Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nukentėjusiems V. S., R. S.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, nedirbantis, turintis 9 klasių išsilavinimą, teistas: Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas ir N. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos vieneriems metamas vienuolikai mėnesių ir septyniolikai dienų, gyvenantis duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 129 str. 2 d. 3 ir 6 p., 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. mušdamas nežymiai sužalojo A. S. ir sukėlė fizinį skausmą V. S.. Būtent, 2010 m. birželio 22 d., apie 2 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), N. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tris kartus spyrė savo sutuoktinei A. S. į galvą ir tuo jai padarė kraujosruvas abiejų akių, viršutinės lūpos srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tyčia sudavė smūgį ranka į galvą nukentėjusiajam V. S., kuris mėgino apginti savo dukrą A. S., ir tuo pastarajam sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais N. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d.

Taip pat N. S. itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę A. S.. Būtent 2010 m. liepos 19 d. apie 19 val. 15 min. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), N. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai, tai yra sukeliant nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir savo mažamečio sūnaus V. S., gimusio 2008 m. balandžio 11 d., akivaizdoje, sukeliant jam dideles dvasines kančias, tyčia sudavė rankomis du smūgius A. S. į krūtinę ir pilvą, tuo jai padarydamas nubrozdinimą krūtinės kairėje bei kraujosruvą pilvo kairėje, po to smogė nukentėjusiajai peiliu dvylika kartų į krūtinę, pilvą, kitas kūno vietas, tuo jai padarydamas durtines – pjautines žaizdas dešinės krūties srityje, krūtinės dešinėje, dilbiuose, dešinėje šlaunyje, kelių srityse, krūtinės kairės pusės, pilvo durtines – pjautines žaizdas su širdies dešinio skilvelio, kepenų dešinės skilties, apatinės tuščiosios venos, skrandžio pažeidimais, ko pasekoje komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimas į pilvo ertmę, vidaus organų mažakraujystė, hemoraginis šokas ir nukentėjusioji 2010 m. liepos 19 d. 22 val. 20 min. ligoninėje mirė. Šiais veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 punktuose.

Po to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, po suduotų smūgių rankomis ir peiliu A. S., N. S. tyčia sudavė ranka vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam V. S., mėginusiam apginti savo dukrą, ir tuo jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairiame skruoste. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1d.

N. S. kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir paaiškino, kad niekada nei savo sutuoktinės nei jos tėvo V. S. nemušė, peiliu A. S. taip pat nesužalojo. 2010 m. birželio 22 d. po išgertuvių, būdama visiškai girta A. S. namuose nugriuvo nuo laiptų ir taip susižeidė, po ko jis ją lankė ligoninėje, o V. S. susižalojo akį, kai jam sudavė žmona R. S., nes jie tarpusavyje nuolat mušasi. Minimą 2010 m. liepos 19 d. jis su savo žmona jau gyveno atskirai ir visą dieną buvo savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o pas sutuoktinę namuose nebuvo.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

