Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti (netektas darbingumas 70 procentų), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji S. K. 2015 m. rugsėjo 20 d. apie 8.00 valandą (duomenys neskelbtini) sodybos darže, savo anytai A. K. lazda tyčia sudavė du smūgius į dešinę ranką, vieną smūgį į nugarą, spyrė į kairę koją. Tokiais veiksmais dėl atsiradusių poodinių kraujosruvų dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, juosmens dešinėje nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamoji S. K. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jokių smūgių anytai A. K. nėra sudavusi. Ji į (duomenys neskelbtini), kur gyvena anyta, atvažiuoja dažnai, ten augina paukščius, turi tvenkinius, daržą. Sodybos gyvenamasis namas priklauso pusiau jos sutuoktiniui V. K. ir anytai A. K., su kuria kartu dar gyvena jos sutuoktinio sesuo O. K.. Kadangi jos nesutaria dėl naudojimosi turtu tvarkos, tarp jos ir anytos A. K. bei sutuoktinio sesers O. K. tvyro psichologinė įtampa, todėl ji, siekdama surinkti svarbią informaciją, nuolatos filmuoja sodybą ir jos aplinką. Nurodo, kad 2015-09-20 naktį ji nakvojo savo automobilyje „Misubichi pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio, nes teko saugoti tvenkinius nuo vagių. Ryte parvažiavusi į sodybą pastebėjo per rasą link braškyno numintą brydę. Paėmusi planšetinį kompiuterį pėdsakais ėjo iki braškyno ir filmavo brydę, braškyne išvydo anytą A. K., ją nufotografavo. Tada grįžo atgal, pašėrė paukščius ir sėdo tikrinti filmavimo kameros užfiksuotus vaizdo įrašus. Iš jų pamatė, kad link braškyno yra nuėjusi ne tik anyta, bet ir sutuoktinio sesuo O. K.. Ji vėl grįžo prie daržo ir tada pastebėjo, kad A. K. sodina braškių sodinukus, išrautus iš jos daržo. Šis faktas buvo aiškiai matomas, nes jos turimų braškių veislės lapai išskirtiniai savo forma. Dėl anytos padarytos vagystės ji labai susinervino, priėjo prie jos ir ėmė bartis. Jų barnis truko apie 2 minutes, tačiau A. K. ji nemušė, tik barėsi. Tada apsisuko eiti, bet kai priėjo iki daržo pakraščio, išgirdo, kaip A. K. šaukia: „nemušk manęs, mane muša“. Atsisukusi ji nieko prie anytos, kas galėtų ją mušti, nepastebėjo, todėl vėl paėmė planšetinį kompiuterį ir ėmė ją filmuoti. Pasisukusi pastebėjo, kad avietėse stovi O. K. ir viską stebi. Kaimyno V. T. įvykio vietoje nebuvo.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu S. K. kaltės taip pat nepripažino ir davė analogiškus parodymus, išskyrus dalyje dėl konflikto motyvo, kur buvo duodama parodymus tvirtino, kad konfliktavo dėl to, kad A. K. į savo braškyną buvo nuėjusi per jos braškes. (1 t., b. l. 114, 115).

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad gyvenamasis namas S. kaime priklauso jai ir sūnui V. K.. Sūnus atvyksta į sodybą ir joje būna su savo žmona S. K.. Su pastarąja vyksta nuolatiniai konfliktai, nes marti ją kaltina nebūtais dalykais, nuolatos ją užsipuola. 2015-09-20 apie 8.00 valandą darže ji ravėjo savo braškes. Ravėdama braškes kalbėjosi su kaimynu V. T., tačiau jiems bendraujant išgirdo, kad į namus automobiliu grįžo S. K., todėl V. T., vengdamas galimo konflikto su ja, išėjo į savo namus. Ji toliau liko ravėti savo braškes. Greitai į daržą atėjo S. K. ir užsipuolė ją, kad ji vaikščiojanti po jos braškes, vadino necenzūriniais žodžiais, rėkė ir vaidijosi, o tada pakėlusi nuo žemės jos pačios lazdą ja du kartus kito į ranką, vieną kartą per juosmenį, įspyrė spyrį į koją. Ji ėmė šauktis kaimyno V. T. pagalbos, o S, K., pamačiusi, kad kaimynas atsisuko, numetė lazdą. Iš namų atbėgo duktė O. K.. Užpuolusi ją S. K. kiek atsitraukė ir pradėjo fotografuoti jos dukrą O. K.. Jai pačiai skaudėjo, ji aimanavo. Vėliau ji pasiskundė į namus grįžusiam sūnui V. K., kad jo žmona S. K. ją sumušė. Kitą dieną kreipėsi pagalbos į medikus, nes sumuštas vietas skaudėjo, taip pat parašė pareiškimą policijoje.

