Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Joniškio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis P. kaime, P. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1995 m. spalio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

2) 1996 m. balandžio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

3) 1997 m. gegužės 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,

4) 2000 m. vasario 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams,

5) 2002 m. gegužės 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 375 litų (3 MGL) bauda,

6) 2007 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams,

7) 2009 m. kovo 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinta su 2007 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pakeitus neatliktą 19 mėnesių 1 dienos laisvės apribojimo bausmę į 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę), prie griežtesnės 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį tris mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 16 dienų,

teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2018 m. birželio 9 d. apie 18.40 val., namuose, esančiuose Pakruojo r., P. sen., P. k., virtuvės kambaryje, žodinio konflikto metu, vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. V. į dešinės pusės veido sritį, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

A. M. apklaustas įtariamuoju, kaltės nepripažino; įtariamojo papildomos apklausos metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konfliktas su kaimynu R. prasidėjo šių metų birželio 9 d., kai pats R., būdamas girtas, pasisakė, kad tai jis iškvietė policijos pareigūnus dėl palaido šuns. Jo šuo yra didelis, paprastai jis dažniausiai būna kambaryje, bet kaip tyčia buvo išbėgęs į kiemą, o po to į kaimą. Šuo nebuvo piktas, nes buvo visai jaunas, tik 4 mėnesių amžiaus, todėl niekam jokios grėsmės nekėlė. Norėdamas išsiaiškinti, jis tą pačią dieną, būdamas išgėręs, nuėjo pas kaimyną ir ketino su juo pasikalbėti. Nuėjęs namuose rado jį girtą, jie susipyko, nes kai jo paklausė, kokį velnią jis čia išdarinėja, R. pradėjo jį kolioti visokiais necenzūriniais žodžiais. Gali būti, kad vadino jį „pyderu“, „valkata“ ir kitokiais žodžiais, bet R. jį išvadino lygiai taip pat. Žodis po žodžio jie susipyko ir nesusitvardęs jis trenkė R. vieną smūgį ranka į veidą. Ar trenkė kumščiu, ar delnu, dabar net nepamena, bet atrodo, kad smūgis nebuvo stiprus. Net nepamena, kad po smūgio R. būtų griuvęs, gal jis griuvo ne iš karto, o vėliau, ir nugriūti jis galėjo netgi ir dėl to, kad buvo visiškai girtas. Po smūgio kaimynui galėjo skaudėti. Daugiau jam nieko nebedarė, apsisuko ir išėjo. Pirmos apklausos metu jis neprisipažino, kad sudavė smūgį kaimynui R., nes tiesiog nenorėjo prisipažinti, galvojo, kad jam pavyks išvengti bausmės. Dabar savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl tokio savo elgesio tikrai nuoširdžiai gailisi (2 tomas, b. l. 25-27, 57-58);

nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, po darbo grįžo į namus, esančius Pakruojo r., P. k. Po darbo į namus grįžo išgėręs alkoholio. Kai grįžo į namus, sugyventinė L. R. pasiguodė, kad po kiemą laksto palaidas kaimynų M. šuo, kuris gąsdina mažametę įdukrą L. K. bei garduose uždarytus triušius. Tai išgirdęs iš pradžių nieko nedarė, kadangi tuo metu šuo po kiemą nelakstė. Praėjus kelioms valandoms, kai ėjo į tvartą šerti gyvulių, pats pamatė po kiemą lakstantį M. šunį. M. šuo yra didelis, juodos spalvos. Jis tikrai atrodo bauginančiai. Savo akimis pamatęs lakstantį šunį, iš karto pranešė policijos pareigūnams. Netrukus po skambučio atvyko policijos pareigūnai, kurie nuėjo pas kaimynus M. Pakalbėję su kaimynais pareigūnai atėjo pas jį, jis gyvena prie pat M., ir informavo, kad kaimynai pažadėjo susitvarkyti šunį. Policijos pareigūnams išvykus, maždaug po valandos, tikslaus laiko nepamena, pas jį į namus atėjo A. M.. A. M. atėjęs į jo namus, virtuvės kambaryje jį iškeikė necenzūriniais žodžiais ir priekaištavo dėl to, kad iškvietė policijos pareigūnus. Keikdamas necenzūriniais žodžiais A. M. vieną kartą kumščiu trenkė į dešinės pusės skruostą. Po suduoto smūgio A. M. išėjo lauk iš namų. Praėjus apie 10 min. nuo A. M. apsilankymo, pas jį atėjo R. M.. R. M. įėjusi į namus, virtuvės kambarį taip pat pradėjo priekaištauti, kad jis iškvietė policijos pareigūnus dėl palaido šuns. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. M. ne mažiau 4 kartų abiejų rankų delnais trenkė jam į abi veido puses. Po A. M. ir R. M. suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Skaudėjo keletą valandų. Po to, kai abu M. jį sumušė, vėl iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio abu M. pas jį į namus atėję nebuvo, neatsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia (1 tomas, b. l. 42-43, 48-49, 63);

