Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. S., jo atstovei advokato padėjėjai Simonai Krylovaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovės advokato padėjėjos Simonos Krylovaitės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22181-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK, Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. D. 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22181-2025 paskyrė D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 6 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, administracinę nuobaudą – 100 Eur baudą.

D. S. nubaustas dėl to, kad 2025 m. rugsėjo 25 d. 17 val. 30 min., Kauno m., Veiverių g., vairavo transporto priemonę (automobilį „Hyundai Tucson“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Atvykęs iš kitos valstybės ((duomenys neskelbtini)) registruota transporto priemone, kurios valstybinio numerio ženkle nėra valstybės skiriamojo ženklo, nepaženklino transporto priemonės šios valstybės skiriamuoju ženklu. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 priedo 3 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovė adv. pad. S. Krylovaitė pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodė, kad 2025-09-25 Kauno apskrities VPK administracinio nusižengimo protokolu Nr. 20-ANRJP-39823-2025 pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas pagal ANK 415 straipsnio 6 dalį, 431 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Atvykęs iš kitos valstybės ((duomenys neskelbtini)) registruota transporto priemone, kurios valstybinio numerio ženkle nėra valstybės skiriamojo ženklo, nepaženklino transporto priemonės šios valstybės skiriamuoju ženklu. Būdamas motorinės transporto priemonės savininkas (valdytojas) nedeklaravo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigytos transporto priemonės VĮ „Regitra“ (neįgijo SDK kodo), kai duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę privalo deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

J. D. 2025-09-29 elektroniniu paštu nusizengimai.kaunas@policija.lt išsiuntė elektroninį laišką, nurodydama, kad: „<...> Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas D. S.. Noriu informuoti, jog jis nėra automobilio savininkas ir apie SDK kodą ir reikalingą užsienio šalies ((duomenys neskelbtini)) lipduką negalėjo žinoti, kadangi automobilį paėmė tik nuvežti iš taško A į tašką B. SDK kodą gali išsiimti tik automobilio savininkas, šiuo atveju aš, J. D., tačiau automobilis Lietuvos Respublikoje nebuvo planuojamas registruoti ir buvo tik kelias dienas. Prašau priskirti šiuos nusižengimus ir administracinę baudą man, J. D. <...>“. Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn pareiškėjas trauktinas pagal du, o ne tris administracinių nusižengimų kodekso straipsnius.

Visgi, skundžiamą nutarimą priėmę pareigūnai visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, kurioje reglamentuota, kad dalyvauti viešajame eisme leidžiama laikinai (iki 90 dienų per vienus metus) Lietuvos Respublikoje esančioms užsienio valstybėje įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad dar iki pastarojo priėmimo, transporto priemonės savininkė nurodė, kad automobilis Lietuvoje buvo vos keletą dienų, o SEAKĮ 25 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog laikinai, tai yra 90 d./1 m., transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje – eksploatuoti galima.

Transporto priemonė „Hyundai Tucson Bluedrive“ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nuo 2025-09-07 buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn yra traukiamas dėl 2025-09-25 užfiksuoto administracinio nusižengimo, tačiau institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, visiškai nesigilino į tai, kiek laiko transporto priemonė yra Lietuvoje, taip pat į SEAKĮ 25 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą 90 dienų per vienerius metus terminą, leidžiantį transporto priemonę eksploatuoti Lietuvoje. Taigi, administracinio nusižengimo padarymo metu neabejotinai nebuvo suėjęs 90 dienų terminas, tačiau net šios aplinkybės nesutrukdė priimti skundžiamą nutarimą.