Analogiškus parodymus nukentėjusioji A. K. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. 1. 9-14).

Liudytoja O. K. parodė, kad kaltinamoji S. K. yra jos brolio sutuoktinė, o nukentėjusioji A. K. jos motina. Ji su motina gyvena vienoje namo dalyje, kaltinamoji S. K. su sutuoktiniu V. K. kitoje. Su kaltinamąja S. K. jau dveji metai nebendrauja, nes nuolatos yra jos įžeidinėjama, jų santykiai įtempti, S. K. netenkina bendri turtiniai reikalai. 2015-09-20 apie 7-8 valandą kaltinamoji S. K. automobiliu parvažiavo nuo tvenkinių. Ji tuo metu plovė grindis. Labai greitai lauke išgirdo didelį triukšmą, girdėjosi S. K. balsas ir motinos riksmas, motina šaukėsi pagalbos. Ji išpuolė iš namų ir nubėgo į daržą. Motina stovėjo braškyne susiėmusi už dešinės rankos ir šaukė, kad jai labai skauda, pasakė, kad S. K. ją užsipuolė dėl braškių ir lazda ją sumušė. Tuo metu S. K. stovėjo 20-30 metrų atstumu pievoje, o per lauką matėsi jos pėdos, vedančios nuo motinos. Ji parvedė motiną į namus, apžiūrėjo ranką, koją, nugarą, matėsi paraudimai. Kitą dieną sumušimo vietose išryškėjo mėlynės, todėl motina kreipėsi į medikus bei parašė pareiškimą policijoje. Įvykio vietoje ji taip pat matė kaimyną V. T., kuris buvo paėjęs apie 50 m atstumu nuo vietos.

Analogiškus parodymus liudytoja O. K. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31, 32).

Liudytojas V. T. parodė, kad jis yra A. K. giminaitis ir kaimynas. Su kaltinamąja S. K. apie dvejus metus nesutaria, nes jos yra kaltinamas nebūtais dalykais, vagystėmis, S. K. jį ir sutuoktinę nuolatos filmuoja. 2015-09-20 apie 8.00 valandą jis atėjo prie savo gyvulių, netoliese darže pamatęs A. K., priėjo ją pakalbinti. Jiems besikalbant į namus automobiliu grįžo S. K.. Jis nenorėjo su ja susidurti, todėl atsisveikinęs A. K. išėjo link namų. Beeidamas keliu išgirdo moterų riksmus, atsigręžė ir pamatė, kad į daržą prie A. K. yra atėjusi S. K., jos abi barėsi, S. K. mojavo prieš A. K. lazda. Jis norėjo grįžti prie jų, bet pamatė, kad į pagalbą atbėgo O. K., todėl negrįžo, bet nuėjo į savo namus. Vėliau O. K. paskambino jo žmonai Alei ir pasakė, kad S. K. sumušė A. K..

Analogiškus parodymus liudytojas V. T. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. 1. 34-35), juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-11-09, parodymai užfiksuoti fotonuotraukose, plane- schemoje ( 1 t., b. l. 36-44).

Liudytojas V. K. apklausos metu parodė, kad buvo savaitgalis, jis grįžo į kaimą apie 10.00 valandą. Išėjusios į kiemą motina A. K. ir sesuo O. K. jam pasakė, kad jo sutuoktinė S. K. sumušė jo motiną A. K.. Jis klausė, kodėl tokiu atveju nekvietė policijos, tačiau į tai jam nieko neatsakė. Jis pamanė, kad eilinį kartą moterys susibarė, netikėjo tuo, kad motina buvo sumušta jo sutuoktinės. Sesuo jam paaiškino, kad nematė paties smurto fakto, o sutuoktinė S. K. jam paaiškino vaizdo įraše pamačiusi, jog motina į daržą nuėjo per jos braškyną, todėl nuėjo pasiaiškinti, kodėl eilinį kartą eina per jos braškes. Apie smurtą sutuoktinė jam neminėjo.

