Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-501-993/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-01
Bylos Nr.: 1A-501-993/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20074-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Indrė Averkienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis: R. A., ir D
Advokatai: Viktoras Preikšas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-993/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20074-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.1.1;2.1.7.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui,nuteistojo R. A. gynėjui advokatui Viktorui Preikšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas penkiems mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), R. A. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, R. A. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 400 MGL dydžio (20 000 eurų) bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių ir 400 MGL dydžio (20 000 eurų) bauda, į galutinę bausmę įskaityta bausmė, iš dalies ar visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jam pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuspręsta baudos priverstinį išieškojimą iš R. A. tęsti pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-98-800/2023.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš R. A. ir D. R. solidariai D. A. priteisti 318,25 eurų turtinei žalai bei 1 600 eurų neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dalyje dėl 7 069,95 eurų turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Iš R. A. ir D. R. priteista po 968 eurus proceso išlaidų D. A.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ir D. R. 2022 m. birželio 4 d. apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu dar ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, smurtavo prieš R. A. artimąjį giminaitį – brolį D. A., tai yra veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais D. A. sudavė teleskopine lazda į kairę kūno pusę, mėtė į nukentėjusįjį įvairius daiktus, metė kastuvą, kuris pataikė nukentėjusiajam į kairę koją, tuo abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais su dar ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nukentėjusiajam D. A. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinių kraujosruvų kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairio raktikaulio srityje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimo kairio klubo pusėje bei sukėlė jam fizinį skausmą;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir D. R. 2022 m. birželio 4 d. apie 15.05 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: jie neteisėtai per neužrakintas namo duris įėjo į nukentėjusiojo D. A. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpas, kur R. A. tyčia davė nurodymą D. R. paimti, o D. R., vykdydamas šį nurodymą, pagrobė D. A. priklausantį turtą – du benzininius pjūklus „Echo 420“, kurio vieno vertė 350 eurų, bendros 700 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam D. A. bendrą 700 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Viktoras Preikšas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. ir R. A. išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jam buvo smūgiuojama teleskopine lazda, į koją pataikyta kastuvu. Tokiais įrankiais padaryti sužalojimai turėtų būti pailgi. Nukentėjusiajam nėra užfiksuotas nė vienas sužalojimas, kuris atitiktų galimai padarytą tokiu įrankiu. Todėl abejotina, kokiu būdu jis patyrė šiuos sužalojimus. Teismas tvirtino, kad liudytoja E. N. ir policijos pareigūnė O. Ž. nurodė, jog jiems atvykus D. A. buvo labai susijaudinęs, išsigandęs, skundėsi skausmais. Tačiau tai nėra įrodymas, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė R. A. Nėra abejonių, kad vyko konfliktas, todėl susijaudinimas ir išgąstis buvo natūralus.

2.2. R. A. teigė pas brolį atvykęs pasiaiškinti dėl buto, bet D. A. juos iš karto puolė, pradėjo į jį pūsti vandenį, rėkė, kad užmuš, į R. A. pylė neaiškiu tirpalu, apdegino krūtinę ir šoną, plovėjo lazda prakirto antakį. Teismas šių nuteistojo parodymų nevertino. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. A. ar D. R. rankose būtų turėję kokių nors daiktų. Jeigu laikyti, kad rengėsi smurtauti prieš nukentėjusįjį, tikėtina būtų pasiruošę. R. A. tvirtino, kad jokių daiktų į brolį nemetė, nematė, kas metė kibirą, laužtuvą ir kastuvą, su R. A. atvykę asmenys rankose nieko neturėjo, jie nuo D. A. gynėsi, kai šis pradėjo juos pulti. Jo parodymai nepaneigti. D. R. parodė, kad į garažą nuėjo, kai išgirdo triukšmą, riksmą. Atėjęs matė R. A. įspaustą prie ekskavatoriaus ir pilamą karšto vandens srove, bandė jį patraukti nuo srovės, tačiau buvo pats apipiltas vandeniu į akis, jam plovėjo lazda buvo prakirsta galva, jis matė tik viena akimi, nematė, ką darė R. A. ir trečiasis asmuo, prieš D. A. jokio smurto nenaudojo.

2.3. Teismas, vertino R. A. parodymus kaip nenuoseklius, prieštaringus tarpusavyje ir su D. R. parodymais. Taip pat vertino ir D. R. parodymus. Nuosprendyje nurodoma tiek R. A., tiek D. R. parodymų neatitikimų, apie šiek tiek skirtingai nurodytas tam tikras aplinkybes, kuriuos teismas vertino kaip didelius prieštaravimus, teikiančius pagrindą netikėti jų parodymais. Pažymėtina, kad apklausinėjamas R. A. atsakinėjo į klausimus, detalizavo pagal užduodamus klausimus. Tačiau iš visų jo parodymų matyti, kad pas nukentėjusįjį jie vyko tikslu pasiaiškinti dėl buto nuomos, o ne rengėsi smurtauti. Iš visų R. A. ir D. R. parodymų, ir vaizdo įrašo matyti, niekas iš atvykusiųjų jokių smurto veiksmų prieš D. A. neatliko. Fizinis konfliktas prasidėjo po to, kai D. A. ėmė purkšti į R. A. ir trečiąjį asmenį aukšto spaudimo karšto vandens srove.

2.4. Teismas įžvelgė R. A. parodymų prieštaravimus tame, kad vienur jis aiškino nematęs, kad su D. R. atvykęs asmuo turėtų teleskopinę lazdą ar veido kaukę, kitur aiškino apie to asmens turėtą teleskopinę lazdą. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam buvo parodytas įvykio vaizdo įrašas, kuriame buvo matomas trečiasis asmuo. Nuteistasis atsakė į tyrėjo suformuluotus klausimus apie asmens turėtą teleskopinę lazdą. Net iš vaizdo įrašų nėra akivaizdžiai matyti, kad asmuo rankoje laikytų būtent teleskopinę lazdą. Iš vaizdo įrašų nėra matoma, kad prieš D. A. kokius nors veiksmus būtų atlikęs D. R. Tokių veiksmų negalėjo matyti ir R. A.

2.5. Dėl konflikto su V. L. pas R. A. tėvus teismas sureikšmino nuteistųjų parodymų skirtumus. Nuteistieji galėjo ir nematyti vienas kito veiksmų, o vėliau, kai buvo susipažinę su vaizdo įrašais, patvirtino, kad tam tikros aplinkybės galėjo būti ar buvo. Pažymėtina, kad jokie nusikalstami veiksmai dėl konflikto tiek su A. A., tiek su V. L. R. A. nėra inkriminuoti. Ikiteisminio tyrimo metu apie šias aplinkybes R. A. buvo apklausiamas praėjus daugiau kaip metams laiko, o teisme – praėjus beveik trejiems, todėl R. A., D. R. aiškinimas apie šias aplinkybes kažkiek ir skyrėsi, priklausomai nuo pateikiamų klausimų formulavimo.

