- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- A2.9.-128-929/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05076-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- J. P.
- Advokatai
- Viktorija Čivilytė
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei, Svetlanai Žiurienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., jos atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), kaltinamos administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymu, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, būdama nepilnamečio Ą. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi 2012-11-27, apie 20.00 val. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi ir neprižiūrėjo savo mažamečio sūnaus, tokiu savo elgesiu rodė amoralų pavyzdį savo sūnui.
Teismo posėdyje J. P. neprisipažino padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad tik susipažinusi su administracinės bylos medžiaga sužinojo, kad 2012-11-27 į jos namus buvo iškviesta policija. Vaiko tėvas D. G. jos paprašė, kad prižiūrėtų namą (duomenys neskelbtini). Pasiėmė sūnų iš vaikų darželio ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnų ji nematė. Kai grįžo į namus įsiveržė vaiko tėvo sesuo. Po to sužinojo, kad ją kviečia atvykti į 5 policijos komisariatą, pasiaiškinti dėl įvykio, tačiau nepasakė dėl ko konkrečiai. Girtumas jai nebuvo nustatytas. Tą dieną ji negirtavo, buvo ką tik su vaiku grįžusi. Vaikas buvo ką tik pavalgęs, nusirengęs, tik su pėdkelnėm. Su V. N. dėl sūnaus konfliktai vyksta seniai, nuo 2010 metų. Vaiko tėvas kaltina, kad ji jam neleidžia matytis su vaiku, bet tai netiesa. Ji nesutinka tik tada, kai vaiko tėvas nori vaiką pasiimti vėlai vakare. Vaiko tėvui D. G. yra sakiusi, kad kreipsis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes jis nesilaiko susitarimo dėl vaiko bendravimo tvarkos. Jie yra sudarę raštišką susitarimą, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su ja. Sutarė, kad tėvas vaiką gali pasiimti, bet negali vežti pas giminaičiams ir nepalikti jo su gyvūnais, nes vaikas alergiškas. Dabar vyksta teisminiai ginčiai. Su vaiko tėvu nebuvo susituokusi, kartu gyveno apie keturis metus. 2009 metų rugsėjo mėnesį ji išsikraustė, nes buvo neįmanoma kartu gyventi. D. G. nusprendė skirti lėšų vaiko išlaikymui.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. N. parodė, kad J. P. yra jos brolio D. G. vaiko Ą. motina. 2012-11-27 dieną, vakare apie 8 valandą, jai paskambino brolis, kuris tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje. Jis paprašė, kad nuvažiuotų pas J. P. į namus ir paimtų vaiką. Pasakė, kad neva ji geria ir vaikas gali būti vienas. Broliui pranešė J. sesuo S., kuri gyvena Londone. Nuvykusi rado J. P. namuose, tačiau durų ji neatidarė. Su Ą. per duris pasikalbėjo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie irgi pasibeldė, bet durų niekas neatidarė, todėl ji su atvykusiais pusbroliais liko laukti laiptinėje. Po kurio laiko pradėjo skirstytis kompanija, buvusi bute. Užėję į vidų rado tris girtus asmenis. J. tuo metu gulėjo lovoje, o jos draugė ir dar vienas vyras, buvo visiškai girti. Vaikas buvo vienas. Tuos asmenis pirmą kartą matė. Vaikas mašinoje pasakė, kad jam mama trenkė. Girdėjo per duris, kad jis verkė. Apie J. girtavimą žino iš brolio žodžių, brolis papasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kad tai reguliariai kartojasi. Ji rūpinosi brolio vaiku, nes jis buvo komandiruotėje ir nebuvo kam juo pasirūpinti. Policijos nekvietė todėl, kad pareigūnai jau buvo atvykę ir sakė, kad atvažiuoti kitą dieną parašyti pareiškimą. Vaikas J. P. yra prižiūrėtas, visą laiką švarus, pamaitintas, aprengtas. Negali teigti, kad jis socialiai apleistas, bet bendravimo trukumų ir spragų, tikrai turi, kaip savo amžiaus vaikui. Su J. P. nepalaiko jokių santykių, daugiau priešiški santykiai iš jos pusės. Jos brolis labai gražiai bendrauja su sūnumi. Jis labai jį myli, kiekvieną savo laisvą minutę stengiasi su juo praleisti.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4 būrio patrulis. 2012-11-27 išvažiavo pagal iškvietimą. Pranešėja sakė, kad neįleidžia į butą, įtaria, kad ten yra girtaujama, neprižiūrimas vaikas. Pranešėjos vardo ir pavardės neprisimena, bet tai yra moteris, kuri yra šiandien teisme (V. N.) Į butą jų neįsileido. Su vaiku pakalbėjo per duris, jis buvo priėjęs prie durų. Vaiko paprašėme, kad atidarytų duris. Vaikas durų neatidarę, niekuo nesiskundė. Jis į klausimus atsakinėjo normaliai, neatsimena ką tiksliai sakė. Triukšmo bute nesigirdėjo. Pagal bendravimą su vaiku nekilo abejonių, kad vaikui kas nors gresia. Nesijautė pokalbio metu nei streso, nei išgąsčio. Surašė tarnybinį pranešimą ir nukreipė pranešėją į nuovadą, kad parašytų pareiškimą. Nežino, kodėl tarnybiniame pranešime neparašė, kad kalbėjosi su vaiku. Vaikas sakė, kad mama yra namuose.