A. K. 2015-09-21 kreipėsi į policijos įstaigą protokolu – pareiškimu, jame nurodė, kad 2015-09-20 apie 8.00 valandą S. kaime ją sumušė sūnaus žmona S. K., kuri sudavė du smūgius lazda į dešinę ranką ir spyrė į kairę koją, dėl ko ji jaučianti fizinį skausmą (1 t., b. l. 1, 2).

2016-09-21 A. K. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė lazdą (1 t., b. 1. 22-23). Teisminio nagrinėjimo metu ji nurodė, kad abejojanti, ar tikrai pateikta lazda ji buvo sumušta S. K., nes lazdų ji turinti ne vieną, jomis pasiramsčiuodama vaikšto, smūgiai jai galėjo būti suduoti ir kita lazda.

Nukentėjusiosios A. K. sužalojimus patvirtina 2015-09-21 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G983/15(06), kurioje nustatyta, kad A. K. padaryta nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, juosmens dešinėje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek nukentėjusiajai atsitrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymūs (1 t., b. l. 28-29).

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami kaltinamosios S. K. kaltei pagrįsti.

BK 140 str. 2 d. įtvirtinta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamoji S. K. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytos dienos rytą sodybos darže įvyko konfliktas su anyta A. K.. Ji pamatė, kad anyta išrovė jos braškes ir jas persodina savo darže. Priėjusi prie anytos ją užsipuolė, iškoneveikė, tačiau kaltinamoji neigė tyčia smurtavusi prieš nukentėjusiąją, jos lazda neapdaužiusi. Iš kur nukentėjusiosios kūne atsirado sumušimų žymės, ji nežino, ji to nepadarė ir negalėjo padaryti dėl itin silpnos savo sveikatos, kadangi yra neįgali, fiziškai silpna, sunkiai vaikščiojanti, nepilnai valdanti dešinę ranką, todėl pakelti lazdos ir ja apdaužyti anytos negalėjusi. Nukentėjusiajai sužalojimai nustatyti ant dešinės rankos ir nugaros dešinėje, taigi, ji būdama dešiniarankė, suduoti smūgius galėjusi tik į kairę A. K. kūno pusę, dėl ko kaltinimai sudavus smūgius į dešinę yra nelogiški. Teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir jais netiki, nes jie prieštarauja kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Nukentėjusioji A. K. viso bylos proceso metu vienodai aiškino, kad kaltinamoji S. K. atėjo į daržą ir griebusi jos lazdą tyčia ja smūgiavo jai į dešinį žastą, nugaros dešinę pusę, spyrė į koją. Kitą dieną, išryškėjus sumušimų žymėms, dėl jaučiamo fizinio skausmo ji kreipėsi į medikus, o taip pat į policiją. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytojas V. T. patvirtino darže kalbėjęs su A. K., bet pastebėjęs parvažiuojančią į namus S. K., vengdamas konflikto, nuėjo link savo namų, tačiau išgirdęs moterų balsus atsigręžė ir matė, kad kaltinamoji yra atėjusi prie A. K., abi barasi, be to, S. K. mojavo prieš A. K. lazda. A. K. šaukėsi pagalbos ir jis norėjo grįžti, tačiau negrįžo tik todėl, kad pamatė atskubančią į pagalbą nukentėjusiosios dukrą O. K.. Liudytoja O. K. patvirtino, kad išgirdusi motinos pagalbos šauksmą, nubėgo į daržą, kur motina dejavo, buvo susiėmusi už dešinės rankos ir skundėsi, kad ją lazda sumušė marti S. K.. Tuo tarpu S. K. stovėjo netoliese ir filmavo aplinką. Motina norėjusi kviesti policiją, tačiau ji motiną atkalbėjo, bet kitą dieną dėl nepraeinančių skausmų motinai teko kreiptis į medikus, o taip pat dėl sumušimo motina parašė pareiškimą policijoje. Liudytojas V. K., nukentėjusiosios sūnus ir kaltinamosios sutuoktinis, nors ir teigė netikintis, kad jo sutuoktinė sumušė jo motiną, tačiau patvirtino, kad tą dieną jam atvažiavus į sodybą, motina jam pasiskundė, kad buvo sumušta S. K., jam parodė ranką, matėsi sumušimų žymės. Be liudytojų parodymų kaltinamosios kaltė grindžiama rašytiniais bylos duomenimis. 2015-09-21 tarnybinis pranešimas dėl sumuštos moters, tos pačios dienos protokolas – pareiškimas patvirtina, kad sekančią dieną po įvykio nukentėjusioji A. K. kreipėsi į medikus dėl sumušimo, taip pat į policiją ir nurodė, kad ją sumušė marti S. K.. Sekančią dieną po įvykio, t. y. 2015-09-21, A. K. apžiūrėjo teismo medicinos tarnybos specialistas ir padarė išvadą apie nustatytus kūno sužalojimus. Jis nustatė, kad kūne matomos poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, juosmens dešinėje. Specialistas patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu kieto buko daikto poveikyje ir galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2015-09-20 apie 8.00 valandą suduodant lazda ir spiriant. Visais aptartais įrodymais paneigtas kaltinamosios tvirtinimas esą ji nukentėjusiosios fiziškai nelietusi. Be to, pastebėtina, kad kaltinamoji teisme nurodė kitą konflikto motyvą, nei buvo nurodžiusi apklausos ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, pirminėje apklausoje teigė, kad pasiaiškinti su A. K. nuėjo pamačiusi, kad A. K. iki savo braškių yra nuėjusi per jos braškyną, jame palikusi brydę, tuo tarpu teisme tvirtino, kad A. K. sodino iš jos braškyno pavogtas braškes, kas ją stipriai suerzino. Tačiau joks vagystės faktas tyrime nebuvo fiksuotas, informaciją apie esą pavogtus braškių sodinukus kaltinamoji išsakė tik teisminio nagrinėjimo metu, ši informacija niekuo nepatvirtinta. Teismas laiko, kad tokiais parodymais kaltinamoji siekia bent kiek pateisinti savo elgesį, nurodant rimtesnį motyvą konfliktuoti ir taip įtikinamiau pateisinti kilusį pyktį anytos atžvilgiu.