2.6. Teismas akcentavo įvairiu metu R. A. duotų parodymų neatitikimus ankstesniems parodymams ar kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, apie trečiojo asmens veiksmus ne įvykio vietoje ir ne įvykio metu. Tokie parodymų neatitikimai nėra susiję su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Šie neatitikimai paaiškinami tuo, kad parodymai buvo duodami praėjus ilgam laikui nuo įvykio, jis buvo apklausiamas skirtingu laiku, skirtingų tyrėjų, atsakė į tokius klausimus, kurių buvo klausiamas, apklausiantys pareigūnai galėjo netiksliai užfiksuoti duodamus parodymus. Vėlesniuose parodymuose nurodytos aplinkybės galėjo skirtis ir jam apklausos metu parodytų vaizdo įrašų, paaiškėjo daugiau faktų, kuriuos jis galėjo patikslinti. R. A. parodymai, duoti kituose ikiteisminiuose tyrimuose, juose nurodyti jo duotų parodymų skirtumai negali būti vertinami, kaip esmingai skirtingi nuo teisme jo duotų parodymų šioje byloje. Kitose bylose buvo apklausiamas dėl kitų aplinkybių. Nors esminės jo nurodytos aplinkybės ir nebuvo skirtingos, tačiau R. A. statusas ikiteisminiuose tyrimuose buvo skirtingas, buvo skirtinga nustatinėjamų aplinkybių reikšmė.

2.7. Tai, kad tam tikru momentu nuteistieji įraše matomi kartu, savaime negali būti laikomi įrodymu, kad jie veikė kartu, žinojo, kad atlieka bendrus veiksmus, kad buvo susitarę atlikti kokius nors smurto veiksmus. Kaip smurto veiksmai nuteistiesiems inkriminuota, kad jie į D. A. metė – kanistrą, akmenį ar grumstą, bet nė vienas iš jų nepataikė. Tokie veiksmai nukentėjusiajam jokių pasekmių nesukėlė, todėl negali būti inkriminuoti kaip bendras veikimas siekiant padaryti sveikatos sutrikdymą. Teismas akcentavo, kad D. R. vėlesniuose parodymuose parodė daugiau aplinkybių, negu buvo nurodęs ankstesniuose. Jis nurodė tokias aplinkybes dėl kurių buvo klausiamas. Be to, galėjo naudotis savo teise duoti tokius parodymus, kokius mano esant reikalingus. Nuteistieji atsakė taip, kaip jie suprato įvykio eigą. Teismo išvada, kad R. A. ir D. R. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir prieštarauja tarpusavyje bei liudytojų, nukentėjusiojo parodymams ir neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių, yra nepagrįsta.

2.8. Nukentėjusiojo D. A. parodymuose ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisme yra ne mažiau neatitikimų ir prieštaravimų. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurodė, kad jį sužalojo R. A., D. R. ir nenustatytas asmuo. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad R. A. neatliko jokių smurto veiksmų. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad išgirdo šaukiant „davai mušam“ ir pamatė 2-3 m atstumu atlekiant R. A. su asmeniu su kauke ir kad šie asmenys puolė, o D. A. į juos atsuko vandens srovę ir ja gynėsi, o kaukėtas asmuo su teleskopine lazda kelis kartus ja smogė. Tačiau iš vaizdo įrašo nėra matomi smūgiai tariama teleskopine lazda. D. A. tvirtino, kad D. R. atėjo per lauką ir tada visi trys puolė jį. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad D. R. atėjo iš to paties angaro tik kitapus traktoriaus jau po to, kai D. A. ėmė purkšti karštu vandeniu, ir jokių veiksmų neatliko. Nors parodė, kad R. A. nurodė apsupti D. A., kad jie pradėjo į jį mėtyti įvairius daiktus, kad gindamasis nuo užpuolikų į juos purškė karštu vandeniu. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis pirmas atakuoja purkšdamas karštu vandeniu, kad trečiasis asmuo ilgesnį laiką laiko kastuvą ant peties ir tik purškiant į jį metė kastuvą.

2.9. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad supratęs, kad jį nori pulti, iš karto ėmė purkšti į juos karštu vandeniu. Ir tik tada atėjusieji ėmė mėtyti į jį įvairiais daiktais, trečiasis sudavė teleskopine lazda. Nors nukentėjusysis tvirtino išgirdęs juos sakant: „davai mušam“, tačiau tokių žodžių nuteistieji nepatvirtino. Iš vaizdo įrašo taip pat nėra pagrindo spręsti apie tokias aplinkybes. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nuteistieji nepatvirtino, kad būtų taręsi naudoti prieš nukentėjusįjį smurtą. Akivaizdu, kad gavę karšto vandens srovę, galėjo imti mėtyti į nukentėjusįjį įvairius daiktus. Nėra jokių duomenų, kad būtų pataikę į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis skirtingai paaiškino apie iš trečiojo asmens patirtus smūgius ir į jį mestus daiktus. Nėra pagrindo nukentėjusiojo parodymus pripažinti nuosekliais ir patikimais ir dėl to, kad jis siekė pritaikyti savo parodymus prie vaizdo įrašų, su kuriais jis nuo pat pradžių galėjo susipažinti. Nes vėliau aplinkybes nurodė žymiai detaliau. Tų aplinkybių, kurios nebuvo detaliau matomos iš vaizdo įrašo, įvardijo neprisimenantis.

2.10. Daiktinių įrodymo apžiūros protokole vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys užfiksuotas tendencingai, nurodant ir aplinkybes, kurios įraše nėra matomos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistieji artinosi prie nukentėjusiojo normaliu greičiu, o ne sparčiai, kaip nurodyta protokole. Prieidami pakankamai arti nebuvo užsimoję kokiais nors daiktais, iš ko būtų galima spręsti apie jų rengimąsi smurtui. Tuo tarpu nukentėjusysis iš karto pradėjo purkšti aukšto slėgio karšto vandens srove, dėl ko atėjusieji iš karto atsitraukė. Nukentėjusysis toliau purškė. Tokiomis aplinkybėmis natūralu, kad gindamiesi ėmė mėtyti į nukentėjusįjį po ranka pasitaikius daiktus. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusysis veikė prieš atvykusiuosius aktyviai ir agresyviai juos puldamas. Teismas įžvelgė, kad R. A. parodymai, kad D. A. puolant iškart išėjo, neatitinka vaizdo įrašo duomenų, nes nukentėjusiajam juos visus vejant iš įvykio vietos nepasišalino. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad R. A. su kitu asmeniu po keleto sekundžių pasitraukia.

