotas.
3) Pagal „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką“, patvirtintą Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008-04-25 sprendimu Nr. TS-90, nėra pagrindo mokėti ieškovui UAB „Kėdainių butai“ mokesčių. Sutinkamai su šios metodikos IV.7. Daugiabučio namo administravimo darbai: iš 20 p., kuriuose išvardinti darbai, niekas neįvykdyta, išskyrus 7.13 p., kai kviečiama likviduoti avarijos ir 7.16 p. prevencinis darbas sus skolininkais, ieškinių rengimas ir skolų išieškojimas teismine tvarka. Ieškovas neteisėtai renka privalomo remonto mokestį, nes jis yra renkamas be butų savininkų sutikimo. Tai prieštarauja paties ieškovo UAB „Kėdainių butai“ 2006-04-19 direktoriaus įsakymui Nr. V-51, kur nurodyta lėšų kaupimo tvarka. Teismas neatsižvelgė į administravimo spragas ir, kad buvo būtinas susirinkimo sušaukimas.
4) Teismui šioje byloje buvo pateiktas priešieškinis dėl ieškovo neprižiūrėtos šildymo sistemos. Laiku nebuvo atjungtas šilumnešio vamzdis, jis trūko. Buvo užlietas atsakovui priklausantis butas. Dėl avarijos atsakovas V. J. P. patyrė nuostolius. Priešieškinio suma buvo 8480 Lt. Teismas nepriėmė priešieškinio dėl to, kad byla užsitęs ir, kad atsakovas gali bylinėtis dėl žalos atlyginimo kitoje civilinėje byloje.
Ieškovas UAB „Kėdainių butai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 68,61 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovu yra sudaręs 2007-10-09 daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, administravimo ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo proporcingai savo daliai apmokėti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, remonto ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus, rinkliavas ir kitas įmokas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui priklausantis naudingas plotas yra 68,61 kv. m., o ne kaip jis teigia - 34,73 kv. m. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jog šildymo sistemą bute atsijungė teisėtai, todėl mokestis buvo skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą kvadratūrą (LR CK 4.82 str., 6.2 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymas). Įstatymų leidėjas, nustatydamas juridiniam asmeniui pareigą sudaryti viešąją sutartį vienodomis sąlygomis su visais subjektais, riboja sutarties laisvės principą, kuris nėra absoliutus (LR CK 6.161 str., 6.184 str.). Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį prievolinių santykių ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų.
Analizuojant šalių tarpusavio teises bei pareigas, būtina atsižvelgti į minėtų sutarčių rūšių ypatumus. Atsižvelgiant į tokios sutarties pobūdį, taip pat į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, kolegija vadovaujasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo, prievolių įvykdymo, bei sutarčių aiškinimo principais. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam šios kategorijos bylose. Šalys turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai įgyvendinti savo pareigas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšmingi yra teisės ir pareigos, bei tarpusavio prievolės ieškovo ir atsakovo, sudariusių 2007-10-09 daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, administravimo ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 9075 (b.l. 111-112), kurioje nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 68,61 kv.m savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, remonto ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus, rinkliavas ir kitas įmokas. Viešame Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas 68,61 kv.m, pažymint, kad yra vietinis centrinis šildymas (b.l. 3-4).
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti atsakovo argumentų, kad už buto šilumos eksploataciją ieškovas turėjo skaičiuotų nuo šildomų patalpų ploto 37,73 kv. m, nes atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad šildymo sistemą bute atsijungė teisėtai ir viešame nekilnojamojo turto registre įregistravo atitinkamus pakeitimus. Tai, kad viešojo registro duomenys yra nepakeisti, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą ieškovui skaičiuoti mokesčius pagal Nekilnojamojo turto registre išviešintą kvadratūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, būdamas rūpestingas ir siekdamas užsitikrinti savo teisėtų interesų gynimą, turi įteisinti nustatyta tvarka šildymo sistemos jam priklausančiame bute atsijungimą, nes susidaro tokia teisinė situacija ir padėtis, kai buto savininkas neatlieka pakeitimų viešame registre dėl šildymo sistemos atjungimo, o teisinių veiksmų reikalauja tik iš ieškovo, ir tai neužtikrina paties atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir teisėtų interesų gynimo. Tai, kad atsakovas yra vartotojas, savaime nereiškia, kad ieškovas, kaip namo administratorius, gali už atsakovą, kaip buto savininką, atlikti pakeitimus viešame registre dėl atsakovo nuosavybės teisių įgyvendinimo.
Tai, kad pagal 2003-10-23 atsikaitymo už suvartotą šiluminę energiją sutartį šilumos tiekėjas įvardino 68,27 kv.m bendro ploto, o tiekėjo šildomą plotą - 34,73 kv.m, savaime nepatvirtina šildymo sistemos atjungimo teisėtumo ir nepakeičia viešojo nekilnojamojo turto registro duomenų, bei nesudaro teisinio pagrindo ieškovui skaičiuoti mokesčius nuo paminėtoje sutartyje įvardinto tiekėjo šildomo ploto - 34,73 kv.m. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Kėdainių butai“ adresuotas atsakovo 2009-01-21 pareiškimas (b.l. 110) neįrodo šildymo sistemos atjungimo teisėtumo. Tai, ar atsakovui buvo atsakyta į šį pareiškimą, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes byloje yra sprendžiamas sutartinių prievolių vykdymo klausimas ir teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo abejoti ir remiasi 2007-10-09 daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, administravimo ir paslaugų apmokėjimo sutartimi Nr. 9075, kuri nėra nuginčyta ar panaikinta nustatyta tvarka, todėl šalims yra privaloma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika“, patvirtinta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008-04-25 sprendimu Nr. TS-90, (b.l. 84-90), Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2006-03-24 sprendimu Nr. TS-115 (b. l. 80), bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-29 įsakymu Nr. AD-1-678 (b. l. 25-27), nes jie nėra panaikinti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad jis neturi mokėti ieškovui UAB „Kėdainių butai“ mokesčių, susijusių su ieškovo vykdoma veikla, skirta namo bendro naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui, nes atsakovas naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis.
Aplinkybės, ar ieškovas, kaip namo administratorius surengė namo gyventojų susirinkimą, neturi teisinės reikšmės atsakovo sutartinių prievolių vykdymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-08 nutartis atsisakyti priimti atsakovo priešieškinį yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, todėl jų nekartoja, pažymėdama, kad civilinė byla buvo iškelta 2009-05-19, o priešieškinis paduotas dėl 2009-02-21 įvykio tik 2010-03-02 (b.l. 120-121), tuo patvirtinant, kad atsakovas nėra suinteresuotas operatyviu procesu ir padėtis, kai nėra atliekami mokėjimai dėl skolos ieškovo naudai, yra atsakovo tikslas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra duomenų, panaikinančių atsakovo pareigą sumokėti skolą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 95 str., 143 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įgijo prievolę atlyginti valstybės naudai 7,05 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 186) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. J. P. valstybės naudai 7,05 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.