Iš E. P. 2012-11-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-11-27, apie 20.40 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) laukia pranešėja, kurios neįleidžia į butą, kuriame verkia 5 metų berniukas. Atvykus į vietą, į pareigūnus kreipėsi V. N., kuri paaiškino, kad jos brolio žmona namuose girtauja ir neprižiūri 5 metų berniuko. Minėta pilietė nukreipta į 5 PK tolimesniam aiškinimuisi. Bute jokio triukšmo nesigirdėjo (b. l. 5).
Apklausta teismo posėdyje liudytoja R. J. parodė, kad su J. P. yra kaimynės, seniai ją pažįsta. Ji gyvena trečiame aukšte, o J. P. - antrame aukšte. J. P. negirtauja, jos sūnus Ą. visada prižiūrėtas. Vasarą ir žiemą su Ą. būna močiutė, išeina į kiemą, vaikas lanko darželį. Ą. yra alergiškas, kai jį pasiima tėvas, tai vaikui prasideda didelės problemos. Vaiko tėvą žino tik iš matymo, mato jį labai retai. J. P. bute negirdi jokio triukšmo ar vakarėlių. Netiesa, kad tą vakarą J. buvo girta. Žino, kad ji tuo metu buvo išvažiavus į sodybą, nes turėjo pakūrenti krosnį, o po to grįžo atgal. Tuo metu jos mama buvo Anglijoje. J. buvo pas ją susinervinusi atėjusi, kad mamos tuo metu namuose nebuvo. Gali patvirtinti, kad J. P. 2012-11-27 nebuvo namuose, nes ji kartu su vaiku buvo išvažiavusi į sodybą. Negali pasakyti kurią valandą ji grįžo iš sodybos, nes to jos neklausė. J. sakė, kad buvo iškviesta policija, bet dėl ko - nežino. Iš J. žodžių žino, kad jos tuo metu nebuvo namuose.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. G. parodė, kad 2012 m. lapkričio 27 d. sužinojo, kad J. P. negali prižiūrėti sūnaus, todėl paskambino savo sesei ir paprašė, kad ji paimtų vaiką. J. P. jau senai turi problemų dėl alkoholio. Tai pasikartojo keturis kartus per paskutinius pusę metų. J. savaitėmis būna neblaivi. Lapkričio 25 d. jis išvyko į komandiruotę. Tą dieną oro uoste paprašė J., kad ji susitvardytų ir nevartotų alkoholio arba vartotų saikingai, nes prieš savaitę atsitiko panaši situacija ir vaikas visą laiką buvo su jo seserimi. Lapkričio 25 d., išvykus iš Lietuvos, bandė paskambinti J., tačiau ji neatsiliepė. Kitą dieną telefonu gavo žinutę iš J. sesers, kad ji negali jai prisiskambinti. Tą pačią dieną internetu gavo pranešimą iš J. kaimynės, kad lyg tai vaikas yra bute, tačiau durų niekas neatidaro. Jam nekilo abejonių, kas atsitiko, kadangi viską puikiai žino. J. sesuo paprašė krikšto mamą J. užeiti dažniau ir sužinoti, kokia yra reali situacija. Lapkričio 27 dieną tai pavyko padaryti. Jie surado vaiką kitame bute kartu su J. P.. Tame bute pastoviai girtaujama. Tai sužinojęs paskambino savo sesei ir pusbroliui ir paprašė, kad jie paimtų paimti vaiką iš J. ir jį prižiūrėtų kol grįš Lietuvą. Jiems nuėjus, durų niekas neatidarė, girdėjo vaiką besikalbant, verkiant. Tada liepė iškviesti policiją, jie taip ir padarė. Kiek žino, policijos pareigūnai irgi negalėjo užeiti į butą, kadangi jiems niekas neatidarė durų. Tai įvyko lapkričio 27 dienos vakare, apie 21 val., todėl Vaiko teisių apsaugos tarnyba jau nedirbo. Policijos pareigūnams išvykus, iš buto išėjo ten buvę asmenys. Tada seseriai ir vaiko krikšto tėvui pavyko patekti į butą. Jie sakė, kad bute buvo kažkoks pagyvenęs vyras, moteris ir J., kuri gulėjo ant lovos. Vaikas labai apsidžiaugė, pamatęs krikštų tėtį ir tetą ir norėjo išeiti iš tų namų. Jų teigimu, tuo metu J. buvo neblaivi. Jeigu vaiko akivaizdoje girtaujama, tai jis yra neprižiūrėtas ir apleistas. Tik laiko klausimas, kada su juo kažkas atsitiks. Į Vaiko teisių apsaugos tarnybą jis pats nesikreipė, tą padarė jo sesuo. Į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jis nesikreipė, nors vaiko lankymo grafikas jo netenkina. Tam, kad kreiptis į teismą, reikia turėti labai svarių įrodymų, kad galima būtų jį laimėti. Šiai dienai jų yra per mažai. Ši byla jam padėtų tai padaryti.