2.11. Teismo vertinimu, vaizdo įrašas patvirtina tam tikrus nenustatyto asmens veiksmus prieš nukentėjusįjį. Šiuos veiksmus teismas vertino kaip bendrus. Veiksmas vyko keletą minučių, atvykusiųjų susitarimas vykdyti smurto veiksmus nėra patvirtintas jokiais duomenimis, per tokį trumpą laiką nebuvo galimybės suderinti veiksmus ar įtakoti vienas kito veiksmus, tuo labiau, kad daugelis veiksmų, nors ir ginantis nuo nukentėjusiojo veiksmų, nepasiekė savo rezultato – metami objektai nekliudė nukentėjusiojo. Visi veiksmai rodo, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo aktyvių veiksmų ir nepaneigia, kad atvyko pasiaiškinti dėl buto. Aplinkybė, kad būtent D. A. artinosi prie atvykusiųjų, kurie buvo užėmę gynybos pozicijas, patvirtina nuteistųjų parodymus. Tuo labiau, nustatyta D. R. purkštuvu buvo sužalota akis, o R. A. taip pat padarytas sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nukentėjusiojo užpuolimas pasireiškė tik tuo, kad R. A. su trečiuoju asmeniu priėjo prie nukentėjusiojo. Gavę karšto vandens srovės, irgi ėmėsi aktyvių veiksmų. Toliau vyko abiejų pusių veiksmai, kurie vertintini, kaip tolygūs. Jeigu trečiasis asmuo atliko kažkokius veiksmus, tai nereiškia, kad buvo susitaręs su juo ir D. R. naudoti smurtą, sumušti ir padaryti sužalojimus.

2.12. Įrašas nepatvirtina, kad nuteistieji turėjo tikslą vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Nei vaizdo įrašas, nei nukentėjusiojo parodymai nepatvirtina jokių R. A. ir D. R. veiksmų, kuriais galėjo būti padaryti sužalojimai D. A. Jokiais įrodymais nėra patvirtintas susitarimas atlikti D. A. sužalojimus lėmusius veiksmus. Sužalojimai jam galėjo būti padaryti trečiojo asmens ir tai ginantis. Sparčiai vykstančio konflikto metu R. A. galėjo nepastebėti teleskopinės lazdos. Įrankio panaudojimas nėra inkriminuotas, galėjo būti nenustatyto asmens ekscesas. Teismas R. A. kaltę padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą D. A. argumentavo kasacinėse nutartyse įtvirtinta bendrininkų atsakomybe. Tačiau baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį. Gynybos nuomone, nuteistųjų tyčia padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą niekuo nėra patvirtinta. Aplinkybė, kad kaltininkai iš pradžių atvyko pas A. A., ieškodami R. A. brolio Simo, o po to jo ieškodami vyko pas R. A. tėvus, tik patvirtino, kad turėjo tikslą pasiaiškinti dėl buto nuomos. Tik R. A. motinai nurodžius, kad visas aplinkybes apie butą žino D. A., vyko pas šį. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog nuteistieji buvo susitarę ir siekė nežymiai sutrikdyti sveikatą D. A. Nuteistieji nesudavė nė vieno smūgio jam, neatliko jokių veiksmų, galinčių sukelti sužalojimus ar skausmą. Apie nuteistųjų susitarimą nėra jokių duomenų. Nėra jokio pagrindo konstatuoti tiesioginį (ar netiesioginį) priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo.

2.13. Teismas vien iš D. R. parodymų, kad jis R. A. nurodymu paėmė du grandinius pjūklus, sprendė, kad buvo paimti R. A. nepriklausantys daiktai. Pirmos apklausos metu R. A. nebuvo klausiamas apie benzininių pjūklų paėmimą. Kadangi tuose namuose, kuriuose anksčiau yra gyvenęs ir tyrimo metu ten buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, ir buvo likę daug jo daiktų, sprendė, kad benzininiai pjūklai priklauso jam, todėl ir pasakė D. R. juos paimti. D. R. tą aplinkybę ir patvirtino. Iš aplinkybės, kad R. A. ilgą laiką negyveno savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, teismas padarė išvadą, kad jis negali ten užeiti ir ten negali būti jo daiktų, tačiau į senelių namus anūkas gali įeiti be pakvietimo, ten deklaruota jo gyvenamoji vieta.

2.14. Nuosprendyje tvirtinama, kad R. A. nepateikė jokių įrodymų, kad pjūklai priklauso jam, kad nesikreipė į policiją dėl jų atgavimo, kad negalėjo nurodyti, kokio jie gamintojo. Esą tai rodo, kad nuteistasis žinojo, jog pjūklai jam nepriklauso. Pažymėtina, kad tuo metu buvęs, kad ir klaidingas įsitikinimas dėl savo nuosavybės, niekuo nepaneigtas. Kadangi pjūklai buvo įsigyti seniau, jų dokumentai galėjo neišlikti. Be to, netrukus paaiškėjus, jog pjūklai jam nepriklauso, jis ir negalėjo pateikti įsigijimo dokumentų. Į policiją nesikreipė, nes pjūklus tuose namuose rado atsitiktinai, apie juos buvo užmiršęs, nes ne kiekvieną dieną naudojami. Be to, tuose namuose yra likę daugiau jam priklausančių daiktų. Teismas tokių aplinkybių nesiaiškino.

2.15. Teismas nurodė, kad R. A. prieštaringai aiškino, kad nurodė paimti pjūklus, nes turėjo mintį juos grąžinti broliui, kai šis atiduos jam skolą, kurios, be paties deklaratyvaus teiginio nei tiksliai nurodė, nei kuo nors pagrindė. Tokius parodymus R. A. pateikė vėliau, kai suprato, kad paimti pjūklai jam nepriklauso, nes turėjo mintį juos grąžinti broliui, kai šis atiduos R. A. skolą. Apie tai, ar D. A. buvo skolingas, teismas nesiaiškino, tačiau padarė išvadą. Teismo vertinimu, 2022 m. gruodžio 22 d. apklausoje R. A. nurodęs, kad įėjus į namo vidų, jis pastebėjęs du benzininius pjūklus, kuriuos liepė paimti, nors pjūklai R. A. nepriklausė. Tokios aplinkybės užfiksuotos apklausoje, klausimus formuluojant tyrėjui. Apklausa vyko jau po to, kai buvo paaiškinęs, kad suprato, jog pjūklai jam nepriklauso. Teismas kaltės įrodymu laikė aplinkybę, kad pirmesniuose savo parodymuose D. R. tvirtino, kad supratęs jog tie pjūklai priklauso R. A., o vėlesniuose – kad R. A. sakė, kad pjūklai priklauso jam. Tačiau šie parodymų skirtumai nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistiesiems buvo aišku, kad pjūklai nepriklauso R. A., o yra nuosavybė. Teismo nurodyti duomenys, kad R. A. prieš keliolika metų atliko bausmę Ispanijoje, vėliau jam buvo paskirtos kardomosios priemonės, nurodant kitas gyvenamąsias vietas, kad veiklą jis deklaruoja kitu adresu, nepaneigia, kad jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), ir, kad ten gali rastis jam priklausantys daiktai. R. A. verčiasi įvairiais ūkio darbais, nėra paneigta, kad savo nuosavybėje jis turėjo benzininius pjūklus.