Atkreipė dėmesį į pareigūno klausimus ir išaiškinimus pareiškėjui 2025-09-25, kurie yra užfiksuoti pareigūnų kūno kameromis padarytais vaizdo įrašais. Vos tik pareiškėjas 2025-09-25 buvo sustabdytas policijos pareigūnų, patikrinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, policijos pareigūnas pareiškėjo paklausė: „Dabar jūs automobilį įsigijot šitą kaip?“ (vaizdo įrašo 0:00:29-0:00:31). Pareiškėjui nurodžius, kad „čia, per internetą“, policijos pareigūnas paaiškino, kad: „jis (duomenys neskelbtini) išregistruotas, nemokami už jį jau mokesčiai, tai bet kokiu atveju jo jau negalima eksploatuoti.“ Įdomia aplinkybe laikytina tai, kad pareigūnas pareiškėjui nurodė, kad: „Tuo labiau jūsų Lietuvoj deklaruota gyvenamoji vieta, tai jūs negalit eksploatuoti (duomenys neskelbtini) automobilio <...> skirto eismui kairiąja juosta.“ Pareiškėjui paklausus ar jos negalima eksploatuoti, pareigūnas paaiškino, kad: „Negalit eksploatuot, nes ji yra išregistruota iki kito sustabdymo. <...>“ Negana to, pareiškėjui pasakius, kad automobilį nuvaro namo, jį pastato ir jo daugiau neeksploatuoja, pareigūnas nurodė, kad: „Jūs ją pastatot ir nusiperkat lietuvišką mašiną. <...> Jum per didelė riziką ją eksploatuot“. Kaip matyti iš su šiuo skundu teikiamo vaizdo įrašo (pavadinimas: export - clk54), policijos pareigūnas pareiškėjui tinkamai ir išsamiai neišaiškino administracinio nusižengimo esmės, be to, pareiškėjui nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Iš vaizdo įraše girdimo pokalbio turinio tarp pareiškėjo ir pareigūno, galima daryti prielaidą, kad pareigūnas, teigdamas, kad pareiškėjas negali transporto priemonės eksploatuoti Lietuvoje dėl to, kad jis gyvenantis Lietuvoje, vadovavosi neaktualiu teisės aktu, o tiksliau tuo, jog iki tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 48-2308; 2013 m. birželio 13 d. redakcija, Žin., 2013, Nr. 68-3401) tiek, kiek joje nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2008 m. liepos 16 d. redakcija, Žin., 2008, Nr. 88-3530; 2012 m. vasario 29 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 29-1302) tiek, kiek jame nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, neturi neigiamos ir dažnos praktikos, susijusios su nuolatiniu administracinių nusižengimų padarymu, todėl nežinojo, kad turėtų papildomai užfiksuoti aplinkybę, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Pareigūnas, sustabdęs pareiškėją bei surašęs protokolą, neuždavė papildomų klausimų ir padavęs administracinio nusižengimo protokolą, liepė jame pasirašyti, tinkamai neišaiškinant visų, itin svarbių aplinkybių, ryšium su atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymu konkrečiu, pareiškėjo atveju.

Pareigūnas pareiškėjui netinkamai išaiškino ir transporto priemonės tinkamumą ja naudotis. Pareiškėjas nesutinka, kad automobilį, už kurio vairavimą pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, galima „tik pastatyti ir nusipirkti lietuvišką mašiną“. Pagal skundo pateikimo teismui dienos įstatyme įtvirtintą, automobiliai, turintys vairą dešinėje ir atitinkantys įstatyme numatytas sąlygas, gali būti registruojami ir eksploatuojami Lietuvoje. Pareiškėjas nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, nusižengimas, už kurį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn - atsitiktinio pobūdžio, pareiškėjas gerbia visuomenę, laikosi visuotinai priimtinų moralės normų, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Asmeniui, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėm, privalo būti aiškios jo teisės, pareigos bei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Šiuo atveju, nutarimas formalus ir visiškai nemotyvuotas, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, net neargumentavo, kokių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą ir neginčijamą išvadą, jog pareiškėjas administracine tvarka nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Iš skundžiamo nutarimo pareiškėjui nėra aišku dėl kokių konkrečių savo veiksmų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 6 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjo (ne)veikime nėra tyčios, kadangi pastarasis nežinojo, jog pažeidžia įstatymą, buvo įsitikinęs, kad jam galioja 90 dienų terminas eksploatuoti automobilį Lietuvoje, kuris atvykęs iš (duomenys neskelbtini), taip pat niekur nerado informacijos apie tai, kad transporto priemonė privalėjo būti paženklinta valstybės skiriamuoju ženklu.

Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. K. pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nurodė, jog skunde nurodoma, kad atsakomybė turėtų kilti transporto priemonės savininkui. Institucija su šiuo vertinimu nesutinka, nes ANK 415 straipsnio 6 dalies dispozicijoje aiškiai nurodyta, kad atsakomybė kyla transporto priemonę vairuojančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo pareiškėjas. Pažymėjo, kad transporto priemonės savininkė patraukta atsakomybėn administracinio nusižengimo byloje ROIK 25286916991 pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatytos normos, kad „Dalyvauti viešajame eisme leidžiama laikinai (iki 90 dienų per vienus metus) Lietuvos Respublikoje esančioms užsienio valstybėje įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse.“. Institucija nurodo, kad įvykio metu 2025-09-25 pareiškėjo vairuota transporto priemonė nebuvo registruota nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvos Respublikoje. Taigi ši išimtis nagrinėjamu atveju negalioja.

Skunde apeliuojama į tai, kad pareiškėjas nėra teisininkas ir neturi neigiamos praktikos, susijusios su administraciniais nusižengimais. Institucija pažymi, kad pareiškėjas 2017-2025 metais 15 kartų baustas administracine tvarka. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra duomenų apie asmens dalyvavimą baudžiamuosiuose procesuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET“. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Vis tik, jei taip nėra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.“, kuri taip pat pakartota ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje – „Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.“.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad automobilį buvo paėmęs tik tvarkymui, su juo nevažinėjo, važiavo iš serviso pasibandyti. Automobilis priklauso J. D., ji sumokėjo kitą baudą. Draudimo sutartį dėl minėto automobilio sudarė jis pats.

Teismo posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o pagal SEAKĮ 25 straipsnio 4 dalį automobilį, skirtą eismui kaire puse, yra draudžiama eksploatuoti. Pradžioje buvo manyta, kad vairuotojas yra automobilio savininkas, tačiau vėliau kreipėsi moteris, kuri nurodė, kad ji yra pirkėja. Su vairuotoju daugiau bendravo jo kolega A., iš kurio paaiškinimų jis suprato, kad vairuotojas šitą automobilį yra pirkęs. Dėl automobilio registracijos yra tinklapis (duomenys neskelbtini), kuriame yra teikiama vieša informacija apie transporto priemonę. (duomenys neskelbtini) mokesčiai dėl automobilio nebuvo sumokėti, todėl pagal tai buvo sprendžiama, kad automobilis nėra eksploatuojamas toje šalyje. Nepamena ar įvykio vietoje buvo pateikti automobilio dokumentai. Jei buvo pateikti, tai turi būti kopija pridėta prie bylos, nes taip visada yra daroma dėl užsienio automobilių. Kiek prisimena, jis įvykio vietoje patikrino informaciją apie automobilį ir buvo nustatyta, kad nėra sumokėti kelių mokesčiai ir automobilis toje šalyje nėra eksploatuojamas. Patikrino ar nėra paskelbta automobilio paieška. Nepamena jis ar kolega surašė protokolą. Pirkimo dokumento vairuotojas nepateikė. Neklausė vairuotojo nuo kada automobilis yra Lietuvoje, nes jam negaliojo 90 dienų įstatyme numatyta išimtis. Vaizdo įrašai buvo daryti kolegos M. A. kūno kamera.

Teismo posėdyje liudytojas M. A. parodė, kad patikrinimo metu iš viešai prieinamų (duomenys neskelbtini) duomenų buvo nustatyti trūkumai dėl automobilio, todėl vairuotojui buvo surašytas protokolas. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad su šituo automobiliu jis negali važinėti daugiau nei 90 dienų. Protokolą surašė jo kolega. Dėl šio įvykio jis pats jokių dokumentų nepildė. Gali būti, kad jis tikrino informaciją apie automobilį iš viešai prieinamų duomenų, visą kitą jo kolega atliko, tiksliai nepamena aplinkybių, daug laiko praėjo, daug automobilių sustabdo. Pamena, kad vairuotojas sakė, kad šitą automobilį yra įsigijęs, tačiau sutarties nepateikė. Patikrinę sistemoje matė, kad vairuotojas savo vardu yra apsidraudęs šitą automobilį. Duomenų bazėje nebuvo informacijos apie automobilio pirkimo deklaravimą. Jo kolega fiksavo, kad automobilis jau daugiau kaip 90 dienų Lietuvoje važinėja, nepamena šito momento iš kur kolega paėmė šitą informaciją. Nenori nurodyti aplinkybių dėl kurių abejoja, kad nesuklaidinti. Viešai prieinama informacija dėl automobilio yra tinklapyje (duomenys neskelbtini). Visus (duomenys neskelbtini) automobilius tikrina jame. Gali būti, kad jis suklaidino vairuotoją jam nurodydamas dėl 90 dienų termino, kad jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, nes šita praktika anksčiau buvo, šiai dienai to nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Pagal ANK 415 straipsnio 6 dalį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimas, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus motorines transporto priemones, kurios: 1) buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d.; 2) pripažintos istorinėmis motorinėmis transporto priemonėmis; 3) pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti; 4) turi pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti, – periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, taip pat kamerą su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu ir kai blogas matomumas. Šios transporto priemonės taip pat privalo turėti šias eismo saugumą užtikrinančias priemones: eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius. Keleivius vežančių autobusų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Krovininiai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 7 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, privalo tam numatytose vietose turėti įrengtą papildomą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo matomumui pagerinti, – eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus plataus stebėjimo kampo ar (ir) artimo vaizdo veidrodžius.