N. V. S. parodė, kad dukra A., gyvendama kartu su N. S., dažnai pykdavosi, dukra skųsdavosi, kad vyras ją terorizuoja, smurtauja, dėl ko ji su vaikais perėjo gyventi į jų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini). Kai jis su žmona išvyko gyventi į JAV, dukra su N. S. susitaikė ir pastarasis perėjo gyventi pas ją. 2010 m. birželio mėnesį jis sugrįžo iš JAV ir jie visi kartu su šeima namuose šventė sugrįžimą. Nakties metu apie 2 val. jis išgirdo riksmą ir įbėgęs į dukros kambarį pamatė, kad N. S. spardo A. į galvą, kambaryje buvo daug kraujo. Jis pamėgino užstoti mušamą dukrą, bet tuomet kaltinamasis kumščiu sudavė jam į veidą ir jis nugriuvo. Po to N. S. išbėgo iš namo, A. jie išvežė į ligoninę. Po šio įvykio jis parašė pareiškimą policijai. Kiek jam žinoma dukra po šio įvykio su N. S. nesusitaikė, jie gyveno atskirai. 2010 m. liepos 19 d., po pietų, būnant namuose jis išgirdo didelį triukšmą, tai buvo dukros A. ir mažojo anūko V. riksmas. Įbėgęs į anūko M. kambarį jis pamatė, kad anūkas V. guli A. tarp kojų, o N. S. A. buvo užvertęs ant rašomojo stalo. Jis pastebėjo, kad kambaryje buvo daug kraujo, jis bėgo iš įvairių dukros kūno vietų. Paklausus, ką kaltinamasis daro, šis trenkė jam kumščiu į veidą ir jis nugriuvo, tuo pačiu metu dukra iš kambario išbėgo, o paskui ją išbėgo ir kaltinamasis. Išėjus į balkoną jis pamatė, kad dukra bėgo link vartų, po to grįžinėjo atgal ir kieme nugriuvo. Tuomet jis išėjo iš namo, pribėgo prie dukros ir jos kūne pamatė daug kraujuojančių durtinių žaizdų, dukra šaukė, kad miršta. Po to jie iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri dukrą išvežė į ligoninę. Vėliau pateikus apžiūrai peilį, kurį surado policija, jis šio peilio neatpažino, o anūkas sakė, kad peilis iš N. S. buto.

Tas pačias aplinkybes, kaip ir kur buvo užpulta ir sužalota A. S., kaip buvo suduotas smūgis į veidą jam pačiam, nukentėjusysis V. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t-2, b.l. 103-104).

N. R. S. parodė, kad dukrai A.i ištekėjus už N. S., pastaroji dažnai skųsdavosi, kad N. ją terorizuoja, prieš ją smurtauja, grasina peiliu, dėl to ji buvo išėjusi gyventi atskirai. Kai ji su vyru buvo išvykusi gyventi į JAV, dukra taip pat buvo susipykusi su N. ir gyveno atskirai jų namuose (duomenys neskelbtini), bet vėliau vėl susitaikė ir kaltinamąjį priėmė pas save. Tą vakarą, kai vyras V. S. sugrįžo iš JAV, jie su šeima ir draugais atšventė vyro sugrįžimą, truputį išgėrė alkoholio, o naktį išgirdo triukšmą. Kartu su vyru įbėgus į kambarį, ji pamatė kaip N. S. avėdamas juodais batais spardė dukrai į galvą, vyrui pamėginus užstoti dukrą, N. S. jam trenkė kumščiu ir išbėgo iš namų. Po to jie dukrą išvežė į ligoninę. Nuo suduoto smūgio pas vyrą buvo likusi mėlynė. Aplinkybės, kai dukra buvo sužalota peiliu, nuo ko ir mirė, jai nežinomos, nes tuo metu ji buvo išvykusi į Angliją.

Iš Lietuvos Respublikos VRM ICDB pateiktų duomenų seka, kad N. S. 1994-12-31 susituokė su A. S., kuri po santuokos priėmė S. pavardę (t-3, b.l. 30).

Tad virš paminėti ir aptarti medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji A. S. buvo sužalota 2010 m. birželio 22 d., kuomet jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir po to, 2010 m. liepos 19 d., kuomet jai buvo nustatyti įvairaus pobūdžio ir sunkumo kūno sužalojimai, nuo kurių ji ligoninėje mirė, bei nukentėjusysis V. S. buvo sužalotas 2010 m. birželio 22 d., tiksliau jam sukeltas fizinis skausmas sudavus kumščiu smūgį į veidą ir po to, 2010 m. liepos 19 d., kuomet jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors kaip minėta, kaltinamasis neigia, kad šiais atvejais būtų panaudojęs smurtą prieš abu nukentėjusiuosius, tokiu jo aiškinimu nesiremtina, jis laikytinas niekuo neparemta kaltinamojo gynybine pozicija. Tokį kaltinamojo aiškinimą paneigia virš aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Netikėti nukentėjusiojo V. S. parodymais, kad 2010 m. birželio 22 d. jo dukrą A. S. užpuolė ir sumušė kaltinamasis, kad po šio dukros sumušimo tas pats kaltinamasis sudavė smūgį į veidą bei sukėlė skausmą ir jam, nėra jokio pagrindo. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina nukentėjusioji R. S., kuri tiesiogiai matė įvykį, kaip kaltinamasis spardė į veidą A. S., o po to kumščiu sudavė smūgį į veidą ir mėginusiam ją apginti V. S., nukentėjusysis M. S., kuris taip pat matė, kaip jo tėvas mušė motiną (A. S.) ir sudavė smūgį seneliui (V. S.), kurio veide vėliau matė mėlynę. Liudytojomis apklaustos G. K. bei I. P. patvirtino, kad tiesiogiai iš nukentėjusiosios A. S., kurią jos lankė ligoninėje, tapo žinoma, jog ją sumušė – suspardė vyras, t.y. N. S..

Jokio pagrindo manyti, kad minėti asmenys, kaip teigia kaltinamasis, turi tikslą jį apkalbėti, nėra, jų parodymai apie sužalojimų atsiradimo priežastis pilnai sutampa. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis iš dalies savo kaltę, panaudojus smurtą prieš sutuoktinę, pripažino ir 2010 m. birželio 22 d. Kauno miesto Santakos PK viršininkui rašytame paaiškinime (t-2, b.l. 36), kur nurodė, kad minėtą dieną konflikto metu apsistumdė su žmona ir dėl to labai gailisi.

Tokiu būdu, vertinant visus virš paminėtuosius įrodymus, jų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis N. S. 2010 m. birželio 22 d., apie 2 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tris kartus spyrė savo sutuoktinei A. S. į galvą ir tuo jai padarė kraujosruvas abiejų akių, viršutinės lūpos srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir po to tyčia sudavė smūgį ranka į galvą nukentėjusiajam V. S., kuris mėgino apginti savo dukrą A. S., ir tuo pastarajam sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais N. S. padarė nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..

Nustatant nusikalstamų veikų, įvykdytų 2010 m. liepos 19 d., kai buvo mirtinai sužalota nukentėjusioji A. S. ir nežymiai sutrikdyta sveikata V. S., aplinkybes taipogi remtinasi nukentėjusiojo V. S. parodymais. Nukentėjusysis, aiškindamas šias aplinkybes, buvo visiškai nuoseklus, jo parodymai pilnai sutapo ir su nurodytom aplinkybėm parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio nukentėjusiojo parodymus, kad minimu laiku į jų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)gatvėje, atvyko, nukentėjusiąją A. S. bei jį patį sužalojo kaltinamasis, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. P., kuris ne tik patvirtino kaltinamojo neigiamą faktą, jog šis lankėsi nukentėjusiųjų namuose, bet ir nurodė kitas svarbias aplinkybes – apie krauju suteptus kaltinamojo rūbus, rankas, kojas. Minėto liudytojo duotų parodymų patikimumą patvirtino ir jo apklausą vykdęs policijos pareigūnas – liudytojas M. B..

Tai, kad kaltinamasis turėjo kontaktą su nukentėjusiąja – nužudytąja A. S., be minėtų asmenų parodymų patvirtina ir atliktų teismo medicininių, kriminalistinių tyrimų objektyviai nustatyti duomenys – ant kaltinamojo įvykio metu dėvėtų rūbų (šortų) rastas nukentėjusiosios kraujas, ant paklodės, su kuria nukentėjusioji buvo nugabenta į ligoninę, rastas N. S. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu sutampantis DNR profilis.