2.16. Nuosprendyje tvirtinama, kad D. R. parodymai dėl jo įsitikinimo, jog pjūklai priklauso R. A., yra prieštaringi. Nesama duomenų, kad jis būtų galėjęs matyti šiuos pjūklus R. A. nuosavybėje, kad anksčiau nebuvo lankęsis tame name, o R. A. tuos pjūklus buvo įsigijęs dar gyvendamas (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad pjūklai neturi kažkokių ypatingų identifikuojančių požymių. D. R. pas R. A. galėjo matyti ir kitus panašius pjūklus. Teismas nesiaiškino, ar benzininių pjūklų R. A. turėjo ir savo darbo vietoje, kur yra jo faktinė gyvenamoji vieta. Teismas sprendė, jei D. R. anksčiau nesilankė (duomenys neskelbtini), tai negalėjo žinoti, kad R. A. gali turėti nuosavybėje benzopjūklų. Iš ko teismas padarė tokias kategoriškas išvadas nuosprendyje nėra nurodyta. Tačiau nėra paneigta ir tokia galimybė. Todėl laikytina, kad teismas vadovavosi prielaidomis.

2.17. R. A. netvirtina, kad nukentėjusiojo namuose laikė savo pjūklus. Paprasčiausiai pamatęs juos suprato, kad jie ten buvo likę nuo anksčiau. Pjūklai nėra toks daiktas, kuris naudojamas kasdien, todėl galėjo neturėti poreikio domėtis, kur jie randasi. Kad nuteistieji pusę metų pjūklus laikė savo žinioje, juos naudojo – pjovė malkas, remontavo, rodo, kad paimant pjūklus buvo įsitikinę, kad ima jam priklausančius daiktus. Žinodami, kad savinasi svetimus daiktus, gal būtų ėmęsi priemonių realizuoti juos ar paslėpti. Be to, paaiškėjus, kad pjūklų savininkas yra D. A., jie buvo perduoti pareigūnui. Net pripažinus, kad pjūklai buvo paimti siekiant susigrąžinti skolą, jo veiksmai gali būti vertinami, pagal BK 294 straipsnį, tačiau pagal vertę, tokie veiksmai nesudaro šio nusikaltimo sudėties. Nesant patikimų duomenų, kad jis žinojo ar suprato, kad pjūklai priklauso nukentėjusiajam, negali būti pripažinta, kad tyčia pasisavino svetimą turtą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2.18. Kadangi R. A. nepripažįsta savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nemato pagrindo sutikti ir su ieškinio reikalavimais. Veikoje nėra nusikaltimų sudėties, todėl nėra ir priežasties, dėl kurios turėtų atsirasti ieškinyje nurodyta neturtinė žala.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Viktoras Preikšas prašė nuosprendį panaikinti ir jo ginamąjį išteisinti, prokuroras Inetas Volungevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš nuteistojo R. A. gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame prašoma nuteistąjį išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad R. A. jokio smurto prieš brolį D. A. nenaudojo, nuteistieji jam nesudavė nė vieno smūgio, neatliko jokių veiksmų, galinčių sukelti sužalojimus ar skausmą, jų veiksmai nebuvo suderinti, jie nebuvo susitarę ir nesiekė sutrikdyti D. A. sveikatą (nebuvo tyčios). Tai D. A. juos puolė, jie gynėsi. Apeliaciniame skunde dėl vagystės epizodo nurodoma, kad nuteistieji buvo įsitikinę, jog pjūklai nuosavybės teise priklauso R. A., todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo susitarimas tyčia pasisavinti svetimą turtą. Taip pat nesutinkama su ieškinio reikalavimais.

5. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, 2K-106-719/2023). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2020).

6. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. A. kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Teismas, įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad R. A. su D. R. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su nenustatytu asmeniu, smurtavo prieš D. A., bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė jam sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, taip pat R. A. ir D. R. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą (du benzininius pjūklus).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. A. ir D. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu dar ir su nenustatytu asmeniu, smurtavo prieš R. A. brolį D. A., veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais jam sudavė teleskopine lazda į kairę kūno pusę, mėtė į nukentėjusįjį įvairius daiktus, metė kastuvą, kuris pataikė nukentėjusiajam į kairę koją, tuo nukentėjusiajam D. A. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinių kraujosruvų kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairio raktikaulio srityje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimo kairio klubo pusėje bei sukėlė jam fizinį skausmą.

8. Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad R. A. kaltės nepripažino ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo pas brolį pasiaiškinti dėl buto ir įmonės, iš paskos ėjo nepažįstamas asmuo, o D. R. buvo automobilyje, nukentėjusysis iš karto puolė, pradėjo į jį pūsti vandenį, pylė kanistrą su plovimo tirpalu, apdegino krūtinę, šoną, plovėjo lazda prakirto antakį, jie gynėsi, tikslo sužaloti brolį neturėjo. Pirmosios instancijos teismas itin plačiai ir išsamiai vertino R. A. ir D. R. parodymus jiems neigiant kaltę tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme metu bei pagrįstai ir teisingai juos vertino kaip nenuoseklius, prieštaraujančius tiek tarpusavyje, tiek ir kitų įrodymų visumai. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistųjų parodymų vertinimu, teigiant, kad nustatyti neatitikimai nepagrįstai įvertinti, kaip dideli prieštaravimai, kurie kaip pabrėžiama atsirado dėl, to, kad parodymai buvo duodami skirtingu laiku, apklausiant skirtingiems tyrėjams buvo atsakoma į tokius klausimus, kurie buvo užduodami, apklausiantys pareigūnai galėjo netiksliai užfiksuoti duodamus parodymus, o vėlesniuose parodymuose nurodytos aplinkybės galėjo skirtis ir dėl apklausos metu parodytų vaizdo įrašų, paaiškėjus daugiau faktų, kuriuos galėjo patikslinti. Teisėjų kolegija įvertino R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų protokolus, tiek ir teisminio posėdžio metu duotus parodymus. R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas 2022 m. birželio 9 d. (3 t., b. l. 86–89), 2022 m. gruodžio 20 d. (3 t., b. l. 90–93), 2022 m. gruodžio 29 d. (3 t., b. l. 94–96), 2023 m. kovo 15 d. (4 t., b. l. 30–33), 2023 m. balandžio 18 d. (4 t., b. l. 58–61), 2023 m. rugsėjo 4 d. (5 t., b. l. 127–131), teisiamojo posėdžio metu buvo apklausiamas 2025 m. kovo 31 d. (7 t., b. l. 121–135). Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų protokolai ir teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad apklausiant R. A. 2022 m. birželio 9 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. apklausose dalyvavo jo gynėjas advokatas Viktoras Preikšas, ant įtariamojo apklausos protokolų ar protokolų specialiųjų priedų pasirašė tiek jis pats, tiek ir gynėjas, patvirtino, kad su proceso veiksmo protokolais susipažino, jie surašyti teisingai, pastabų neturėjo. Tuo tarpu 2022 m. gruodžio 20 d., 2022 m. gruodžio 29 d. apklausų metu R. A. gynėjo nepageidavo, ir sutiko duoti parodymus jam nedalyvaujant, savo parašu patvirtino, kad su proceso veiksmo protokolais susipažino, surašyti teisingai, pastabų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu visas R. A. apklausas atliko tas pats tyrėjas O. Š., todėl nepagrįsti argumentai, kad parodymų skirtumus lėmė ir tai, kad apklausas atliko skirtingi tyrėjai. Be to, matyti, kad įtariamojo parodymai buvo duoti pasiūlius R. A. duoti parodymus apie įtarimo esmę. Net jeigu ir buvo užduodami klausimai, įtariamasis ir jo gynėjas susipažino su apklausų protokolais ir juos pasirašė, pastabų neturėjo, tai reiškia parodymai buvo surašyti teisingai iš jo žodžių.

