Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-460-944/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
e2-460-944/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14907-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
A. K., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Civilinė byla Nr. 2-460-944/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14907-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.2.6; 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei įgaliotam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims A. K. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4648,88 Lt turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2012-01-04 transporto priemonė „BMW 5 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taikos pr. 87, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadintos (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinės ir galinės abiejų pusių padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) visi keturi ratlankiai, priekinis bamperis ir turės būti atliekamas ratų suvedimas. UAB „Kauno melga“ patikrinusi transporto priemonės padangas ir ratlankius nustatė, kad jie sugadinti nepataisomai ir jų negalima eksploatuoti. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Kauno melga“ 2012-01-11 defektiniu aktu, UAB „Kelias“ PVM sąskaita faktūra serija KEL Nr. 0248796 ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 4648,88 Lt draudimo išmoką. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovė. Yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino (b. l. 3–5, 85–88 ). Į teismo posėdį ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos įmokos, kadangi pagal LR draudimo įstatymo 93 str. 1 d. draudikas prisiima riziką, todėl ieškovo nuostoliai iš esmės yra mažesni. Ieškovas nepateikė Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų dokumentų, kuriuos privalo pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo. Be to, Kelių policijos valdybos nutarime nurodyta, kad apgadinti abu dešinės pusės ratai, tuo tarpu ieškiniu reikalaujama žalos atlyginimo už 4 ratų pakeitimą naujais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškinyje nurodyti ginčo automobilio 2 kairės pusės ratų sugadinimai atsirado dėl tariamo įvykio. Ieškovas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas. Nepateikta duomenų, kad automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Ieškovas nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp jų. Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, t. y. atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamą žalą, todėl ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir šalies teisei į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumui. Ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų, todėl ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, atitinkamai atsakinga už kilusios žalos atsiradimą (b. l. 32–37, 93–96). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė įgaliotas asmuo R. B. palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, jog atsakovė atsiliepime nenurodė nei vieno teisės akto, kuriame būtų nustatyta direkcijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiūros, neatlikto remonto, ir nepagrįstai akcentuoja, kad už Kauno miesto gatvių priežiūrą yra atsakinga ir Kelių direkcija, tuo iš esmės paneigdama vieną iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Kelių direkcija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, o ne valstybės perduotoji. Lietuvos Vyriausybė, o ne Kelių direkcija, vadovaudamasi Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programa tvirtina metines sąmatas. Programos lėšos yra tik vienas iš vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Lėšos yra ribotos ir nepatenkina visų savivaldybių poreikių, kurie kelis kartus viršija Programos galimybes (105-107 b. l.).Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas A. K. apdraudė transporto priemonę – automobilį BMW 5 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. 2012-01-11 A. K. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodydamas, kad 2011-01-04 važiuodamas Taikos pr. įvažiavo į duobę, dėl to buvo apgadinti ratai. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti transporto priemonės sugadinimai: keičiamos dalys – priekinės padangos ir galinės padangos; remontuojamos dalys – keturi lieti diskai, ratų suvedimas, priekinis bamperis. UAB „Kauno melga“ defektinį aktą. PVM sąskaitą faktūrą bendrai 6387,20 Lt sumai. AB „Lietuvos draudimas“ atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras apskaičiavo ir atlygino įvykio metu padarytą žalą, Jiezno UAB „Juta“ pervesdamas 4648,88 Lt sumą. 2012-04-26 ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 4648,88 Lt žalos atlyginimo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-01-17 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2012-01-04 3.30 val. gautas A. K. prašymas užregistruoti eismo įvykį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 3.40 atvyko į eismo įvykio vietą Taiko pr. 87, kur buvo automobilis BMW 5 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas A. K. paaiškino, kad važiuodamas nepastebėjo kelio duobės, kuri buvo apsemta ir į ją įvažiavo, dėl šių aplinkybių buvo apgadinta transporto priemonė. Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad subrogacijos pagrindu, vadovaujantis LR CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

LR CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato LR CK 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. LR CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). LR CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Byloje duomenų patvirtinančių nepriekaištingą Taikos pr. ties 87 Nr. būklę 2012-01-04 pateikti negali. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad kelio duobė tie Taikos pr. Nr. 87 buvo paženklinta ar aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad A. K., vairuodamas automobilį BMW 5 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo ties Taikos pr. Nr. 87, jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Byloje esantys duomenys dėl automobilio apgadinimo skiriasi. Patrulio tarnybiniame pranešime, papildomose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti tokie automobilio apgadinimai, t. y. dešinės pusės priekinis ir galinis ratai bei kairės pusės galinis ratas. Tuo tarpu 2012-01-17 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nurodyti automobilio apgadinimai – abu dešinės pusės ratai. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytos keičiamos visos keturios padangos bei remontuojamos dalys visi keturi diskai, priekinis bamperis, 2012-01-11 UAB „Kauno melga“ defektiniame akte nurodoma, kad ratlankiai yra pažeisti nepataisomai, tačiau nenurodomas ratlankių skaičius. Atsižvelgiant šiuos duomenis objektyvaus pobūdžio duomenų dėl konkrečių automobilio pažeidimų nėra pateikta. Teismo vertinimu šiuo atveju yra svarbi eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad duobės plotis – 0,6 m., ilgis – 1,7 m., gylis – 0,15 m. Viešo pobūdžio informacijoje apie BMW 5 530 techninius duomenis nurodoma, kad tarpvežė yra 1901 (http://www.bmw.lt/lt_rb/en/newvehicles/5series/gran_turismo/2013/showroom/technical_data/), t. y. nerealu, kad būtų buvę įmanoma įvažiuoti į tokio pločio duobę visais keturiais ratais ir nepataisomai apgadinti visas padangas ir ratlankius. Be to, 2012-01-17 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodomi sugadinimai tik abiejų dešinės pusės ratų. Teismas nurodo, kad šis nutarimas turi yra oficialus rašytinis dokumentas ir turi didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. 2 d.). Byloje esantys duomenis nėra pakankami paneigti šiame nutarime nurodytas aplinkybes. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nurodė, kad visos aplinkybės yra aiškios ir papildomai jokių duomenų negalė pateikti. Asmens dalyvavimas ar nedalyvavimas teismo posėdyje yra jo teisė, todėl šiuo atveju teismas vertina aplinkybes pagal pateiktus duomenis, ir konstatuoti, kad dėl eismo įvykio buvo apgadinti automobilio visi keturi ratai nėra pagrindo. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad buvo apgadinti trečiajam asmeniui priklausančio automobilio abu dešinės pusės ratai, todėl yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą per pusę 2324,44 Lt (673,20 EUR).