Tad, vertinant visų virš paminėtų ir aptartų įrodymų tarpusavio ryšį, atitikimą vienų kitiems, nėra jokio pagrindo abejoti, kad A. S. 2010 m. liepos 19 d. sužalojo kaltinamasis. Nors tiesiogiai nusikalstamą veiką matęs V. S. nepatvirtino, kad būtų matęs nukentėjusiosios žalojimo įrankį, peilio panaudojimas, suduodant juo smūgius į įvairias kūno vietas, neginčijamai patvirtinamas teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu (kur užfiksuotas peilio suradimas), kriminalistiniais tyrimais, kurių metu nustatyta, kad būtent įvykio vietoje surastuoju peiliu A. S. buvo padarytos durtinės pjautinės žaizdos.

Ištirti įrodymai, jų visetas patvirtina, kad 2010 m. liepos 19 d. nukentėjusiąją A. S. sužalojo bei tuo pačiu ir mirtį sukėlusius kūno sužalojimus padarė kaltinamasis N. S. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai peiliu į įvairias kūno vietas, tame tarpe į krūtinės, pilvo sritį, bei tuo padarydamas daugybines durtines pjautines žaizdas, veikė tiesiogine tyčia, t.y., suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, suvokdamas galimas pasekmes ir tokių pasekmių siekdamas. Šie kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai pilnai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., nes kaip nustatyta kaltinamasis nužudė savo šeimos narį ir tai padarė itin žiauriai, t.y., mažamečio sūnaus Vytauto akivaizdoje, sukeliant jam dideles dvasines kančias, ką patvirtino nukentėjusioji R. S. ir liudytoja R. V., bei sukeliant didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias ir A. S., ką patvirtina padarytų sužalojimų pobūdis ir skaičius.

Tais pačiais nukentėjusiojo V. S. parodymais, kurių objektyvumą patvirtina aukščiau aptartos aplinkybės bei teismo medicinos specialisto išvada nustatyti nukentėjusiojo V. S. kūno sužalojimai, remtinasi ir nustatant, kad po įvykdyto nužudymo N. S. tyčia sudavė smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam ir tuo jam padarė nežymų sveikatos surtikdymą. Šie kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai pilnai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 140 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, sukeltas sunkias pasekmes. N. S. vienas iš padarytų nusikaltimų baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), juo sukeltos pasekmės yra itin sunkios ir negrįžtamos. Atsižvelgiama taip pat ir į kaltinamojo asmenybę, jis nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, neužilgo po to, kai buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Tai rodo kaltinamojo nenorą laikytis įstatymų, bet kokių elgesio ir dorovės normų ignoravimą. Atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė kaltinamajam pripažintina ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Tad atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės maksimaliam dydžiui. Paskyrus griežtą laisvės atėmimo bausmę, dalis šios bausmės paskirtina atlikti kalėjime.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios R. S., atstovaujančios nepilnamečių V. S., M. S. ir J. S. interesus, civilinis ieškinys dėl 600000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. S. civilinis ieškinys dėl 6116,50 Lt turtinės žalos ir 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tenkintini dalinai.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijai. Taigi, neturtinė žala yra nukentėjusio asmens jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai. Šie visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti jiems bei nužudytosios A. S. nepilnamečiams vaikams neturtinė žala, pinigine išraiška įvertinta atitinkamai kiekvienam vaikui po 200000 Lt ir nužudytosios tėvui – 500000 Lt atsižvelgiant į nukentėjusiųjų, kaip vaikų ir motinos socialinius ryšius, tėvų ir dukters socialinius ryšius, kurių negrįžtamas praradimas (mirtis), sukelia itin sudėtingas ir vaikų bei tėvų gyvenimą visapusiškai įtakojančias pasekmes, atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių, darbingumą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, smurtinių veiksmų padarinius ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nelaikytina per didele ir todėl priteistina iš šią žalą padariusio asmens – kaltinamojo. Iš kaltinamojo taip pat priteistina ir nukentėjusiojo turėtos laidojimo išlaidos, kurių dydį patvirtina byloje pateikti dokumentai (t-2, b.l. 109-115). Tačiau priteisiant nukentėjusiems neturtines ir turtinę žalas, atsižvelgtina į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimus (t-3, b.l. 89-91, t-4, b.l. 33-35, 36-38, 39-41, 42-44) nukentėjusiems avansu buvo kompensuota dalis nusikaltimu padarytos žalos, V. S. – 1560 Lt neturtinės ir 520 Lt turtinės žalos, R. S., V. S., J. S., M. S. – kiekvienam po 1560 Lt neturtinės žalos. Todėl atitinkamai priteistinų nukentėjusiems žalų dydis mažintinas jiems jau išmokėtos sumos dydžiu. Kadangi virš minėtoji žala nukentėjusiems padaryta kaltinamojo nusikalstamų veiksmų paekoje, todėl jis ją ir privalo atlyginti (CK 6.250 str., 6.263 str., 6.291 str.).