Žemesnės instancijos teismas

9. Tuo tarpu vertinant R. A. parodymų neatitikimus, negalima spręsti, kad jie nedideli. Kaip matyti R. A. skirtingai nurodė esmines su analizuojamu įvykiu susijusias aplinkybes. Pradžioje teigė, kad įvykyje buvo vienas, kiti įvykio nematė, kad jis smurto nenaudojo, vėliau nurodė, kad į brolį metė akmenis ir „gruzą“, nepataikė, kad kitas asmuo sudavė broliui teleskopine lazda. Vienoje apklausoje nurodė, kad kitas asmuo įeidamas išdaužė langą teleskopine lazda, sudavė smūgius D. A., vėlesnėje apklausoje, kad nematė jog kitas asmuo turėtų teleskopinę lazdą. Skundžiamame nuosprendyje šie ir eilė kitų neatitikimų aptarti išsamiai. Apygardos teismas sprendžia, kad nuosprendyje nustatyti apelianto apklausų neatitikimai pagrindžia, kad R. A. parodymai nenuoseklūs ir nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, kaip nenuoseklius ir neatitinkančius kitų bylos įrodymų vertino ir D. R. parodymus. D. R. pradžioje nurodė, kad R. A. vienas nuėjo ieškoti brolio, nežino ar ten buvo kitas nenustatytas asmuo, vėlesnėje apklausoje nurodė, kad kitas asmuo teleskopine lazda išdaužė namo stiklą, nurodė, kad nematė, jog R. A. ar kitas asmuo suduotų kokius smūgius nukentėjusiajam ar ką nors mestų, tačiau dar kitoje apklausoje nurodė, kad metė kanistrą, akmenį ar grumstą.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad parodymai skyrėsi, nes parodžius vaizdo įrašus, iš šių buvo matyti daugiau aplinkybių, apie kurias ir nurodė papildomai, tačiau byloje nėra duomenų, kad įtariamieji buvo supažindinti su vaizdo įrašais prieš analizuojamas apklausas ar apklausų metu, kuriose fiksuojami neatitikimai. Be to, fiksuotas parodymų neatitikimas dėl veiksmų, kuriuos nuteistasis R. A. pats matė bei atliko, taigi žinojo tas aplinkybes net ir be vaizdo įrašų peržiūros – kad įvykyje buvo vienas, nors akivaizdu matė ir žinojo ir veikė ne vienas; smurto nenaudojo – nors vėliau nurodė, jog metė akmenis, grumstą; kad kitas asmuo turėjo teleskopinę lazdą, vėliau, kad neturėjo (nors iš vaizdo įrašo matyti, kad turėjo lazdą, taigi parodymai, jeigu jie būtų duoti patikslinantys peržiūrėjus vaizdo įrašą, būtų priešinga seka, tai yra pradžioj nurodant, kad neturėjo lazdos, o vėliau po vaizdo įrašo peržiūros tikslinant, kad šią lazdą turėjo) ir pan. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad teismas vertindamas R. A. parodymų nenuoseklumą, ir be kitų įrodymų analizuodamas taip pat ir jo parodymus duotus kituose ikiteisminiuose tyrimuose, bei nuteistųjų, liudytojų nurodytas aplinkybes apie įvykius iki jiems atvykstant pas nukentėjusįjį, klaidos nepadarė. Tai rodo, kad teismas išsamiai vertino visas aplinkybės ir įrodymus (tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius), siekdamas nustatyti byloje tiesą.

11. Nukentėjusysis D. A. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes, kad jį sužalojo kartu atvykę R. A., D. R. ir trečiasis nenustatytas asmuo. Išgirdo šaukiant, girdėjo žodžius „davai mušam“, atsisukęs pamatė 2-3 m atstumu atlekiant R. A. su dar vienu asmeniu, užsidėjusiu ant veido kaukę ir laikančiu rankoje lazdą, šie asmenys, atėję per garažą, jį puolė, jis į juos atsuko purškiamo vandens srovę ir ja gynėsi, asmenys kiek atsitraukė, bet kaukėtas asmuo jį puolė su teleskopine lazda, kelis kartus ja kirto, tas asmuo pataikė į kairį petį, į klubą, į šlaunį ir į blauzdą, tuo metu R. A. jam purškiant vandenį ant kaukėto asmens, kirto kažkuo jam iš nugaros. Paskui atėjo ir D. R., visi trys asmenys puolė jį. R. A. nurodė kitiems apsupti jį, asmenys išsisklaidė, kažkuriam davus komandą, jie pradėjo į jį mėtyti įvairius daiktus, kastuvas pataikė į kairę koją, vamzdis į kairį klubą, D. R. metė ir pataikė akmeniu ar „gruzu“, gindamasis nuo užpuolikų į juos purškė karštu plovėjo vandeniu. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas, dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, vertinimo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo parodymai baudžiamojo proceso metu iš esmės buvo tokie pat, eigoje tik patikslinami ir sukonkretinami. Nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

12. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvados. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: D. A. poodinės kraujosruvos kairės blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 8x6 cm, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 7x6 cm, kairio raktikaulio srityje 2,5x2 cm, juosmens kairėje pusėje 8x6 cm galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 4). Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajam nėra užfiksuotas nė vienas sužalojimas, kuris atitiktų galimai padarytą teleskopine lazda, kastuvu ir tuo pagrindu abejojama kokiu būdu jis patyrė šiuos sužalojimus. Tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo užpultas trijų asmenų, prieš jį buvo smurtauta, iš karto po įvykio nukentėjusysis skundėsi atskirų kūno vietų (kojos, peties, klubo) skausmu, minėtoje specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo nurodytas vietas. Nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad konkrečiai nustatyti, kurie sužalojimai D. A. buvo padaryti suduodant smūgius teleskopine lazda, laužtuvu, kastuvu, kumščiu, nėra galimybės, kadangi sužalojimuose nėra užsifiksavę žalojančio daikto individualios savybės; tiek lazda, tiek laužtuvas, tiek kastuvo bukos dalys, tiek ir kumštis gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas; D. A. poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairio raktikaulio srityje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairiame klube galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (4 t., b. l. 27–28). Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiojo nurodytą sužalojimų jam padarymo mechanizmą atitinka specialisto išvadose nurodytas jų padarymo būdas.

13. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykio vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Nors vaizdo įrašas yra be garso, tačiau jame užfiksuoti konflikte dalyvavusių asmenų veiksmai, patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Nesutiktina su apeliaciniu skundu, kad Daiktinių įrodymo apžiūros protokole šio vaizdo įrašo turinys užfiksuotas tendencingai. Teisėjų kolegija įvertino vaizdo įrašą ir sutinka, kad jame matyti, kaip asmenys R. A. ir nenustatytas asmuo sparčiu žingsniu eina prie nukentėjusiojo, vandens purkštuvu plaunančio techniką, nenustatytas asmuo eina prisidengęs veidą, rankoje laiko teleskopinę lazdą, kuria sudavė nukentėjusiajam. Iš asmenų greito ėjimo, jau turint įrankį, galima spręsti, kad jie ėjo smurtauti, o ne pasikalbėti, kaip nurodo R. A. Nukentėjusiajam nukreipus į R. A. ir nenustatytą veidą slepiantį asmenį, vandens srovę (kuris kaip nustatyta dar turėjo ir teleskopinę lazdą skirtą sužaloti asmenį), jie nepasišalina, matyti, kad šiek tiek atsitraukia, tačiau paėmę įvarius daiktus, artėja link nukentėjusiojo, šiam vis purškiant ir ginantis vandens srove, jie abu (R. A. ir nenustatytas asmuo) ima daiktus, meta į nukentėjusįjį. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistieji nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio, neatliko jokių veiksmų, galinčių sukelti sužalojimus ar skausmą, į nukentėjusįjį nepataikė nei vienas mestas daiktas, nepagrįsti. Vaizdo įrašas patvirtina, kad asmenys sulaukę pasipriešinimo (vandens srovės, kuria į juos purškė nukentėjęs siekdamas apsiginti) nepasišalina iš įvykio vietos, o priešingai, vis bando priartėti ir pulti (meta daiktus). Iš šono pasirodęs D. R., taip pat bandė mesti daiktą į nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam traukiantis atbulam ir vis dar purškiant srovę į nuteistuosius ir nenustatytą asmenį, R. A. ir nenustatytas asmuo artėja prie jo, nenustatytas, veidą slepiantis asmuo turi rankoje kastuvą. Vėliau matyti, kad šie du asmenys iš tiesų bando prie nukentėjusiojo prieiti iš skirtingų pusių, R. A. perėjo į nukentėjusiojo kairę pusę, nenustatytas asmuo liko dešinėje, rankoje laikydamas kastuvą, kurį metė į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis tiek vandens purkštuvu tiek paimtu nuo žemės kastuvu, kuris į jį buvo mestas, bando nuvyti jį puolančius asmenis, kurie vis artėja prie jo. Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė nukentėjusiojo D. A. tokių veiksmų, nuo kurių nuteistiesiems ar trečiajam nenustatytam asmeniui būtų reikėję gintis, priešingai, jie bet kada galėjo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau to nedarė, vis bandė prieiti prie nukentėjusiojo, bandė jį apsupti, mėtė į jį įvairius daiktus ir pataikė. Vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiojo D. A. parodymus apie tai, kas ir kuo jam sudavė smūgius, kaip jis buvo puolamas, smūgių sudavimas, daiktų pataikymas nurodomas į tas vietas, kur D. A. specialisto išvadoje buvo nustatyti sužalojimai.

14. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu liudytojų E. N. ir policijos pareigūnės O. Ž. parodymai, kad atvykus D. A. buvo labai susijaudinęs, išsigandęs, nėra įrodymas, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė R. A., kadangi vyko konfliktas, todėl susijaudinimas ir išgąstis buvo natūralus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei apeliaciniame skunde, byloje vertinama įrodymų visuma, juos siejant į vientisą grandinę daromos išvados. Pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus bylos įrodymų visumoje klaidos nepadarė. Byloje nukentėjusiojo parodymais, vaizdo įrašo ir specialisto išvada, kurioje nustatyti sužalojimai, bei kitų įrodymų visumoje, tame tarpe ir liudytojų parodymais, kurie pirmieji matė nukentėjusįjį iš karto po įvykio, girdėjo jo nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad R. A. veikdamas bendrai su D. R. ir nenustatytu asmeniu padarė nukentėjusiajam sužalojimus, dėl kurių jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jautė skausmą. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vertino, tiek tiesioginius tiek ir netiesioginius įrodymus.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog tam tikru momentu nuteistieji vaizdo įraše matomi kartu, savaime negali būti laikomi įrodymu, kad jie veikė kartu, žinojo, kad atlieka bendrus veiksmus, kad buvo susitarę atlikti kokius nors smurto veiksmus. Nurodoma, kad nuteistiesiems inkriminuota, kad jie į nukentėjusįjį metė – kanistrą, akmenį ar grumstą, bet nė vienas iš jų nepataikė ir nukentėjusiajam jokių pasekmių nesukėlė, todėl negali būti inkriminuoti kaip bendras veikimas siekiant padaryti sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistiesiems R. A. ir D. R. inkriminuoti smurtiniai bendri su nenustatytu asmeniu veiksmai, tai sudavimas teleskopine lazda, įvairių daiktų į nukentėjusįjį metimas, kastuvo metimas, kuris pataikė nukentėjusiajam į kairę koją, dėl ko nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, kurie sukėlė fizinį skausmą ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Aktyvius nuteistųjų ir nenustatyto asmens smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina aukščiau aptartas vaizdo įrašas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos veiksmus įvertino, kaip atliktus veikiant bendrininkų grupėje.

16. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-699/2015, 2K-291-495/2020).

17. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-693/2017, 2K-265-1073/2018).

18. Aptartas vaizdo įrašas patvirtina, kad nuteistieji ir su jais atvykęs nenustatytas asmuo veikė kartu, vienas kitą matė ir veikė koordinuotai, bandė apsupti nukentėjusįjį, mėtė į jį daiktus, nukentėjusiajam purškiant į juos srove vandens jie nesitraukė, vis bandė prieiti prie nukentėjusiojo iš vienos ar kitos pusės, metė į jį įvairius daiktus. Teisingai ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų veiksmai vertinami, kaip nukreipti į nukentėjusįjį D. A., turint bendrą tyčią sukelti bent jau fizinį skausmą D. A. ir jį nežymiai sužaloti. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pas D. A. nuteistieji ir nenustatytas asmuo atvyko jau nusiteikę agresyviai. Svarbu ir tai, kad nenustatytas asmuo link D. A. ėjo prisidengęs veidą, turėdamas teleskopinę lazdą, tai rodo, kad neteisėtų veiksmų atlikimui buvo pasiruošęs iš anksto. Nuteistieji įvairiais daiktais mesdami į nukentėjusįjį, matydami ir kartu su jais atvykusio nenustatyto asmens veiksmus suduodant nukentėjusiajam teleskopine lazda ir metant į nukentėjusįjį metalinius daiktus, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jo sveikatai, suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, matė, kad dalis daiktų pataikė į nukentėjusįjį, suprato, kad smurtas naudojamas trijų asmenų bendrais veiksmais, smurtą naudoja vienas po kito ir tuo pačiu metu. Tai neabejotinai, rodo tyčios bendrumą. Vertinant jų veiksmus, kaip atliktus bendrininkaujant svarbu ir tai, kad jau iki šio įvykio asmenys buvo nusiteikę agresyviai, tai patvirtina liudytojai A. A., R. V., V. L. Nors ankstesni nuteistųjų ir trečiojo asmens veiksmai jiems nėra inkriminuoti, tačiau jie patvirtina, kad visi asmenys kartu buvo dar prieš užpuolant D. A., po jų veiksmų pas nuvykus pas kitus asmenis, visi trys agresyviai nusiteikę asmenys, išvažiavo pas D. A. Jie dar pas A. A. išsakė grasinimus sumušti „visus“, taigi jų vykimas pas tėvus, o paskui pas nukentėjusįjį D. A., visur elgiantis agresyviai, konfliktiškai, ėjimas pas D. A. su agresyviai nusiteikusiu nenustatytu asmeniu, slepiančiu veidą, su jau su paruošta panaudojimui teleskopine lazda, išdaužiant namo lango stiklą, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patvirtinantys, jog nuteistieji turėjo išankstinį susitarimą. Teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nesant byloje objektyvių duomenų, jog nuteistieji buvo susitarę ir siekė konkrečių padarinių – būtent nežymiai sutrikdyti sveikatą D. A., todėl sprendė, kad jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jų veiksmus kvalifikavo vienodai, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų sudavė smūgį, nulėmusį sužalojimų D. A. padarymą. Todėl konstatuojama, kad išvada, jog nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas D. A. buvo sukeltas bendrais R. A., D. R. kartu su nenustatyto asmens veiksmais, yra teisinga. Būtent dėl nuteistųjų ir nenustatyto asmens bendrų veiksmų, tai yra panaudoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, kas patvirtina esant priežastinį ryšį tarp nurodytų asmenų atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių.