SEAKĮ 25 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme leidžiama laikinai (iki 90 dienų per vienus metus) Lietuvos Respublikoje esančioms užsienio valstybėje įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse.

Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. KET 4 priedo 3 punkte nurodyta, kad iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.

Nustatyta, kad 2025 m. spalio 3 d. J. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 20-ANR_P-40675-2025 (ROIK: 25286916991) pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. rugsėjo 25 d. 17 val. 30 min., Kaune, Veiverių g., būdama motorinės transporto priemonės savininkė nedeklaravo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigytos motorinės transporto priemonės „Hyundai Tucson“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), AB „Regitra“ (neįgijo SDK kodo), kai duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę privalo deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. J. D. pasiūlyta susimokėti 75 Eur baudą. J. D. administracinį nurodymą įvykdė 2025 m. spalio 31 d.

Taigi, šioje byloje nagrinėjamų D. S. administracinių nusižengimų padarymo metu 2025 m. rugsėjo 25 d. 17 val. 30 min., automobilio „Hyundai Tucson“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo J. D., kuri nedeklaravo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigytos motorinės transporto priemonės. Dėl to sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad nusižengimų padarymo metu D. S. vairuota transporto priemonė nebuvo registruota nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvos Respublikoje, todėl SEAKĮ 25 straipsnio 5 dalies nuostatos pagal kurias dalyvauti viešajame eisme leidžiama laikinai (iki 90 dienų per vienus metus) Lietuvos Respublikoje esančioms užsienio valstybėje įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

Pažymėtina, kad 2026 m. vasario 12 d. D. S. atstovė į bylą pateikė vertimą iš anglų į lietuvių kalbą apie ginčo transporto priemonę, patvirtinančią, jog įvykio metu transporto priemonė turėjo galiojančią techninę apžiūrą bei tai, kad už ginčo transporto priemonę yra sumokėti mokesčiai (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pateikti duomenys nepatvirtina, kad nusižengimų padarymo metu minėta transporto priemonė buvo registruota užsienio valstybėje. Taip pat su vertimu nepateiktas originalus dokumentas, patvirtinantis informacijos šaltinį. Kitą vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie informacijos apie transporto priemonės mokesčius yra žyma „SORN“, tai reiškia, jog automobilis nenaudojamas ir už jį nemokamas kelių mokestis. Liudytojas V. K. teismo posėdyje taip pat parodė, kad įvykio vietoje patikrino viešai prieinamą informaciją apie automobilį (duomenys neskelbtini) tinklapyje ir buvo nustatyta, kad nėra sumokėti kelių mokesčiai ir automobilis toje šalyje nėra eksploatuojamas.

Skunde nurodoma, kad D. S. nusižengimus padarė ne dėl tyčios, kad jis nežinojo, jog pažeidžia įstatymą, buvo įsitikinęs, kad jam galioja 90 dienų terminas eksploatuoti automobilį Lietuvoje, kuris atvykęs iš (duomenys neskelbtini), taip pat niekur nerado informacijos apie tai, kad transporto priemonė privalėjo būti paženklinta valstybės skiriamuoju ženklu.

Dėl šių skundo argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. SEAKĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22181-2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovės advokato padėjėjos Simonos Krylovaitės skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.