Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį (maža ieškinio suma, nesudėtingi teisiniai klausimai) ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-25 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalis); šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė 2020-08-11 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 665,50 Eur sumos, detalizuojant joje atliktus darbus: pastato sandarumo bandymas adresu: (duomenys neskelbtini), nesandarių pastato vietų aptikimas, papildomas ortakių ir vent. kaminėlių sandarinimas ant stogo. Ieškovė taip pat pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 11 d. bandymų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti pastatų pralaidumo orui nustatymo bandymo darbai. Šiame protokole nurodyta, jog bandymą atliko A. S., kuris teismui pateikė 2021 m. balandžio 9 d. paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose A. S. patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. atliko pagal atsakovės užsakymą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sandarumo darbus, nesandarių vietų aptikimo darbus, ortakių vent. kaminėlių ant stogo sandarinimo darbus. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog atsakovei buvo siunčiama PVM sąskaita faktūra dėl sandarumo matavimo adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė atliko darbus atsakovei, todėl konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais, teigdama, jog pastaroji neįrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl aukščiau nurodytų darbų atlikimo, be to, teigė, jog nėra įrodymų, kad minėti darbai buvo atlikti.

Sprendžiant dėl nurodytų atsakovės teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, jog ieškovės pateikti įrodymai, o būtent - šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, liudija, jog šalys buvo sulygę dėl darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas 2020-08-27 laiške sutiko apmokėti sąskaitą faktūrą. Tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs atliktų darbų faktą ar reiškęs pretenzijas dėl darbų kokybės, nėra (CPK 178 str.). Taigi nurodytos aplinkybė sudaro pagrindą teismui spręsti, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, juolab, kad tai liudija ne tik elektroniniai laiškai, bet ir 2020-08-11 PVM sąskaita faktūra, išrašyta 665,50 Eur sumai bei 2020 m. rugpjūčio 11 d. bandymų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, jog sąskaita – faktūra nėra pasirašyta atsakovės, - savaime nepaneigia ieškovės atliktų darbų fakto ir neatleidžia pastarosios nuo prievolių vykdymo; byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, jog šalis siejo sutartiniai santykiai. Taigi atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir kaip siekis išvengti prievolių įvykdymo ieškovei. Pabrėžtina, jog CK 6.644 straipsnis nenustato privalomos rašytinės formos rangos sutarčiai.

Pagal CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis byloje esančiais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), teismas sprendžia, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės nustatytu terminu atsiskaityti už ieškovės atliktus rangos darbus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 665,50 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.644 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 665,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. (duomenys neskelbtini), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 115,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis ir 90,75 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos (CPK 93 str., 98 str.).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 50 euro centų) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 665,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. (duomenys neskelbtini), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 115,75 Eur (šimtą penkiolika eurų ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.