- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-2567-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21462-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., Vilniaus
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo D. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys R. P., Vilniaus kredito unija, antstolė B. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. P., remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės B. P. užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/00323. Nurodė, kad jis galimai nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0171/18/00323. Pažymėjo, jog pateiktas skundas yra neabejotinai prima facie pagrįstas ir nėra akivaizdžių aplinkybių dėl kurių skundas galėtų būti atmestas. Pareiškėjo turimi įrodymai leidžia daryti prielaidą, jog antstolė registruota pašto siunta D. P. vykdomosios bylos Nr. 0171/18/00323 dokumentų į Jungtines Amerikos Valstijas nesiuntė ir tinkamai apie vykdomąją bylą nepranešė. Šiuo metu jau vyksta buto, adresu (duomenys neskelbtini) varžytinės ir todėl egzistuoja reali grėsmė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, nekilnojamas turtas bus priverstinai realizuotas. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelis šeimos turtas ir naudojamas išimtinai tik šeimos poreikiams tenkinti. Nors D. P. šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau minėtame bute gyvena nepilnametis sūnus – D. P.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nekvestionuotinai pripažintina, jog neteisėtas nekilnojamojo turto priverstinis realizavimas neabejotinai pažeis ir nepilnamečio vaiko interesus ir todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolės B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/00323, susijusius su išieškojimu iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas pagal pareiškėjo skundą. Teismas, įvertinęs pareikšto pareiškėjo prašymo dalyką, jame išdėstytus motyvus ir byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant galimą vienintelio šeimos turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) realizavimą vykdymo procese, padarė išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės, kurios apimtų vykdymo veiksmų, susijusių su išieškojimu iš minėto buto vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/00323 sustabdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas pagal pareiškėjo skundą, taikymas būtų pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio pareiškėjo reikalavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde antstolė B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Skolininkas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog antstolė nesiuntė jokių procesinių dokumentų į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau teismas neprašė skolininko pateikti informacijos, kuri patvirtintų faktą, kad skolininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėse Amerikos Valstijose arba bent jau išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas. Skolininko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2007-06-14 yra Vilniaus m., Vilniaus m. sav. teritorija.Atsižvelgiant, jog abu subsidiarūs skolininkai apie vykdomąją bylą ir vykdomą procesą žinojo pakankamai ilgai (visi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ir vykdomosios bylos šalys patvirtindavo apie dokumentų gavimą arba el. paštu, arba antstolės kontoroje pasirašytinai), jie turėjo pakankamai laiko, užtikrinti galimybę naudotis kitu būstu nepilnamečiui sūnui - D. P..Akivaizdu, jog skolininkas buvo aktyvus visu vykdomosios bylos laikotarpiu, nuolat teikė užklausas ir domėjosi bylos eiga, tačiau teismui nepateikė visos informacijos ir klaidingai nurodė faktus, jog nieko nežinojo apie vykdomąją byla, kadangi buvo nesupažindintas su atliktais veiksmais.Pareiškėjas D. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Antstolė, pateikdama atskirąjį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl nustatytinas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolės siųsta korespondencija būtų įteikta asmeniškai pareiškėjui. Atitinkamai, vykdomųjų dokumentų siuntimas elektroniniu paštu neidentifikavus adresato, nėra laikytinas tinkamu dokumentų įteikimu civilinio proceso įstatymo prasme. Antstolei pripažinus, jog buvo žinoma, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, argumentai, kad pareiškėjas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat nėra teisiškai reikšmingi. Antstolė turėjo prievolę sužinoti tikslų D. P. gyvenamosios vietos adresą ir būtent tuo adresu siųsti procesinius dokumentus, taip užtikrinant tinkamą įkeisto turto davėjų interesų apsaugą.Atsižvelgiant į tai, kad 2018-07-13 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių bei į tai, kad suėjus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytam terminui antstolė privalomai surašys turto pardavimo iš varžytinių aktą, pripažintina, jog byloje egzistuoja pareiškėjui palankaus galutinio procesinio sprendimo neįvykdymo rizika ir todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų – CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tenkindamas pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neanalizavo būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, o laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, pripažinęs, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas, jei skundas dėl antstolio veiksmų būtų patenkintas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28773-989/2018 pareiškėjo D. P. skundas dėl antstolės B. P. veiksmų netenkintas. LITEKO duomenų sistemoje nėra duomenų apie šios nutarties įsiteisėjimą, tačiau vien ši aplinkybė, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjusi, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl skundo pagrįstumo ir galbūt pareiškėjui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo minėtoje byloje, kas laikytina pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad, nesant nustatytai vienai iš būtinųjų sąlygų, t. y. tikėtinai nepagrindus pareiškimo reikalavimo, nebuvo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad antstolė, pateikdama atskirąjį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio, nors skundžia nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kuomet pagrindinis reikalavimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (šiuo atveju skundas dėl antstolio veiksmų), atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat nėra apmokestinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.