19. Apibendrinat aptartus argumentus konstatuojama, kad pagrįstai ir teisingai R. A. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jo kaltė įrodyta bylos įrodymų visuma, todėl jį išteisinti, kaip prašoma apeliaciniame skunde nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

20. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. R. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir D. R. veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, jie neteisėtai įėjo į nukentėjusiojo D. A. gyvenamojo namo patalpas, kur R. A. tyčia davė nurodymą D. R. paimti, o D. R., vykdydamas šį nurodymą, pagrobė D. A. priklausantį turtą – du benzininius pjūklus.

21. Apeliaciniame skunde ginčijant kaltę dėl pjūklų vagystės ginčijama subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė, kuri pasižymi tuo, kad vagystė gali būti padaroma tiktai tyčia, tai yra kaltininkui suvokiant, kad turtas svetimas ir norint jį neatlygintinai užvaldyti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. A. duodamas nurodymą D. R. paimti pjūklus, manė jog tai yra jo pjūklai, kadangi jis tuose namuose anksčiau gyveno, o tyrimo metu ten vis dar buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, ten likę ir kitų jam priklausančių daiktų. Vis dėlto, visos šios apeliaciniame skunde keliamos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje buvo motyvuotai ir argumentuotai paneigtos. Teismas išsamiai vertino R. A. keliamos versijos (jog jis manė, kad minėti pjūklai yra jo nuosavybė) argumentus, analizavimo bylos įrodymų visumą ir juos išanalizavęs padarė išvadą, kad nuteistieji suprato, jog įeina ne į savo namus ir paima ne jiems priklausančius daiktus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, juos patvirtinančių duomenų nepateikiama.

22. Nukentėjusiojo, nuteistųjų R. A. ir D. R. parodymai patvirtina, kad nuteistieji iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) paėmė du nukentėjusiajam D. A. priklausančius benzininius pjūklus, tai yra juos pagrobė. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad R. A. minėtuose namuose iš kurių paėmė pjūklus (manydamas, kad jie jo) anksčiau gyveno, kad ten yra deklaruota jo gyvenamoji vieta ir likę kitų daiktų, tačiau vien aplinkybė, kad asmens gyvenamoji vieta deklaruota nurodytu adresu savaime nepatvirtina, kad ten yra jo daiktų (šiuo atveju pjūklai). Šiuo atveju vertinant visą kompleksą nustatytų aplinkybių matyti, jog R. A. tuose namuose nebegyveno jau ilgą laiką. Pirmosios instancijos teismas vertinimo klaidos nepadarė analizuodamas R. A. parodymus, jog su broliu D. A. santykiai jau gana ilgą laiką buvo priešiški, brolis jo į tuos namus nebeįleido. Be to, ĮKNR ir Liteko duomenys iš tiesų suteikia pagrindą išvadai, kad R. A. adresu, iš kur pagrobė pjūklus negyveno jau ilgą laiką, kur kas ilgesnį laiką nei 2 metus, kaip jis nurodė. ĮKNR išrašas patvirtina, kad jis 2009 metais buvo nuteistas užsienyje ir atliko laisvės atėmimo bausmę, 2011 metais paleistas lygtinai vyko gyventi kitu adresu, 2018 m. atliekamame kitame ikiteisminiame tyrime jam buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos taip pat nurodant kitą gyvenamosios vietos adresą, kardomoji priemonė galiojo iki 2019 m. sausio 3 d., praėjus mėnesiui jis buvo suimtas, vėliau skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, taip pat nurodant kitą gyvenamosios vietos adresą. Šie duomenys yra pakankami spręsti, kad R. A. ilgą laiką jau faktiškai negyveno jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, iš kurios pagrobė pjūklus. Be to, R. A. nepateikė jokių duomenų, kad jis apskritai nuosavybės teise turėjo kokius nors pjūklus. Teiginiai, kad manė jog nukentėjusiojo namuose esantys pjūklai yra jo, vertinami, kaip gynybinė pozicija, kurios nepagrindžia jokie duomenys.

23. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nuteistųjų R. A. ir D. R. parodymus susijusius su pjūklų pagrobimu ir nustatė, jog jie prieštarauja tarpusavyje, nėra nuoseklūs. Su tokiu nuteistųjų parodymų vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Šiuo atveju nuteistojo R. A. parodymai, kuriuos jis davė baudžiamojo proceso eigoje skyrėsi kardinaliai. Kaip matyti 2022 m. gruodžio 20 d. apklausiamas įtariamuoju R. A. nurodė, kad įėjus į namą pastebėjo du pjūklus, kuriuos nurodė D. R. paimti, neaiškino dėl kokios priežasties. Šie pjūklai jam (R. A.) nepriklausė, tačiau tokiu būdu galvojo, kad paims pjūklus ir juos gražins tada kai D. A. gražins jam skolą (3 t., b. l. 90-93). Taigi nuteistasis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patį pirmą kartą apklausiamas apie pjūklus nurodė, kad jie jam nepriklausė, galvojo paimti, iki kol, grąžins skolą. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog tokius parodymus nuteistasis davė vėliau, jau supratęs, kad pjūklai jam nepriklauso. Teisėjų kolegija vertindama nuteistojo R. A. parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad jis vėliau apklausiamas įtariamuoju, tai yra 2023 m. kovo 15 d. nurodė jau visiškai kitas aplinkybes. Nurodė, kad pjūklus sakė D. R. paimti, nes galvojo, kad tai jo pjūklai, kuriuos brolis D. A. buvo paėmęs (4 t., b. l. 30-32). Sekančioje apklausoje 2023 m. balandžio 18 d. R. A. nurodė, kad pjūklus brolis iš jo paėmė 2021 m. vasarą (4 t., b. l. 58-61). Teisiamojo posėdžio nurodė, kad gyveno tame name prieš du metus, buvo registruotas, ten buvo daug jo daiktų, staklės, pjūklai, sprendžia, kad tai jo pjūklai, nes panašūs į jo pjūklus (7 t., b. l. 121-135). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuose namuose, kuriuose anksčiau yra gyvenęs ir tyrimo metu ten buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta buvo likę daug jo daiktų, todėl R. A. sprendė, kad tie benzininiai pjūklai priklauso jam ir pasakė D. R. juos paimti. Aptarti nuteistojo parodymai patvirtina, kad versija apie tai, jog R. A. pjūklus sakė D. R. paimti, nes manė, kad tai jo daiktai, kilo tik vėliau. Pradžioje R. A. nurodė, kad pjūklai jam nepriklausė, o juos paėmė neva norėdamas atgauti skolą. Tokie jo pirminiai parodymai ir vėlesnis parodymų keitimas iš esmės rodo, kad R. A. nurodant kitam nuteistajam paimti pjūklus buvo žinoma, jog pjūklai yra svetimas turtas, jis neabejotinai suprato, kad pasisavina svetimą turtą. Tačiau bandydamas išvengti atsakomybės kėlė skirtingas versijas dėl pjūklų paėmimo tikslo, vėliau, kad manė, jog pjūklai jo, nes D. A. juos buvo iš jo paėmęs, dar vėliau, kad pjūklai buvo likę tuose namuose nuo tada, kai jis ten gyveno.