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios A. S. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad A. S. gydymas valstybei kainavo 5062,05 Lt. Šie nuostoliai valstybinei ligonių kasai padaryti N. S. nusikalstamų veiksmų pasekoje, todėl šią žalą jis ir privalo atlyginti (CK 6.263 str., 6.290 str.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl Matui, Justei, V. S. nuo 2010-07-19 iki 2010-10-31 išmokėtų našlaičių pensijų priteisimo tenkintinas. Iš byloje pateiktų duomenų (t-2 b.l. 83-92) seka, kad po nepilnamečių vaikų Mato, Justės, Vytauto motinos A. S. mirties nužudytosios vaikams buvo išmokėta našlaičio pensija, viso sudaranti 1638,63 Lt. Ši žala valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padaryta nusikalstamais N. S. veiksmų pasekoje, todėl jis ją ir privalo atlyginti ( CK 6.263 str., 6.290 str.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tiri ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 str.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 115 str. 1d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.( A. S. sužalojimas 2010-06-22), BK 140 str. 1 d. ( fizinio skausmo V. S. sukėlimas), BK 129 str. 2d. 3p., 6 p., BK 140 str. 1 d. (V. S. sužalojimas 2010-07-19). Pagal BK 140 str. 1 d.( A. S. sužalojimas 2010-06-22) paskirti bausmę vienerius metus laisvės atėmimo, pagal BK 140 str. 1 d. ( fizinio skausmo V. S. sukėlimas) paskirti bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 129 str. 2d. 3p., 6 p. paskirti bausmę aštuoniolika metų laisvės atėmimo, pagal BK 140 str. 1 d. (V. S. sužalojimas 2010-07-19) paskirti bausmę aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. šias bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą bausmę aštuoniolika metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. šią bausmę subendrinti su Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pridedant neatiktos bausmės dalį, ir tokiu būdu N. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę devyniolika metų ir keturis mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pirmus penkis metus kalėjime, likusią dalį pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir kardomojo kalinimo laiką, ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. S. sulaikymo dienos – 2010 m. liepos 22 d. Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš N. S. nukentėjusiajam V. S. 5596,50 Lt turtinei ir 498440 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. S., J. S. ir M. S. kiekvienam po 198440 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 5062,05 Lt turtinei žalai atlyginti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 1638,63 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: nužudytosios A. S. daiktus - mėlynos spalvos suknelę, rudos spalvos liemenėlę – sunaikinti, nuteistojo N. S. daiktus: baltos spalvos šortus, kreminės bei mėlynos spalvų sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis „ADIDAS“ – grąžinti N. S., vieną voką su peiliu, vieną voką su vatos tamponais su kraujo dėmėmis, voką su margos antklodės iškarpa, du lovos užtiesalus, vieną voką su N. S. nagų nuokarpomis, voką su mikrodalelėmis nuo mirusiosios A. S. ir nuteistojo N. S. drabužių, paketą su marga paklode – sunaikinti, visus vokus su visomis kompaktinėmis plokštelėmis – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.