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. P. parodė, kad 2012-11-27 buvo išvykusi iš Lietuvos, viešėjo pas dukrą Anglijoje. Lapkričio 27 d. apie 16 val. paskambino J. ir paklausė, kaip jie laikosi. Dukra atsakė, kad viskas gerai ir ji einanti į vaikų darželį pasiimti vaiką, po to kartu su juo važiuos į (duomenys neskelbtini) kūrenti namą, kadangi D. komandiruotėje. Pasakė dukrai, kad paskambins jai vakare. Tą pačią dieną apie 21 val. vėl paskambino dukrai. Ji buvo savo namuose, verkė, negalėjo kalbėti, nes V. N. atėmė vaiką. Tada paskambino D. ir paklausė, kodėl V. atėmė vaiką, jis atsakė, kad viskas yra gerai. Vėl paskambino dukrai ir paklausė, kas atsitiko. Ji papasakojo, kad, jiems grįžus iš (duomenys neskelbtini), atvažiavo V. beldė į duris ir atėmė vaiką, jis buvo su pėdkelnėmis, taip jį ir išvežė. Dukra klausė, ką jai daryti, gal kviesti policiją. Patarė J., kad ji palauktų, nieko nedarytų. Iš D. gavusi telefono numerį, paskambino V. ir paklausė, kodėl ji atėmė anūką iš motinos. Jai atsakė, kad tai ne jos reikalas. Kitą dieną vėl skambino V., bet ji neleido pasikalbėti su anūku. Ryte paskambinusi J. sužinojo, kad vaikas nenuvestas į darželį. Jaučiasi kalta, kad nepatarė dukrai kreiptis į policiją. J. terorizavimas vyksta nuo vasaros. 2012-11-30 grįžo į Lietuvą ir nuvažiavo pas V. į namus. Su anūku pasikalbėjo tik per domofoną, jis verkė. Ą. buvo paliktas su šunimi ir mažu V. sūnumi. Dukros girtos niekada nematė. Ji išgeria tik per šventes.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie nėra pakankami J. P. kaltei padarius Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp jos ir vaiko tėvo D. G. vyksta ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų. J. P. su vaiko tėvu kartu negyvena. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta pagal V. N., kuri yra vaiko tėvo sesuo, pareiškimą. Teismo posėdyje vaiko tėvas D. G. patvirtino, kad ši byla jam padėtų bylinėjantis su J. P. civiline tvarka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tai, kad 2012-11-27 J. P. buvo neblaivi nurodė tik V. N., kuri pati buvo J. P. namuose ir D. G., kuris tiesiogiai įvykio nematė, nes tuo metu buvo išvykęs. Kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai – J. P., R. J. ir policijos pareigūnas E. P. šios aplinkybės (J. P. girtavimo fakto) nepatvirtino. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. P., kuris buvo iškviestas į J. P. butą, parodė, kad į butą J. P. jų neįsileido, tačiau pakalbėjo su vaiku per duris, vaikas niekuo nesiskundė, triukšmo bute nesigirdėjo, bendraujant su vaiku nekilo įtarimų, kad jam kas nors gresia, jo balse nepajuto nei streso, nei išgąsčio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N444-1502/2011, N575-159/2012). Nors J. P. neigė buvusi namuose tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai (tai patvirtino ir liudytojai J. P. bei R. J.), tačiau net ir nustačius, kad ji tuo metu buvo namuose ir vakarojo kartu su kitais asmenimis, ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, kad buvo padarytas jai inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas. Įvykio metu J. P. girtumas nebuvo nustatytas, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad ji vartojo alkoholį, jei taip - kiek jo suvartojo, ar girtavo vaiko akivaizdoje, ar dėl to nesugebėjo tinkamai pasirūpinti savo vaiku ir tuo pažeidė jo teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas bei rodė jam amoralų pavyzdį.
Tokiu būdu, nepavykus pašalinti prieštaravimų tarp teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų ir dėl to nesant byloje neginčijamų įrodymų apie tai, kad J. P. 2012-11-27 buvo neblaivi ir panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250, 286-287 straipsniais, teismas, -
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant J. P. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.