24. Byloje nustatyta, kad pjūklai priklauso nukentėjusiajam. Tuo tarpu R. A. deklaratyviai teikdamas versiją, jog manė, kad tai jo pjūklai nepateikė jokių duomenų, kad tai patvirtintų, negalėjo nurodyti jų gamintojo, nesikreipė anksčiau dėl jų atgavimo. Taigi bylos įrodymų visuma, R. A. parodymų prieštaravimai, taip pat jo parodymų neatitikimai, su kito nuteistojo D. R. parodymais, kurie išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje suteikia pagrindą išvadai, kad R. A. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyveno mažiausiai ketverius metus iki įvykio, todėl nėra pagrindo tikėti jo versija, kuri keliama ir apeliaciniame skunde, kad jis tame name laikė savo pjūklus ir D. R. būtent nurodė paimti jo pjūklus. Kaip teisingai įvertinto apylinkės teismas, nuteistieji net pusę metų šiuos pjūklus laikė savo žinioje, juos naudojo suteikia pakankamą pagrindą išvadai, jog pjūklus pagrobė tyčia, siekdami juos pasisavinti ir naudoti kaip savo.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išvadas dėl kaltės darė neišsiaiškinęs aplinkybių ar benzininių pjūklų R. A. turėjo savo darbo vietoje, kur yra jo faktinė gyvenamoji vieta, taip pat nesiaiškino, kad namuose iš kurių paimti pjūklai yra ir daugiau jam priklausančių daiktų, bei nesiaiškino apie tai, ar D. A. buvo R. A. skolingas. Tačiau aptartos aplinkybės, kuriomis siekiama pagrįsti R. A. versijas dėl pjūklų vagystės yra deklaratyvūs teiginiai, juos pagrindžiančių duomenų nėra, jų nepateikė ir nuteistasis. Be to, nustatinėti visas įmanomas aplinkybes byloje nėra pagrindo, nuteistojo versijos paneigtos, kaltė įrodyta, todėl nėra pagrindo rinkti duomenis ar nustatinėti aplinkybes, kurios patvirtintų jau nustatytas faktines aplinkybes.

26. Apibendrinat aptartus argumentus konstatuojama, kad pagrįstai ir teisingai R. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nustatyti ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl jį išteisinti, kaip prašoma apeliaciniame skunde nėra pagrindo.

Dėl bausmės individualizavimo

27. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jame nereiškiamas prašymas švelninti paskirtą bausmę, tačiau prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins bylą ir dėl paskirtos bausmės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę R. A., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau neteistas, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, kad vėliau taip pat dar buvo nuteistas, paskirtos baudos nesumokėjęs, administracine tvarka baustas daug kartų, į tai, kad dirba, (duomenys neskelbtini) neregistruotas nesigydė, taip pat įvertino, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1dalies 1 punktas), bei pripažintas recidyvistu (BK27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), įvertino jam anksčiau skirtą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kad ji teigiamo poveikio neturėjo ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant už atskirtus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Parinkdamas bausmių dydžius artimesnius minimaliems numatytiems sankcijose teismas vertino, kad R. A. buvo nusikaltimų iniciatorius, tačiau jo paties veiksmai nepasižymėjo dideliu agresyvumu, įvertino nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, kad jos nebuvo ilgalaikės, taip pat pagrobtų daiktų vertę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas bausmes, kurias teisingai subendrino ir paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teisingai ir pagrįstai paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme (bauda), jas visiškai sudedant ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš atidėtas vieneriems metams, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Tokia bausmė padės užtikrinti bausmės tikslus. Paskirtoji bausmė nėra per griežta.

Dėl civilinio ieškinio

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepripažįstant R. A. kaltės dėl nusikaltimų padarymo nėra pagrindo sutikti ir su civilinio ieškinio reikalavimais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nukentėjusiojo D. A. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų R. A. ir D. R. priteisė 318,25 Eur turtinei žalai bei 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, tai kad byloje įrodyta, jog nuteistieji pavogė svetimą turtą – pjūklus, kuriuos naudojo pusę metų, pjūklus gražinus nukentėjusiajam, jis turėjo juos remontuoti, pateikė patvirtinančius dokumentus, kad už remontą buvo sumokėti 318,25 Eur, konstatuoja, jog sprendimas priteisti turtinę žalą teisingas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam D. A. neturtinės žalos dydį, įvertino CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiajam nusikalstamais nuteistųjų veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad D. A. dėl padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas įvertino sužalojimų pobūdį, kad padarytos keturios gana didelės kraujosruvos, odos nubrozdinimai, tačiau joks gydymas iš esmės nebuvo reikalingas, liekamieji reiškiniai nekilo, teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos jautė fizinį skausmą, dėl užpuolimo ir sužalojimų patyrė išgąstį, taip pat įvertino tai, kad patyrė nepatogumus dėl pagrobtų daiktų, kad jie vėliau buvo grąžinti, o turtinė žala nėra didelė ir vietoj prašomos priteisti neturtinės žalos 5 500 Eur, priteisė 1 600 Eur (1500 Eur dėl sveikatos sutrikdymo ir 100 Eur dėl pagrobto turto).

33. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau pagal teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur. Pažymėtina ir tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos dvi alternatyvios veikos – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, o tai lemia ir padarytos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija įvertinus padarytus sužalojimus ir nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, tai kad nukentėjusysis buvo užpultas trijų asmenų, bei iš jo buvo pagrobti pjūklai, kurie po kurio laiko buvo gražinti, ir nukentėjusysis juos turėjo remontuoti, į remontui išleistą sumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 1 600 Eur neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Būtent tokio dydžio neturtinė žala užtikrina nuteistųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą ir nenukrypsta nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, sprendžiant klausimus dėl priteistino civilinio ieškinio dydžio bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisValdas Vituskas