Taip pat atsakovė atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę. Priduria, kad šis vairuotojas ne pirmą kartą patenka į autoįvykį ir įvažiuodamas į duobę apgadina automobilį. Dėl šių aplinkybių mano, kad vairuotojo elgesys turėjo įtakos žalos kilimui.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (LR CPK 2179 str. 3 d.) trečiasis asmuo A. K. jau ne pirmą kartą patenka į analogišką situaciją, todėl vairuotojas turėjo suvokti, kad gatvėse gali būti duobių ir būdamas rūpestingas ir apdairus, galėjo numanyti ir pastebėti kelio dalyje esančią duobę, sulėtinti greitį ir sustoti, ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Pažymėtina, kad transporto priemonių vairuotojų pareiga vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 p., numatytos transporto priemonių vairuotojų pareigos ir jų veiksmai konkrečiose eismo situacijose, būtent, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taip pat pastebėtina, kad eismo įvykis kilo naktį, t. y. apie 3.30 val., kai eismas neintensyvus. Vairavimas naktį iš padidinto pavojaus šaltinio valdytojo reikalauta didesnio atidumo nei dieną. Teismo vertinimu automobilio vairuotojas nepaisė bendrųjų vairuotojo pareigų elgtis atsargiai ir atidžiai, todėl pripažintina, kad dėl eismo įvykio yra ir trečiojo asmens kaltės. Vadovaujantis LR CK 6.259 str. įtvirtina bendra taisykle, numatančia tai, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Įvertinus nurodytus argumentus, priteistina žala mažintina 50 procentų dėl automobilį vairavusio kaltės, kadangi vairuodamas transporto priemonę kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas. Pareiškėjui iš atsakovo priteistina – 336,60 EUR (1162,22 Lt) žalos atlyginimas.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai į reikalavimą įtraukė PVM. Teismas nurodo, kad vadovaujantis LR pridėtinės vertės įstatymo 27 str. šiuo mokesčiu neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, taip pat su šiomis paslaugomis susijusios paslaugos. Darytina išvada, kad ieškovė nėra PVM mokėtoja, todėl neturėjo pareigos išskaičiuoti PVM sumą.

Atsakovės argumentas, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos draudiminės įmokos, kadangi pagal LR draudimo įstatymo 93 str. 1 d. draudikas prisiima riziką, todėl ieškovo nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni, nei reikalaujama, atmestinas. Atsakovė paneigia subrogacijos instituto taikymą. Išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalos padariusio asmens atlyginti žalą. Tačiau toks santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, priešingu atveju, susidarytų teisiškai nelogiška situacija, jog atsakingo už padarytą žalą asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančią į draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sąlygas šiam išvengti atsakomybės (Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1815-505/2013).

Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė turto vertinimo ataskaitos, taigi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi transporto priemonės techninės apžiūros aktas, PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų, tik pagal rašytinius duomenis neatitinka apgadinimų apimtis, bet ne pats faktas, kad tokie apgadinimai buvo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įvertinęs pateiktus rašytinius duomenis, jų prieštaringumą atlygintinos žalos dydį sumažino.

Atsakovės argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 str. turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojas (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. 2 p.). Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš LR draudimo įstatymo, LR CK normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Taikos pr. esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies pagrįstas ir tenkintinas iš dalies ir AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistina 336,60 EUR (1162,22 Lt) žalos atlyginimas.

Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Lietuvos Vyriausybei skyrus lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, remontuoti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybė.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos LR CK 6.37 str. 2 d., nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju LR CK 6.210 str. 1 d. nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis LR CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 336,60 EUR (1162,22 Lt) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-142014-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teisinę pagalbą, advokato Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą 200 Lt (57,92 EUR) už atstovavimą šioje byloje. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200,00 Lt (57,92 EUR) teisinių išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.) ir 54 Lt (15,64 EUR) žyminis mokestis (LR CPK 80 str., 82 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, 336,60 EUR (1162,22 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 73,56 EUR (254 Lt) teisinių išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė