- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-876-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19196-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- G. B., G. R.
- Trečiasis asmuo
- M. G. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą ir papildomą atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria 2020 m. kovo 12 d. ieškovės V. F. atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams G. B. ir G. R., trečiajam asmeniui M. G. P. dėl nuosavybės sugrąžinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išimti iš atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagal ieškovės vardu apmokėtas sąskaitas faktūras jai priklausančias šarvo duris, dvejus garažo vartus su pakeliamais mechanizmais, dvejus kaltinius lauko vartelius, didžiuosius kaltinius vartus su slenkamuoju mechanizmu, iškasti visus ieškovės medžius, išimti visas trinkeles, nuimti balkonų kaltinius ir plieninius su stiklu turėklus, iškelti fontaną, išimti židinį, pirtį ir raudonmedžio laiptus, sugrąžinti visus baldus, buitinę techniką, katilus, filtrus, paveikslus, statulas, indus, knygas, asmeninius daiktus, kailinius, rūbus, rankines, pinigines su pinigais, ieškovės papuošalus, vaikų daiktus, telefonus, kompiuterį, laikrodžius, batus, iš garažo automobilį „Chrysler“, visą techniką ir sodo baldus bei įrankius, paliekant atsakovui G. B. tik tai, ką jis pirko iš trečiojo asmens M. G. P., priteisti iš atsakovės G. R. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir daiktų iškeldinimo kaštus.
2. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio nuostatomis, 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, kadangi pareikšto ieškinio suma yra 337 000 Eur.
3. Teisme 2020 m. kovo 12 d. gautas ieškovės V. F. atskirasis skundas, kuriam teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi 2020 m. kovo 12 d. ieškovės V. F. atskirąjį skundą laikė nepaduoti ir grąžino ieškovei.
5. Nurodė, kad ieškovei 2020 m. kovo 12 d. nutartimi buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Minėta nutartis ieškovei įteikta 2020 m. kovo 13 d., todėl trūkumų šalinimo termino pabaiga – 2020 m. kovo 20 d.
6. Teismas konstatavo, jog ieškovė iki termino pabaigos nepašalino 2020 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų, dėl ko vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 3 dalimi, ieškovės atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirųjų skundų teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ir papildomame atskirajame skunde ieškovė V. F. teismo prašo nagrinėti jos skundą ir ieškinį iš esmės. Atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas skundžiama nutartimi nurodė, jog trūkumų šalinimo termino pabaiga yra 2020 m. kovo 20 d., kadangi nutartis ieškovei buvo įteikta 2020 m. kovo 13 d. Apeliantė teigia, kad nutartis tą dieną jai nebuvo įteikta, todėl negalėjo būti netesėtai taikoma trūkumų šalinimo termino pabaiga – 2020 m. kovo 20 d. Šiuo atveju atskirasis skundas neteisėtai laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
6.2. Teisėja I. B. nesprendė atskirojo skundo priėmimo klausimo, bet trukdė teisingumo vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria 2020 m. kovo 12 d. ieškovės V. F. atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje nustatyta, jog ieškovė 2020 m. kovo 12 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį dėl nuosavybės sugrąžinimo iš gyvenamųjų patalpų kaip neteismingą apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti – patikslinti, t. y. nurodyti prašymą, ką apeliacinės instancijos teismas turėtų padaryti su skundžiama nutartimi. Ieškovei 2020 m. kovo 12 d. nutartis buvo išsiųsta per LITEKO VEP posistemį, t .y. per EPP.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės 2020 m. kovo 12 d. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, jog ieškovė per nustatytą 7 dienų terminą nepašalino teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Nurodė, jog ieškovei 2020 m. kovo 12 d. nutartis buvo įteikta 2020 m. kovo 13 d., todėl termino pabaiga atskirojo skundo trūkumams šalinti pasibaigė 2020 m. kovo 20 d. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad jai nutartis 2020 m. kovo 13 d. įteikta nebuvo, todėl termino pabaiga atskirojo skundo trūkumams šalinti negalėjo baigtis 2020 m. kovo 20 d. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliantės teiginiams nepritaria.
12. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovė yra LITEKO VEP posistemio (EPP) vartotoja. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog visi šioje byloje esantys procesiniai dokumentai ieškovės pateikti naudojantis EPP, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė šia paskyra aktyviai naudojasi. Pažymėtina, jog atskirasis skundas ir papildomas atskirasis skundas, kuriuos apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šioje civilinėje byloje, taip pat pateikti per EPP. Minėta, jog ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad jai 2020 m. kovo 12 d. nutartis buvo įteikta 2020 m. kovo 13., todėl termino pabaiga atskirojo skundo trūkumams pašalinti negalėjo baigtis 2020 m. kovo 20 d.
13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 buvo patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio IV skyriuje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šio Aprašo 22 punkte nurodoma, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis / EPP sistema) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.
14. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Nagrinėjamu atveju, apeliantė neginčija fakto, jog EPP paskyra nesinaudoja ar, kad jos EPP paskyra yra neveikianti. Taipogi ieškovė nėra nurodžiusi, kad teismo procesinius dokumentus pageidauja gauti kitu būdu, kaip pavyzdžiui, kad jie būtų siunčiami ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Priešingai, teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog juos teikia naudodamasi EPP sistema, kadangi šiuo metu gyvenamosios vietos neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, jog teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį ieškovė gavo, o jos įteikimo data, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, laikytina 2020 m. kovo 13 d. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2020 m. kovo 12 d. nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2020 m. kovo 20 d. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad ieškovė būtų įvykdžiusi ar bent bandžiusi vykdyti pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus, taip pat nenustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti. Šių konstatuotų aplinkybių pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu ieškovės 2020 m. kovo 12 d. atskirąjį skundą ir jį grąžino ieškovei.
15. Apeliantė taipogi atskirajame skunde teigia, jog teisėja I. B. nesprendė atskirojo skundo priėmimo klausimo, bet trukdė teisingumo vykdymui. Šis argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi 2020 m. kovo 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ieškovei buvo išaiškinta, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Taigi šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog atskirojo skundo trūkumai, kurie buvo nustatyti 2020 m. kovo 12 d. nutartimi nėra pašalinti, atskirąjį skundą laikė nepaduotu.
Dėl procesinės baigties
16. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu 2020 m. kovo 12 d. ieškovės V. F. atskirąjį skundą ir grąžindamas jį ieškovei, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl ieškovės atskirojo skundo ir papildomo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.