Neatitinka tiesos ir kaltinamosios paaiškinimai esą liudytojas V. T. konflikto negalėjo matyti, jo įvykio vietoje nebuvo. Šiuos jos parodymus paneigė tiek pats liudytojas V. T., tiek nukentėjusioji A. K., kurie patvirtino, kad darže jie abu kalbėjosi, o V. T. išėjo namo tada, kai išgirdo automobiliu parvažiuojančią S. K.. V. T. patvirtino, kad jis matė įvykį iš toliau, stebėdamas jį nuo keliuko, vedančio į jo namus.

Neatitinka tiesos kaltinamosios teigimas, kad ji yra tiek silpna, kad negalėjo lazda anytai padaryti tokių kūno sužalojimų, kokie yra nustatyti, nes tiesiog dėl savo silpnumo negalėjo lazda užsimoti. Sprendžiama, kad savo neįgalumu S. K. dangstosi siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad neįgalumu ji rėmėsi ir vengdama dalyvauti teismo posėdžiuose. Tačiau iš jos pačios duotų parodymų teismui matyti, kad įvykio rytą ji automobiliu nuvažiavo į daržą, išsirovė penkis runkelius, susimetė juos į automobilio bagažinę, vėliau nusiskynė penkis moliūgus, kurių kiekvienas svėrė apie 2 kg, kirviu juos sukapojo ir pašėrė paukščius, pati nešėsi 5 litrų talpą su benzinu, jį susipylė į motopompą vandeniui iš tvenkinių pompuoti. Toks jos pačios detalus ryto darbų atpasakojimas tik patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamoji buvo pakankamai sveika ir stipri, kad atliktų kaltinime išdėstytus veiksmus prieš nukentėjusiąją. Be to, jos teiginys esą neįmanoma būnant dešiniarankei suduoti smūgių į kito asmens korpuso dešinę pusę visiškai nepagrįstas, nes net neturint specialių žinių akivaizdu, jog tokią galimybę leidžia žmogaus fizinė sandara, jei tik mušantysis asmuo užsimoja iš kairės pusės, ką galima atlikti tiek kaire, tiek dešine ranka, arba mušamas asmuo pasisuka savo korpuso dešine puse į mušantįjį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios nekaltumo taip pat nepatvirtina jos pačios į baudžiamąją bylą pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai VID 2015-09-20 073007, VID 2015-09-20 090334 VID 2015-09-20 090405 patvirtina tai, kad matoma sodybos aplinka, braškių vagos, brydė per rasą, senyva moteris darže. Vaizdo įraše VID 2015-09-20 090334 2015-09-20 08.04 MP4 49.052kb girdisi S. K. agresyvus pokalbis su galimai A. K.. Kaltinamoji S. K. naudoja grasinančio pobūdžio žodžius, žodžiai įžeidžiantys ir žeminantys. Vaizdo įrašai apžiūrėti ir aprašyti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l.137-150). Kituose S. K. pateiktuose vaizdo įrašuose nėra jokios reikšmingos bylai informacijos, išskyrus tai, kad beveik visuose įrašuose girdimi jos pačios sakomi žeminantys ir užgaulūs žodžiai anytos atžvilgiu, kas tik patvirtina ją esant konfliktiška ir nepagarbia vyresniam šeimos nariui. Kaltinamosios tvirtinimas, kad vaizdo įrašai įrodo, jog 8.00 valandą, kaip nurodyta kaltinime (nors kaltinime nurodytas tik apytikslis laikas „apie 8.00 valandą“), ji nebuvo darže, taip pat pateiktais įrašais nepatvirtinamas.

Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad kaltinamosios S. K. kaltė yra įrodyta. Jos veiksmai susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš savo šeimos narį – anytą (BK 248 str. 2 d.), dėl ko atsirado padariniai, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Kartu atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, nebausta administracinėmis nuobaudomis. Tačiau bausmės parinkimui turi įtakos kaltinamosios požiūris į savo padarytą veiką, o būtent, ji nėra kritiška savo veiksmų atžvilgiu, viso tyrimo metu demonstravo nepagarbą anytai, kas matėsi net teismo posėdžio metu, dėl ko kaltinamoji buvo perspėjama. Pačios kaltinamosios pateikti į bylą vaizdo įrašai tik patvirtina jos pačios nežabotą konfliktiškumą, nepriimtiną elgesį ir netoleruotiną normaliuose žmonių santykiuose leksikoną. Matyti, kad kaltinamoji spinduliuoja neapykanta anytai, užgaulioja ją, žemina ir menkina, iš ko teismas daro išvadą, kad jai tikslinga skirti tokią bausmės rūšį ir tokius apribojimus, kurie sulaikytų ją nuo tolimesnių ne tik smurtinių veiksmų, bet ir žodinio kontakto su nukentėjusiąja. Šie apribojimai skirtini atsižvelgiant taip pat į nukentėjusiosios interesus ir jos pageidavimą apsaugoti ją nuo tiesioginio kontakto su marčia ir sudaryti sąlygas ramiam gyvenimui.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Dėl kaltinamosios vengimo dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime jai ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė teisme buvo pakeista į pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, dėl ko iškilo būtinybė privalomam gynėjo dalyvavimui procese, teikiant antrinės teisinės pagalbos paslaugas S. K. (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą ši pagalba atsiėjo valstybei 49,22 eurus. Išlaidos susidarė dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, jos yra sąlygotos nepateisinamo kaltinamosios elgesio pažeidinėjant prievolę dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniem) mėnesiams, uždraudžiant jai šiuo laikotarpiu lankytis sodyboje (duomenys neskelbtini), nustatant jai įpareigojimą būti namuose nuo 23 valandos iki 5 valandos, jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu įpareigoti S. K. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti 5 paras nuo 2016-09-30 iki 2016-10-04, išbūtas kardomajame kalinime (suėmime), prilyginant jas dešimčiai laisvės apribojimo dienų.

Priteisti iš kaltinamosios S. K. valstybei 49,22 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo paskyrimo.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.