Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-08-22 · Byla Nr. TS-148-737/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-22
Bylos Nr.
TS-148-737/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29167-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Nuteistasis
E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. TS-148-737/2022Teisminio proceso Nr.1-01-1-29167-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 22 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T. (E. T.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 25 d. priimto nutarimo Nr. 95-463 netaikyti E. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. T., gimęs (duomenys neskelbtini).

E. T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 22 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarties priėmimo dienai yra 9 mėn. 29 dienos).

Anksčiau teismo teistas.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 95-463 (toliau – Nutarimas) netaikytas nuteistajam E. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis dar gali mažinti nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo Komisijos rekomendacijas. Išskiriami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolimesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo bei mažinimo procese. Komisija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalimi nustatė nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. T. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad nuteistojo tinkamam jo asmens taisymuisi yra reikalinga kitokia resocializacijai gyvenimo aplinka, negu dabartinė. Nurodo, kad šiuo atveju probacija būtų efektyvesnė stabdant pakartotinį nusikalstamumą nei laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Nuteistasis skundu kritikuoja pakartotinio nusikalstamumo rizikos nustatymo metodiką, teigia, kad ji yra bendro pobūdžio ir nesuteikia pakankamai patikimų duomenų apie asmens polinkį pakartotinai nusikalsti. Skunde nuteistasis nurodo, kad komisija nepagrįstai nepaleidimą iš įkaltinimo vietos grindžia finansinėmis skolomis, nes būtent laisvėje yra kur kas didesnės galimybės šias skolas sumokėti. Taip pat nurodo, kad Komisija nepagrįstai teigia, kad jis nedalyvavo užimtumo programose, nes iš tiesų jis dalyvavo programoje „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas“.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas, įvertinęs nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo E. T. asmens byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą, dėl ko, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. T. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (faktiškai atliko 4/5 paskirtos bausmės), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. teismui, išanalizavus visą bylos medžiagą, turi susiformuoti pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama susipažinus su informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas vertindamas, kokią pažangą nuteistasis padarė, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgia į tai, jog nuteistajam laisvės atėmimo bausmė paskirta dvejais nuosprendžiais. Jis, būdamas nuteistas už sutuoktinės sužalojimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), probacijos laikotarpiu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, pakartotinai sutuoktinės atžvilgiu įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimą (135 straipsnio 2 dalies 3 punkte). Be šių teistumų, E. T. anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis). Paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri eigoje pakeista į areštą. Taigi, E. T. praeityje taikytos švelnesnės bausmės ir probacijos priemonės, nebuvo efektyvios, įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Tiek laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymas panaikintas, nuteistajam nesilaikius probacijos sąlygų. Šios aplinkybės teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia skunde nuteistojo nurodomus teiginius, kad probacija darytų daugiau įtakos jo kriminogeninio elgesio korekcijai. Akivaizdu, kad ne kartą nuteistajam teismas suteikė galimybę tai įrodyti, tačiau nei vienu atveju probacija savo tikslo nepasiekė, nes jos sąlygų nuteistasis nevykdė tinkamai.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dirba, dalyvavo individualiame reabilitacijos plane numatytose programose, mokėsi. Savanoriškai kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl priklausomybės nuo alkoholio prevencijos bei psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos. Nuteistasis lankosi pas psichologus ir yra įtrauktas į pykčio ir agresijos valdymo programą bei agresijos ir konfliktų valdymo grupę, tačiau nesikreipė dėl dalyvavimo programoje EPP (elgesys, pokalbis, pasikeitimas). Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Nuteistojo E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurių statiniai yra – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai: turi skolų/ieškinių; apsunkinti, konfliktiški santykiai su artimaisiais; problemiški santykiai su partnere; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/ neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/ probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbus veiksnys, eliminuojantis galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, yra tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo pakankamai. Emocinės gerovės srityje ji netgi padidėjo, o to priežastis yra didesnės nei vidutinė savivertės buvimas, kas skatina nuteistąjį savo kaltę dėl smurto prieš sutuoktinę sumenkinti ir perkelti jai pačiai, nurodant, kad buvo išprovokuotas taip elgtis. Taigi, nuteistojo kriminogeninio elgesio rizikos mažėjimas šiuo metu yra stebimas, tačiau jis dar nėra pakankamas daryti išvadai, kad E. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos priimtu nutarimu ir rekomendacijomis dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Šiuo metu nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 95-436 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-čiajame sektoriuje 2022 m. liepos 25 d. priimto nutarimo Nr. 95-436 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas /parašas/ Jūratė Petraškienė