Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-348-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-27
Bylos Nr.
T-348-224/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-348-224/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53437-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 27 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-185 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 11 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (11 nusikalstamų veikų), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta BK 182 straipsnio 1 dalis (8 nusikalstamos veikos), laikomas nuteistu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 29 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. sausio 24 d.

2018 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-185 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neigiamai nuteistąjį vertina tai, kad jis turi priteistą ieškinį, kurio suma siekia net 13 970,25 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pats nuteistasis yra tesumokėjęs tik 46 Eur. Pats nuteistasis teigia, kad kitą likusią ieškinio sumą moka jo sutuoktinė. Nuo 2018 m. sausio 24 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 551,37 Eur, iš kurių jis išleido 526,17 Eur. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo baustas drausmine tvarka, o už nepriekaištingą elgesį jis buvo paskatintas keturis kartus. Šiuo metu nuteistasis dirba nuteistųjų valgykloje virėju. Nuteistasis pateikė prašymą mokytis 12-oje klasėje. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, jis bendrauja su sutuoktine. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 78 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 357-185 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis M. M. yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2018 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-181 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 6 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir 1 narys balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga matyti, jog nuteistasis M. M. anksčiau jau buvo teistas 5 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka pagal 2 apkaltinamuosius nuosprendžius jam paskirtą galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau ne pirmą kartą. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis – nusikalstamos veikos nuosavybei. Taigi vien jau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo metu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi teigiamą darbinę motyvaciją – bausmės atlikimo metu jis dirba nuteistųjų valgykloje virėju. Kaip nurodęs pats nuteistasis, jam yra tekę dirbti įvairius darbus (automobilių plovykla, statybų sektorius, aplinkos apželdinimas ir kt.), taip pat nurodė, jog turi įregistruotą nuosavą įmonę. Teismas sutinka, jog šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesuteikia jokio prioriteto svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi yra vertinama nustatytų aplinkybių visuma. Be to, aptartos aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę, nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis buvo įvykdęs nusikalstamą veiką ir bendrininkų grupėje. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi itin didelių bei opių finansinių įsipareigojimų – pagal paskutinį nuosprendį iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, kurio suma siekia net 13 970,25 Eur, iš kurių pats nuteistasis teatlyginęs tik labai menką dalį – 46,24 Eur. Nors nuteistasis teigia, jog minėtą civilinį ieškinį dengia ir jo sutuoktinė, tačiau teismui nepateikta jokių tai patvirtinančių duomenų. Kita vertus, tokia aplinkybė negali pateisinti to fakto, jog pats nuteistasis yra įvykdęs tik labai menką finansinių įsipareigojimų dalį (46,24 Eur). Juolab, kad nuo 2018 m. sausio 24 d. nuteistasis į savo sąskaitą gavo 551,37 Eur pajamų, iš kurių jis savo reikmėms išleido 526,17 Eur. Taigi tokios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas tam, jog kaip įmanoma greičiau atlygintų ar žymiai sumažintų turimus finansinius įsipareigojimus.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, tėvu ir sūnumi, tačiau apie nuteistojo lankymą pasimatymų metu jokių duomenų nėra. Pats nuteistasis teigia, jog jis turi draugų, pažįstamų, lengvai bendrauja su žmonėmis, todėl nesijaučia vienišas ar socialiai izoliuotas. Nuteistojo savęs vertinimas yra aukštas, jis yra geros nuomonės apie save, autoagresyvų elgesį nuosekliai neigia. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja lengvai ir noriai, komunikabilus, jis stengiasi sudaryti gerą įspūdį. Kartais nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių ir būtent dėl to vėliau tenka gailėtis. Pokalbio metu nuteistasis įvardino tik kai kurias problemines sritis, kurios turėjo įtakos nusikaltimams. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus. Diskriminacinių nuostatų nuteistasis nereiškia, tačiau jis turi dviprasmiškas nuostatas į jį prižiūrinčius pareigūnus.

Minėta, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, būtina nuodugniai įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimu laiku. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka. Viso bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 4 kartus. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos tikslų siekimą.

Be kita ko, labai svarbu pabrėžti aplinkybę, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė, tai yra 78 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai veiksniai ir net 38 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis realiai dar galėtų sumažinti. Pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė.

Būtina atsižvelgti bei įvertinti nuteistojo elgesiui reikšmės turinčius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni teisės pažeidimai (nusikaltimus pradėjo daryti jauname amžiuje, būdingas nusikaltimų modelis, dominuoja vagystės); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (neturi specialybės, darbo patirties, šiuo metu nesimoko); gyvenimo stilius ir draugai (dauguma nusikaltimų įvykdyti su bendrininkais, laisvėje bendravo su nusikaltimus darančiais asmenimis, laisvalaikio praleidimo būdai sudarė sąlygas nusikalsti); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresijos panaudojimas prieš kitus asmenis ir kt.); nuostatos (dviprasmiška nuostata į jį prižiūrinčius pareigūnus ir kt.).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 1 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo M. M. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. M. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-185 dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-185 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Jonas Malinauskas