- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1755-432/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10997-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- UAB „4finance“
- Skolininkas
- J. M., V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-28 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas J. M., V. M., antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui J. M. priklauso ½ dalis lėšų, esančių sutuoktinės banko sąskaitose ir ½ dalis sutuoktinės vardu gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „MGVT“. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-4833-1066/2018, dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. M.. Pareiškėjas gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko J. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturčiu nustatymo. Antstoliui vykdant vykdomąją bylą, nustatyta, kad skolininko J. M. sutuoktinė V. M. dirba ir gauna darbo užmokestį, jos banko sąskaitose yra piniginių lėšų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo V. M. atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, mano, jog neturinti mokėti už asmenines skolininko J. M. skolas, kurios atsirado iki jų santuokos sudarymo. Suinteresuotasis asmuo V. M. turi nepilnametį vaiką V. S., kuri lanko darželį, už kurį reikia mokėti. Nurodė, jog ji gyvena socialiniame būste, už kurį taipogi reikia mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius. Be to, V. M. taip pat turi savo skolų.
3. Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į suinteresuotojo asmens V. M. atsiliepimą ir nurodė, kad neturi reikšmės, ar skola atsirado iki J. M. ir V. M. santuokos sudarymo, ar po šios santuokos sudarymo. Skola turi būti išieškoma iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
4. Suinteresuotieji asmenys J. M. ir antstolis nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. 2019-08-28 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė patenkinti pareikšimą.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas 2019-08-28 nutartyje nurodė, kad suinteresuotasis asmuo V. M. nesutiko su pareiškimu, nurodė, jog įsipareigojimas pareiškėjui yra skolininko J. M. asmeninė prievolė, atsiradusi iki V. M. ir J. M. santuokos sudarymo. Vykdymo procesą reglamenuojančiose teisės normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko J. M. prievolę turi būti vykdomas, nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėjo, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau- CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko J. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nekeliamas klausimas dėl skolininko J. M. sutuoktinės solidariosios atsakomybės, todėl argumentus, susijusius su skolininko J. M. prievolės pobūdžiu, pirmosios instancijos teismas atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju būtina nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš teismui pateikto gimimo liudijimo matyti, kad nepilnametės V. S. motina yra V. M., o tėvas – A. S.. Suinteresuotajam asmeniui V. M. teismas išaiškino, jog ji turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo arba, jeigu toks išlaikymas jau yra teismo priteistas, ji turinti teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).
8. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad byloje nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas J. M. turi pakankamai asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko J. M. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 straipsnis). Suinteresuotojo asmens V. M. užmokestis ir lėšos, esančios jos banko sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. M. ir J. M. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
9. Suinteresuotasis asmuo V. M. pateikė patikslintą atskirąjį skundą dėl 2019-08-28 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti apskųstąją nutartį.
10. Apeliantė patikslintame atskirajame skunde nurodo, kad augina nepilnametį vaiką, išlaiko būstą ir turi asmeninių skolų, susidariusių iki santuokos. Teigia, kad jos sutuoktinis, skolininkas J. M. dirba Pranvieniškių PN-AK 3 sektoriuje ir gali mokėti skolą. Pareiškėja palaiko savo atsiliepimo argumentus, kad sutuoktinio skoliniai įsipareigojimai atsirado iki santuokos ir ji neprivalo jų vykdyti.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš bylos duomenų nustatytą, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2018-05-10 civilinėje byloje Nr. e2-4833-1066/2018, dėl 750 Eur skolos, 256,16 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojui UAB „4finance“ (v. b. l. 1). Antstolis Dainius Šidlauskas, vykdymo proceso metu nustatęs, kad skolininko J. M. sutuoktinės V. M. vardu yra atidarytos banko sąskaitos, ji dirba ir gauna darbo užmokestį, pasiūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (v. b. l. 90). Suinteresuotųjų asmenų J. M. ir V. M. santuoka sudaryta 2018-11-16 (v. b. l. 56). Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, jog sutuoktiniai J. M. ir V. M. vedybų sutarties nėra sudarę (v. b. l. 88). Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „MGVT“ ir gauna darbo užmokestį, bei turi banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, akcinėje bendrovėje (toliau –AB), Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS (v. b. l. 61, 62). Antstolis 2019-03-22 turto arešto aktu Nr. S19-15818 areštavo V. M. pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui, V. M. banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Fineda“ akcijas, kurių savininkas- skolininkas J. M. (v. b. l. 97 – 98).
14. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
15. Teisės normos numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad skolininko prievolės yra asmeninės, todėl išieškojimas galimas iš bendro turto sutuoktinio dalies. Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje tam ir nustatoma, kad būtų galima įgyvendinti minėtą CK 3.112 straipsnį. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės, kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės. Dėl šių aplinkybių ir teisinių argumentų suinteresuotojo asmens V. M. argumentas dėl skolininko asmeninių prievolių, kaip kliūties, trukdančios išieškoti iš skolininko dalies bendrame turte, atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino CPK 666 straipsnio normą, kad antstolis, išieškodamas asmenines vieno sutuoktinio skolas, gali nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jeigu skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis pirmiausia bendrąjį turtą areštuoja. Tuomet skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, arba teismo nutartimi, jeigu nėra bendro sutuoktinių susitarimo, arba jeigu išieškotojas raštu pateikia prieštaravimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendru sutuoktinių susitarimu.
Šalies argumentai
17. Apeliantė taip pat prašė atsižvelgti, kad ji augina nepilnametį vaiką. Pažymėtina, jog vaikų išlaikymas, vaiko teisės į būstą bei jo vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl aplinkybė, kad V. M. turi vaiką, kurį išlaiko, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Skolininkas nėra V. M. vaiko V. S. tėvas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino suinteresuotajam asmeniui, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ar esant priteistam- išlaikymo dydžio padidinimo, jei tai yra reikalinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės vaiko interesų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.
18. Turto dalies nustatymas individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
19. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių bendro turto dalis bei procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui J. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. M. gaunamo darbo užmokesčio, todėl panaikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Suinteresuotojo asmens V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-28 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.