- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-528-493/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-04731-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau - Institucija) vyriausioji darbo inspektorė 2011-07-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad nuo 2011-06-01 iki 2011-06-20 UAB (duomenys neskelbtini) grindų danga prekiaujančiame skyriuje, esančiame Urmo bazė, (duomenys neskelbtini), V. K. leido dirbti pardavėjui S. G., nesudaręs su juo darbo sutarties, nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą. Įvertinęs liudytojo S. G. parodymus apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavėju-konsultantu jis pradėjo dirbti nuo 2011-06-01 (b.l. 6), ir juos sugretinęs su UAB (duomenys neskelbtini) dirbančiųjų sąrašu nuo 2011-04-01 iki 2011-07-11 (b.l. 7), teismas sprendė, kad V. K. leido darbuotojui S. G. nelegaliai dirbti nuo 2011-06-01 iki 2011-06-20, tai yra nesudarius su juo darbo sutarties.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu kreipėsi į apygardos teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas priėmė nutarimą neteisingai įvertinęs įrodymus. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LR ATPK 257 straipsnis). Apylinkės teismas nelegalaus darbo faktą laikė įrodytu iš esmės vadovaudamasis vienu įrodymu - S. G. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavėjo-konsultanto pareigose pradėjo dirbti nuo 2011-06-01. Inspektorės, tiek pildydamos administracinio teisės pažeidimo dokumentus, tiek duodamos parodymus teisme apie S. G. darbo UAB (duomenys neskelbtini) pradžią iš esmės rėmėsi tik S. G. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. Nei liudytoja R. K., nei liudytoja M. K. nenustatė, kad S. G. nuo 2011-06-01 iki 2011-06-20 dirbo nelegaliai (2011-07-11 patikrinimo metu S. G. dirbo legaliai, tik nepateikė darbo pažymėjimo). Vien tik S. G. rašytinis paaiškinimas neturėjo būti laikomas pakankamu įrodymu nelegalaus darbo faktui įrodyti. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad rašytinis darbuotojo paaiškinimas, jog jis darbą pradėjo nuo 2011-06-01, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams dėl S. G. CV atsiuntimo UAB (duomenys neskelbtini) 2011-06-02 (iš elektroninės pašto dėžutės kopijos taip pat matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbo skelbimas dėl pardavėjo-konsultanto pareigų mažiausiai iki 2011-06-13 nebuvo pašalintas - visą šį laikotarpį įmonė ieškojo darbuotojo). Be to, pats liudytojas S. G. duodamas parodymus teisme patvirtino, kad dėl patirto šoko ir išgąsčio pasiaiškinime įrašė ne tą dieną - padarė klaidą, tai yra paprasčiausiai sumaišė datas, nes neprisiminė tikslios darbo sutarties sudarymo ir darbo pradžios datos. Dėl minėtų prieštaravimų neįvertinimo nutarime, įrodymai, kad S. G. CV įmonei buvo atsiųstas 2011-06-02, nepagrįstai traktuojami kaip nepatvirtinantys fakto, jog S. G. tuo metu įmonėje nedirbo. Įrodymai, kad S. G. CV UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas tik 2011-06-02 laikytini pakankamais, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl minėto rašytinio paaiškinimo patikimumo. Dėl nurodytų abejonių ir neaiškumų sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo nutarimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodoma, apylinkės teismas neteisingai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, liudytojų ir V. K. pateiktus įrodymus. Parodymai apie tai, kad S. G. pradėjo dirbti nuo 2011-06-20 vertintini kritiškai, kadangi neatitinka nustatytų aplinkybių. Šis liudytojas teigia, kad atvykus darbo inspekcijos darbuotojams, išsigando ir paaiškinime įrašė neteisingą įsidarbinimo laiką. Tačiau apklaustos liudytojos R. K. ir M. K. parodė, kad atėjus inspektorėms, S. G. reagavo labai ramiai, nebuvo susijaudinęs, suprato, ko jo klausiama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje V. K. kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi nuo 2011-06-01 iki 2011-06-20 S. G. leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiems darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nelegalaus darbo faktą laikė įrodytu vadovaudamasis S. G. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavėjo - konsultanto pareigose jis pradėjo dirbti nuo 2011-06-01. Inspektorės, tiek pildydamos administracinio teisės pažeidimo dokumentus, tiek duodamos parodymus teisme apie S. G. darbo UAB (duomenys neskelbtini) pradžią iš esmės rėmėsi tik S. G. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. Nei liudytoja R. K., nei liudytoja M. K. nenustatė, kad S. G. nuo 2011-06-01 iki 2011-06-20 dirbo nelegaliai (2011-07-11 patikrinimo metu S. G. dirbo legaliai, tik nepateikė darbo pažymėjimo). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik S. G. rašytinis paaiškinimas neturėjo būti laikomas pakankamu įrodymu nelegalaus darbo faktui patvirtinti. Be to, rašytinis darbuotojo paaiškinimas, jog jis darbą pradėjo nuo 2011-06-01, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams dėl 2011-06-02 S. G. CV atsiuntimo UAB (duomenys neskelbtini). Iš elektroninio pašto dėžutės duomenų kopijos taip pat matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbo skelbimas dėl pardavėjo-konsultanto pareigų mažiausiai iki 2011-06-13 nebuvo pašalintas, todėl galima spręsti, jog šiuo laikotarpiu įmonė nebuvo radusi darbuotojo. Liudytojas S. G. teisme patvirtino, kad paaiškinime įrašė ne tą įsidarbinimo dieną, nes suklydo. Taigi, šie įrodymai laikytini pakankamais, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl minėto rašytinio paaiškinimo duomenų patikimumo, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo priėmimo dieną ir yra neskundžiamas.