akistatos su A. M. metu R. V. tvirtino savo parodymus (1 tomas, b. l. 57-58);

liudytoja L. R. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. po pietų, tikslaus laiko nežino, iš darbo grįžo R. V.. Grįžusiam R. V. pasiguodė, kad kaimynų M. šuo gąsdina ją ir jos triušius, kurie yra užtverti būdoje. Pasiguodusi R. V. nuėjo dirbti savo darbų, o R. V. nuėjo šerti gyvulių. Netrukus R. V. vėl sugrįžo ir pasakė, kad šuo vis tiek laksto po jų kiemą ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Po to, kai R. V. iškvietė policijos pareigūnus, šis išėjo į savo namus, kurie yra šalia jos namų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie nuėjo pas M. Išėję iš Mačių policijos pareigūnai atėjo ir pranešė, kad A. M. pažadėjo pririšti šunį. Po šių žodžių pareigūnai išvažiavo, o ji ėjo dirbti savo darbų. R. V. taip pat grįžo į savo namus. Praėjus maždaug valandai laiko po pareigūnų išvykimo, pas ją į virtuvės kambarį atbėgo R. V. ir paprašė iškvieti policijos pareigūnus. R. V. teigė, kad jį sumušė A. M.. R. V. sakė, kad A. M. jam vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės. Išgirdusi R. V. pasakojimą, pasakė, kad jis pats turi kviesti policijos pareigūnus. Stovėdamas šalia jos R. V. paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie įvykį (1 tomas, b. l. 96-97);

liudytoja Z. K. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. po pietų, galėjo būti apie 18 val., buvo virtuvės kambaryje kartu su dukra L. R. ir L. K.. Jiems būnant virtuvės kambaryje į vidų iš savo namų, kurie yra greta, atėjo R. V.. Atėjęs R. V. verkdamas pasakė, kad jį A. M. „prikūlė“. Paprašius paaiškinti kas nutiko, R. V. pasakė, kad jam būnant namuose, virtuvės kambaryje, atėjo kaimynas A. M. ir pradėjo jį mušti. R. V. sakė, kad A. M. jam vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės. Atsistojęs nuo žemės R. V. pasiėmė nuo stalo peilį ir A. M. pasakė, kad jeigu jis dar jam suduos, jis ginsis peiliu. Po šių žodžių, pasak R. V., A. M. išėjo į savo namus. Kaip viskas vyko iš tikrųjų nematė, žino tik iš R. V., kuris tą dieną buvo išgėręs, pasakojimo (1 tomas, b. l. 77, 79);

liudytojas M. L. parodė, kad 201 m. birželio 9 d. dirbant kartu su reagavimo skyriaus patrule D. J. du kartus vyko pagal iškvietimą į Pakruojo r. P. k., aiškintis dėl šuns ir dėl to, kad R. V. trenkė kaimynas ir kaimynė (1 tomas, b. l. 85-86);

liudytoja D. J. parodė analogiškai, kaip ir pareigūnas M. L., kad nuvykus į Pakruojo r. P. k., vyriškis, kuris juos iškvietė, aiškino kad jį sumušė kaimynas ir kaimynė (1 tomas, b. l. 91-92);

pareiškime - protokole R. V. nurodė, kad 2018 m. birželio 9 d. jį sumušė atėjęs kaimynas A. M., po to R. M. (1 tomas, b. l. 16);

iš garso įrašo iš BPC apžiūros protokolo matyti, kad R. V., skambindamas į BPC nurodė, kad jį sumušė kaimynas (1 tomas, b. l. 34-35).

Kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (2 tomas, b. l. 62-64), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė, esant galimybei, bausmę sumažinti.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį A. M. siūlė nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju R. V. ir lankytis nukentėjusiojo namuose ir sodybos teritorijoje P. k., Pakruojo r., per visą bausmės laikotarpį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis A. M. anksčiau teistas 7 kartus, teistumas išnykęs (2 tomas, b. l. 15-16, 44-48), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 7-9), nedirba (2 tomas, b. l. 10-11), darbo biržoje neregistruotas (2 tomas, b. l. 12), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 tomas, 16 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju R. V. ir lankytis nukentėjusiojo namuose ir sodybos teritorijoje P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, per visą bausmės laikotarpį (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. M. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 20 d., 14.50 val., iki 2018 m. gruodžio 21 d., 11.45 val., (2 tomas, b. l. 52, 54), tai yra viena para, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

A. M. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, 29-30 b. l.) ir dokumentų paėmimas (2 tomas, b. l. 59-60), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju R. V. ir lankytis nukentėjusiojo namuose ir sodybos teritorijoje P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, per visą bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju R. V. ir lankytis nukentėjusiojo namuose ir sodybos teritorijoje P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, per visą bausmės laikotarpį.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 20 d., 14.50 val., iki 2018 m. gruodžio 21 d., 11.45 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.