Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-02-02 · Administracinė byla Nr. I1-499-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
I1-499-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02374-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-499-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02374-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 14 825 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1, 7-10).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019-02-07 iki 2020-09-21 buvo kalinamas Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose. Paaiškino, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, patalpos buvo drėgnos, nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos. Taip pat nurodė, jog 8 būrio 2 miegamajame pareiškėjas buvo paskirtas miegoti į dviaukštės lovos antrą aukštą, tačiau lova buvo be kopėtėlių, todėl jis nuolat patirdavo nepatogumus, buvo susižalojęs į metalinę lovos konstrukciją. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas, orumą žeminančias kalinimo sąlygas, pareiškėjas patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 17-21) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 3,1 kv. m ploto, kas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad kopėtėlių įrengimas prie lovos nėra reglamentuojamas teisės aktuose, o dėl skunde nurodomų nepatogumų pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, kaip numatyta teisės aktuose, o patalpų įrengimas atitinka higienos reikalavimus. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2019-02-07 iki 2020-09-21.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skundėsi per mažu gyvenamosios patalpos plotu.

Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymu Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.

Bylos duomenimis (b. l. 22-24) nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose bendrabučio tipo patalpose: 8 būrio 2 miegamajame, kurio plotas – 62,12 kv. m, jame įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,1 kv. m ploto; 22 būrio 15 miegamajame, kurio plotas – 13,59 kv. m, jame įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,3 kv. m ploto; 22 būrio 8 miegamajame, kurio plotas – 21,17 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,5 kv. m ploto.

Kadangi byloje nėra šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, be to, pareiškėjas skunde nedetalizavo kiekvienos skundžiamos kameros ploto, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus bei su juo gyvenusių asmenų skaičiaus, nenurodė jų vardų, pavardžių, taip pat neteigė, jog kamerose gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuojama minimalaus ploto norma.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose nebuvo įrengta vėdinimo sistema, kaupėsi drėgmė.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka minėtas Lietuvos higienos normos nuostatas. Tą patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto higienos sąlygų laikymosi patikrinimo aktas (b. l. 28). Teismas pažymi, kad mechaninės ar kitokios automatinės vėdinimo sistemos įrengimas pagal Lietuvos higienos normą HN 134:2015 nėra privalomas, jei sudaroma galimybė patalpas vėdinti per atvirą langą, o kad tokia galimybė pareiškėjui buvo nesudaryta, byloje nenustatyta. Dėl to pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 8 būrio 2 miegamajame buvo paskirtas į miegamąją vietą antrame lovos aukšte, o prie lovos nebuvo kopėtėlių.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 1.1. punkte nustatyta, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui. Jokiais teisės aktais nedetalizuoti kiti lovų parametrai. Teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas nuteistųjų teisių pažeidimu (2016-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016 ir kt.). Byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sąlygų), pats pareiškėjas nurodė to nedaręs. Nėra jokių duomenų, kad dėl kokių nors išimtinių aplinkybių, pavyzdžiui, sunkios sveikatos būklės, invalidumo ar kt., pareiškėjas būtų negalėjęs naudotis lova be kopėtėlių. Šiuo atveju, pareiškėjui nesikreipus į atsakovą su nusiskundimais dėl kylančių nepatogumų, atsakovės atstovas negalėjo apie tai žinoti ir jam nekilo pareiga tokią situaciją spręsti.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Šioje administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė